Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliota pareigūnė 2008 m. balandžio 16 d. surašė R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 84¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis būdamas UAB „Fertilitas“ (toliau - Įmonė) direktoriumi, vykdydamas įmonės veiklą, nepateikė duomenų aplinkos apsaugos agentūrai apie importuotas, platintas chemines medžiagas ir preparatus už 2007 metus. Savo veiksmais R. S. pažeidė Aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. D1-462 2.15 punktą.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu R. S. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 84¹ straipsnio 8 dalį paskirta 1400 Lt bauda.

Nesutikdamas su nutarimu R. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą - Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai - atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Teismas nustatė, kad tiek ATP protokole, tiek skundžiamame nutarime duotas ATP veikos aprašymas neatskleidžia administracinio teisės pažeidimo, kuriuo kaltinamas R. S., esmės; pareiškėjui kaltinimas teisės pažeidimo padarymu suformuluotas abstrakčiai, nenurodytas importuotos cheminės medžiagos kiekis, jos platinimo būdas ir kiekis. Teismas pažymėjo, kad ATP byloje įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo faktą, nėra, o patikrinimo akto 2008 m. balandžio 16 d. Nr. 2C-88 duomenų nepakanka nustatyti, kokį cheminių medžiagų kiekį ir kada importavo UAB „Fertilitas“, šiame akte nenurodytas ne tik cheminės medžiagos pavadinimas, jos kiekis, bet ir dokumentas (norminis aktas), patvirtinantis šios medžiagos priskyrimą atitinkamai cheminių medžiagų grupei. Teismas padarė išvadą, kad nurodyti trūkumai yra besąlyginis pagrindas nutarimui panaikinti (b.l. 77- 80).

III.

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu R. S. pagal ATPK 84¹ straipsnio 8 dalį paskyrė 1400 Lt baudą.

Institucija konstatavo, kad, 2008 m. balandžio 16 d. atliekant planinį - specifinį UAB „Fertilitas“ patikrinimą, nustatyta, jog šios įmonės direktorius R. S., vykdydamas įmonės veiklą, 2007 metais importavo ir platino (tiekė rinkai) cheminę medžiagą - magnezitinius kaustikinius miltelius ir iki 2008 m. kovo 1 d. nustatyta tvarka nepateikė informacijos Aplinkos apsaugos agentūrai apie šios medžiagos importą bei išplatinimą (tiekimą rinkai) už 2007 metus. Pagal pateiktus dokumentus (2008 m. rugpjūčio 1 d. raštas) nustatyta, kad įmonė 2007 m. importavo 2911,75 t ir išplatino (tiekė rinkai) 2789,35 t kaustikinių magnezitinių miltelių, importo ir platinimo faktą įrodo įsigijimo ir platinimo sąskaitos - faktūros. Magnezitiniai kaustikiniai milteliai yra Europos Sąjungoje (ES) registruota cheminė medžiaga, ką patvirtina Aplinkos apsaugos agentūros pateikta išvada apie šią medžiagą (rašto Nr.(23)-A4-1200). Institucija padarė išvadą, kad R. S. savo veiksmais pažeidė Aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. D1-462 10, 15 punktus ir už pažeidimo, numatyto ATPK 84¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą jam skyrė 1400 Lt baudą (b.l. 90-91).

IV.

R. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą panaikinti.

