Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimo P. P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 16 d. nutarimu P. P. M. už tai, kad jis, 2008 m. birželio 28 d., apie 17.57 val., Vilniuje, Miglos gatvėje, vairuodamas transporto priemonę Citroen Xsara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, iš eismo įvykio pasišalino, tai yra už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad P. P. M. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, byloje esančia medžiaga. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė bei paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų numatytą piniginę nuobaudą su specialiosios teisės atėmimu minimaliam terminui.

II.

Apeliaciniu skundu P. P. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei sušvelninti paskirtą nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra 73 metų amžiaus pensininkas, kartu su žmona pensininke išlaiko anūkę, kuri turi tik 35 procentų darbingumą. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pripažino pažeidimą, per 29 metų vairavimo stažą buvo baustas tik kartą dėl to, kad neturėjo privalomojo atsakomybės draudimo. Pažeidimas nėra pavojingas. Atsižvelgiant į visas šias lengvinančias aplinkybes, skiriamos už teisės pažeidimą nuobaudos proporcingumą ir adekvatumą, yra pagrindas skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos poskyris prašo palikti nutarimą nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei sumažinti paskirtą nuobaudą, pagrindo nėra. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu P. P. M. skirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, iš eismo įvykio pasišalino.

P. P. M. pažeidimą pripažįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą.

Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir buvo galima skirti mažesnę nuobaudą bei išdėstyti baudos mokėjimą.

Nuobauda už sunkiausią iš pareiškėjo padarytų pažeidimų numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. bauda vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų <...> (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 16 d.). Pareiškėjui paskirta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Pažeidimo padarymo metu, tai yra iki 2008 m. liepos 16 d. galiojusi ATPK 130 str. 1 d. redakcija teisės vairuoti transporto priemones atėmimą numatė kaip alternatyvią nuobaudą. Pagal ATPK 22 straipsnį, už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda. Nagrinėjamu atveju ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias nuobaudų rūšis. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti paskirtas tik kaip pagrindinė, bet ne kaip papildoma nuobauda (ATPK 22 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai P. P. M. paskyrė dvi pagrindines nuobaudas, todėl nutarimas keistinas.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėtos nuostatos patvirtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdama į P. P. M. garbingą amžių, į tai, kad nėra linkęs daryti pažeidimų, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad yra pagrindas P. P. M. nuobaudą sušvelninti. Teisėjų kolegijos nuomone, ir švelnesnė nuobauda leis pasiekti paminėtus nuobaudų taikymo tikslus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. P. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimą pakeisti – panaikinti P. P. M. paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims metams bei paskirtą piniginę baudą sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) litų, baudos mokėjimą išdėstant keturiems mėnesiams, tai yra mokant po 500 (penkis šimtus) litų kas mėnesį.

Nutartis neskundžiama.