Skunde nurodė, kad, Institucijai atliekant papildomą bylos aplinkybių tyrimą, jam žodžiu buvo paaiškinta, jog patvirtinto kenksmingų cheminių medžiagų sąrašo nėra, o Inspekcija vadovaujasi Europos parlamento ir Tarybos Reglamento 2006 m. gruodžio 18 d. (EB) Nr.1907/2006 (toliau – ir Reglamentas) dvasia, bylos nagrinėjimas nebuvo protokoluojamas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti norminiai aktai, patvirtinantys, kad kaustiniai magnezitiniai milteliai priskiriami pavojingoms cheminėms medžiagoms, apie kurias reikia teikti informaciją. Paaiškino, kad bendras Įmonės importuoto ir parduoto Lietuvoje produkto svoris yra vienodas - 2911,8 MT, o nutarime nurodyta - 2911,75 MT, nurodžius šią klaidą, buvo atsakyta, kad tai neturi reikšmės, nes abu kiekiai viršija 1000 kg. Prašė panaikinti nutarimą dėl šių priežasčių: 1) kaustiniai magnezitiniai milteliai nėra pavojinga žmonėms ir aplinkai medžiaga, šią medžiagą, kaip kiekvieną žemėje egzistuojančią medžiagą, galima vadinti chemine, tačiau ji yra natūrali ir priskirta mineralinių medžiagų grupei arba natūrali gamtinė medžiaga, kaip ją apibūdina ir Reglamentas; 2) Reglamentu numatyta įsteigti Europos cheminių medžiagų agentūrą (toliau – ir Agentūra), kuriai nurodoma iki 2009 m. sausio 1 d. paskelbti pavojingų cheminių medžiagų sąrašus, taikytinus šiam Reglamentui, t. y. nustatomas pereinamas laikotarpis (nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d.), per kurį visos pavojingos importuojamos ir naudojamos medžiagos registruojamos Agentūroje. Pažymėjo, kad visoms ES valstybėms Reglamentas vienodai privalomas ir vykdomas vienodais terminais, be to, reglamentai galioja ES valstybėse tik priėmus nacionalinius teisės aktus, o iki šiol ES valstybėse tokie aktai yra skirtingi (šiuose aktuose įmonės importuotas produktas vadinamas kaustiniu magnezitu, magnezija (arba magnezijos milteliais), periklazu, magnezitinais metalurginiais milteliais, perdegta (sukepinta magnezija)). Pareiškėjo nuomone, visuose norminiuose aktuose turi būti vartojamas vieningas Kombinuotoje nomenklatūroje, nustatytoje Europos Komisijos 2006 m. spalio 17 d. Reglamentu (EB) Nr.1549/2006, kuris privalomas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse, nurodytas pavadinimas; 3) kartu su Reglamentu buvo priimtas ir privalomas teisės aktas - Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12l/EB dėl įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (toliau - Direktyva), kurios 3 straipsnis nurodo, kad ji taikoma tik nuo 2008 m. dirželio 1 d.; 4) Vyriausybė 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 687 numatė priemones, užtikrinančias Direktyvos ir Reglamento įgyvendinimą Lietuvoje, tarp jų - pavesta Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai rengti teisės aktų projektus Reglamento įgyvendinimui, tačiau dar nėra daugelio būtinų teisės aktų ir nesuėjęs jų paregimo terminas. R. S. prašė panaikinti nutarimą, atsižvelgus į tai, kad nebuvo pateikti įrodymai dėl kaustinių magnezitinių miltelių priskyrimo pavojingoms cheminėms medžiagoms pagal Europos Sąjungos bei nacionalinius teisės aktus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. kovo 1 d. dar nereikėjo pateikti jokių duomenų Aplinkos apsaugos agentūrai, nes nebuvo paruošta normatyvinė bazė, nustatanti, kokius dokumentus reikia pateikti, o Institucija, nagrinėdama bylą, ne vieną kartą pažeidė teisės aktų reikalavimus (b.l. 3-5).

Teismo posėdžio metu R. S. papildomai paaiškino, kad bylą nagrinėjant pakartotinai, vėl buvo padaryta procedūrinių pažeidimų: jam nebuvo išaiškintos teisės, nebuvo paklausta jo nuomonė, nedavė laiko parašyti paaiškinimą raštu, pažeista baudos sumokėjimo tvarka. Pagal Komisijos 2008 m. spalio 8 d. reglamentą Nr. 987/2008, pakeitusį Reglamentą Nr.1907/2006, į jos V priedą yra įtraukta magnezija, kas reiškia, kad ji nelaikoma pavojinga chemine medžiaga, o pagal Direktyvą reikia pranešti tik apie pavojingas chemines medžiagas. Degimas nėra cheminis procesas.

Institucijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos atstovai paaiškino, kad procedūros nebuvo pažeistos, surašant ATP protokolą, pažeidėjui buvo išaiškintos jo teisės, jame jis surašė savo paaiškinimą. Pripažino, kad nacionalinio teisės akto, kur būtų surašytos visos cheminės medžiagos, tarp jų - ir pavojingos, išties nėra, bet yra ES teisės aktai. Pareiškėjas pagal šiuos teisės aktus turi teikti informaciją apie visas naudojamas chemines medžiagas, ne tik pavojingas. Kad įmonės įvežama medžiaga yra cheminė, įrodymų yra muito dokumentuose, techninėse charakteristikose.

V.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. S. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – pakeitė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą, kuriuo R. S. paskirta 1400 Lt bauda, ir paskyrė R. S. 500 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad Aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. D1-462 patvirtinto „Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir profesionaliai naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 10 punktas numato, jog gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, taip pat profesionalieji naudotojai 9 punkte nurodytus duomenis ir informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus teikia Aplinkos apsaugos agentūrai, jeigu pagamino, importavo, išplatino (pardavė), eksportavo ar profesionaliai sunaudojo kiekvienos cheminės medžiagos ar preparato daugiau negu 1000 kg per paskutinius kalendorinius metus, išskyrus pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, paminėtus 11 ir 12 punktuose; bei 15 punkto, numatančio, kad gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, taip pat profesionalieji naudotojai duomenis ir informaciją, nurodytą 9 punkte apie chemines medžiagas ir preparatus, Aplinkos apsaugos agentūrai pateikia iki kovo 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus, reikalavimų pažeidimu.

Pagal Aprašo 9 punktą, gamintojai, importuotojai, platintojai, taip pat profesionalieji naudotojai Aplinkos apsaugos agentūrai teikia pagal šio Tvarkos aprašo 2 priede nurodytas 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 formas, o eksportuotojai- pagal 1, 2, 5 ir 8 formas (išskyrus molekulinę formulę, informaciją apie naudojimo sritį bei veiklos kodą pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) šiuos duomenis ir informaciją: ūkio subjekto tapatumo duomenis pagal 1 formą (9.1 p.); cheminės medžiagos tapatumo duomenis pagal 2 formą (9.2 p.); cheminio preparato tapatumo duomenis pagal 5 formą (9.3 p.); duomenis apie cheminės medžiagos ir preparato klasifikavimą ir ženklinimą, taip pat duomenis apie laikinąjį klasifikavimą (gamybos atveju), nustatytus pagal Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų patvirtintus klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus, pagal 2 ir 5 formas (9.4 p.); duomenis apie cheminės medžiagos ir preparato fizikines ir chemines savybes, toksiškumą ir ekotoksiškumą, nustatytus pagal Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijų patvirtintus toksikologinių ir fizikinių cheminių savybių tyrimo metodus pagal 3, 4, 6 ir 7 formas (9.5 p.); informaciją apie cheminės medžiagos ir preparato stabilumą ir reaktyvumą, saugos priemones, apsaugos priemones ištikus avarijai pagal 4 ir 7 formas (9.6 p.); duomenis apie pagamintos, importuotos, išplatintos (parduotos), eksportuotos ar profesionaliai sunaudotos cheminės medžiagos ar preparato kiekį tonomis per kalendorinius metus pagal 2 ir 5 formas (9.7 p.); informaciją apie cheminės medžiagos ir preparato naudojimo sritį pagal 2 ir 5 formas (9.8 p.); informaciją apie atsakingą asmenį, pateikusį Aplinkos apsaugos agentūrai duomenis apie cheminę medžiagą ar preparatą, pagal 8 formą (9.9 p.).

Teismas nustatė, kad byloje esančio muitinės deklaracijos bendrojo dokumento (b.l. 93) 8, 15 ir 32 punktai patvirtina, kad gavėjui UAB „Fertilitas“ iš Rusijos buvo pristatyta medžiaga - kaustiniai magnezitiniai milteliai, kurių grynumas 88,7 procentai, gauti išdeginus magnio karbonatą. TSR Sąjungos Valstybinio standarto GOST 1216-87 Techninėse sąlygose OKP 15 25000 (įvedimo data -1988 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad šis standartas taikomas magnezitiniams kaustiniams milteliams, kurie gaunami dulkių sugaudimo rezultate, kurios susidaro gaminant sukepintus periklazo miltelius ir naudojami kaip įvairios paskirties cheminis produktas ir surišamosios medžiagos, minėtų techninių sąlygų 16.2 punkte nurodoma, kad dulkės, kurios išskiriamos gamyboje ir naudojant magnezitinius kaustinius miltelius, pagal poveikį žmogaus organizmui priskiriamos 4 pavojingumo kategorijai (b.l. 106,108).

Institucija, patraukdama pareiškėją atsakomybėn už ATPK 84¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, rėmėsi Aplinkos apsaugos agentūros 2008 m. liepos 4 d. rašte Nr. (23)-A4-1200 pateikta išvada apie Įmonės importuotą ir platintą medžiagą, kurioje nurodoma, kad magnezitas (Mg(C0₃)), kalcinuotas, yra įrašytas į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą (EINECS) Nr. 281-193-0, CAS Nr. 83897-85-2 ir yra priskiriamas esamoms cheminėms medžiagoms. Jam galioja 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr.793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (b.l. 75-76).

Šio Reglamento 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad jo tikslas - užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, tuo pačiu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas; minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad šiuo reglamentu nustatomos nuostatos dėl 3 straipsnyje apibrėžtų cheminių medžiagų ir preparatų. Šios nuostatos taikomos tokių cheminių medžiagų - atskirų ir esančių preparatų ar gaminių sudėtyje, gamybai, tiekimui rinkai ar naudojimui bei preparatų tiekimui rinkai. Reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktas nustato, kad Reglamento II, V ir VI antraštinės dalys, t. y. atitinkamai šios dalys: Cheminių medžiagų registravimas, Tolesni naudotojai ir Autorizacija netaikomos cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas V priedas, kadangi registracija laikoma netikslinga ar nebūtina, ir šių antraštinių dalių nuostatų netaikymas šioms medžiagoms neturi įtakos siekiant šio reglamento tikslų. Reglamento 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad cheminė medžiaga yra natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties. Reglamento 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad gamintojas arba importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip 1 toną cheminės medžiagos - atskiros arba esančios vieno ar kelių preparatų sudėtyje, pateikia Agentūrai, t. t. šiuo reglamentu įsteigtai Europos cheminių medžiagų agentūrai (Reglamento 3 straipsnio 18 d.), registracijos dokumentaciją, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip. Reglamento 3 skyriaus Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, taisyklės, 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad, siekdamas pasinaudoti 23 straipsnyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, kiekvienas potencialus cheminės medžiagos, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios kiekis siekia ne mažiau kaip 1 toną per metus, įskaitant visas tarpines chemines medžiagas, registruotojas pateikia Agentūrai šią informaciją: a) cheminės medžiagos pavadinimą, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje, įskaitant jos EINECS ir CAS numerį ar, jei jo nėra, kitus tapatybės kodus; b) savo pavadinimą ir adresą bei kontaktinio asmens pavardę ir, kai tinkama, pagal 4 straipsnį jam atstovaujančio asmens pavardę ir adresą, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje; c) numatomą galutinį registravimo terminą ir kiekio tonomis lygį; d) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimą (-us), kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje, įskaitant jos (jų) EINECS ir CAS numerį arba, jei jų nėra, kitus tapatybės kodus, apie kurią (-as) turima informacija yra reikalinga taikyti XI priedo 1.3 ir 1.5 skirsnius. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama per laikotarpį, kuris prasideda 2008 m. birželio 1 d. ir baigiasi 2008 m. gruodžio 1 d., o 4 dalis nustato, kad iki 2009 m. sausio 1 d. Agentūra savo tinklavietėje paskelbia cheminių medžiagų, nurodytų 1 dalies a ir d punktuose, sąrašą. Šiame sąraše pateikiami tik cheminių medžiagų pavadinimai, jų EINECS ir CAS numeriai, jei jie yra, ir kiti tapatybės kodai bei pirmasis numatomas registravimo terminas.

Reglamento V priedo „Prievolės registruoti pagal 2 straipsnio 7 dalies b punktą išimtys“ 1-9 punktuose išvardijamos medžiagos, kurioms taikomos prievolės registruoti pagal Reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą išimtys. Komisijos 2008 m. spalio 8 d. reglamento (EB) Nr. 987/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) IV ir V priedai, 5 pastraipoje nurodoma, kad, Komisijai atlikus peržiūrą pagal Reglamento 138 straipsnio 4 dalį nustatyta, kad reikėtų iš dalies pakeisti V priedą į jį įtraukiant magneziją, nes nustatyta, kad ši medžiaga atitinka cheminių medžiagų įtraukimo į V priedą kriterijus ir 2 straipsniu nusprendė pakeisti Reglamento V priedą šio reglamento II priedu, į kurį tarp medžiagų, kurioms taikomos prievolės registruoti pagal Reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą išimtys, įtraukta ir magnezija (II priedo 10 punktas).

2006 m. spalio 17 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1549/2006 iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, 1 straipsnis nustato, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87, nustačiusio prekių nomenklatūrą, I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu, o 2 straipsnis nustato, kad šis reglamentas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d. ir yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. 2006 m. spalio 17 d. EB reglamento Nr. 1549/2006 I priede „Kombinuotoji nomenklatūra“ nurodomas toks 2519 pozicijos (KN kodas) aprašymas: gamtinis magnio karbonatas (magnezitas); lydyta magnezija; perdegta (sukepinta) magnezija, su nedideliais kiekiais kitų oksidų, pridėtų prieš sukepinimą, arba be jų; kiti magnio oksidai, gryni arba negryni.

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/121/EB iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, siekiant suderinti ją su Reglamentu (EB) Nr.1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiu Europos cheminių medžiagų agentūrą, 3 straipsnis nustato, kad ji taikoma nuo 2008 m. birželio 1 d.

2000 m. balandžio 18 d. Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 (nauja įstatymo redakcija nuo 2008 m. liepos 5 d.) 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad cheminė medžiaga yra natūralus ar gamybos procese gautas cheminis elementas arba cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus gaminio stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ir nepakeičiant jos sudėties; šio straipsnio 3 dalis nustato, kad cheminis preparatas – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas, o 4 dalis nustato, kad cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas – cheminių medžiagų ir preparatų priskyrimas vienai ar daugiau pavojingumo kategorijų pagal jų savybes, taip pat priskyrimas cheminei medžiagai ir preparatui pavojingumo simbolių, nuorodų ir rizikos frazės ar frazių, kuriomis apibūdinamas cheminės medžiagos ar preparato keliamas pavojus.

Vyriausybė 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.687 „Dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 Dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr.793/93, Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, įgyvendinimo“, 1 punktu nutarė paskirti Aplinkos apsaugos agentūrą Lietuvos Respublikos kompetentingąja institucija vykdyti REACH reglamente nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nustatytas užduotis, bendradarbiaujant su Valstybiniu aplinkos sveikatos centru, o 2.2 bei 2.3 punktais pavedė Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai atitinkamose srityse rengti projektus nacionalinių teisės aktų, kurių reikia REACH reglamentui įgyvendinti, ir dalyvauti rengiant Europos Bendrijos REACH reglamento lydimuosius teisės aktus.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui, surašant 2008 m. balandžio 16 d. ATP protokolą, pasirašytinai buvo išaiškintos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, įskaitant ir teisę teikti paaiškinimus, ką jis padarė tame pačiame protokole, be to, jam nebuvo užkirstas kelias tokius paaiškinimus teikti visą bylos nagrinėjimo laiką. Be to, ATP bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra tokios kategorijos bylos nagrinėjimo tąsa, kuria pareiškėjas pasinaudojo, pateikė, jo nuomone reikšmingus įrodymus ir t.t.

Teismas padarė išvadas: 1) tiek pagal nacionalinius, tiek pagal ES teisės aktus gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, profesionalieji naudotojai privalo teikti duomenis apie visas chemines, įskaitant natūralias, medžiagas ir preparatus (ne tik pavojingus), jeigu pagamino, importavo, išplatino (pardavė), eksportavo ar profesionaliai sunaudojo kiekvienos cheminės medžiagos ar preparato daugiau negu 1000 kg per paskutinius kalendorinius metus; 2) ryšium su tuo 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/121/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 67/548/EEB, šioje byloje netaikytina; 3) pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme duotą cheminės medžiagos definiciją, cituotus muitinės dokumentus bei standartą pareiškėjo Įmonės importuota bei eksportuota medžiaga yra cheminė medžiaga ir jis, kaip įmonės vadovas, privalėjo iki Europos Komisijos 2008 m. spalio 8 d. reglamento (EB) Nr. 987/2008 įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teikti apie ją informaciją; 3) teismas pastarąją aplinkybę laiko kaltę lengvinančia, R. S. taiko ATPK 30¹ straipsnį ir skirtą baudą sumažina iki 500 Lt.; 4) Institucija, nagrinėdama bylą, procedūrinių reikalavimų nepažeidė.

VI.

Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirtą baudą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad magnezitiniai kaustiniai milteliai nėra įregistruoti Europos Sąjungoje kaip cheminė medžiaga. Yra įregistruotas magnezitas (Mg(C0₃)), kalcinuotas (tokio pavadinimo produkto nėra jokioje mokslinėje-techninėje literatūroje, nei Kombinuotoje nomenklatūroje), o kaustinio magnezito apibrėžimas aiškiai išdėstytas Technikos enciklopedijos II tome 437 psl. (toliau bus vartojamas labiau paplitęs Europos Sąjungoje analogiškas pavadinimas – magnezija), formulė MgO. Klaidingos Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje esančios informacijos yra ir daugiau: iš pradžių visas sąrašas buvo vadinamas pavojingomis cheminėmis medžiagomis, o vėliau pavadintas tik cheminių medžiagų sąrašu.

Paaiškino, kad pakartotinai svarstant bylą Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje vėl buvo padaryta procedūrinių pažeidimų: nutarimas buvo rašomas ant pasenusios nutarimo formos blanko, neatitinkančio galiojančių teisės normų, nebuvo pateikti jokie papildomi teisės aktai, kaip nurodyta 2008 m. birželio 9 d. VAAT nutartyje.

Pagal Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos nutarimą Nr. lC-9AM059090 neįmanoma bankiniu pavedimu užmokėti paskirtą administracinę baudą, kadangi nenurodyti privalomi: įmokos gavėjo pavadinimas, jo kodas ir įmokos kodas, o nurodytas tik sąskaitos numeris.

Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr.2006/121/EB dėl įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis suderinimą reguliuoja Europos Parlamento ir tarybos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 taikymą praktikoje.

Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 V priede medžiagų, kurias neprivalu registruoti, nes jos nekenksmingos yra įrašyti bendru pavadinimu mineralai. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai, prieštaraujant Europos Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1549/2006 apibrėžimams (magnezija priskirta mineralinėms medžiagoms) bei moksline - technine charakteristika (žr. Technikos enciklopedija , I tomas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, 386-387 psl.), yra nurodyta, jog medžiagų kaitinimas aukštoje temperatūroje yra vienas iš dirbtinių mineralinių medžiagų gamybos etapų. Toliau įvardijama konkrečiai kaustinis magnezitas MgO. T.y. jau 2006 m. magnezija (kaip mineralinė medžiaga) buvo įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 V priedą. Vėliau kai kurie pavadinimai IV ir V reglamento prieduose buvo sukonkretinti (Reglamentas (EB) Nr.987/2008 ir toliau vykdant iki 2008 m. gruodžio 1 d. registraciją bus koreguojami). Aplinkos apsaugos agentūra ir valstybinės aplinkos apsaugos inspekcija, net ir matydamos tokius akivaizdžius neatitikimus ir technines klaidas neparodė iniciatyvos ištaisyti klaidų nacionaliniuose teisės aktuose, o tik nepagrįstai be jokių diskusijų ir teisinio pagrindo, klaidino Vilniaus apygardos administracinį teismą.

UAB „Fertilitas“ nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. jau nevykdo ir nesiruošia vykdyti jokių produktų importo ir tuo pačiu jų pardavimo, t. y. pirmo patikrinimo metu jau 8 mėn.

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, jog magnezitiniai kaustikiniai milteliai nėra cheminė medžiaga, o mineralas ir, kad ši medžiaga nėra įregistruota Europos Sąjungoje. Magnezitiniai kaustikiniai milteliai yra įregistruoti kaip magnezitas (Mg(C0₃)), kalcinuotas. Tai yra ta pati medžiaga. Kaip daugelis cheminių medžiagų magnezitiniai kaustikiniai milteliai turi kelis pavadinimus. Kalcinacija - kietos medžiagos karbonatų ir hidratų skaidymas kaitinant. Magnezitiniai kaustikiniai milteliai yra gaunami išdeginant magnio karbonatą. Deginat magnio karbonatą vyksta cheminė reakcija, kurios metu susidaro magnio oksidas bei skiriasi anglies dioksidas. R. S. pateiktoje Lietuvos muitinės 2007 m. rugpjūčio 27 d. deklaracijoje taip pat teigiama, kad importuota medžiaga - magnezitiniai kaustikiniai milteliai, kurių grynumas 88,7 procentų, yra gauti išdegus magnio karbonatą. Kad magnezitiniai kaustikiniai milteliai yra magnezitas (Mg(CO₃)), kalcinuotas patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūros 2008 m. liepos 4 d. raštas Nr. (23)-A4-1200 „Dėl išvados pateikimo“. Šiame rašte tvirtinama, kad magnezitiniai kaustikiniai milteliai yra užregistruoti kaip cheminė medžiaga, kuriai suteikti tarptautiniai cheminės medžiagos registracijos numeriai CAS Nr. 83897-85-2 bei EINECS Nr. 281-193-0.

Vykdant įsiteisėjusią Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, buvo atliktas papildomas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių tyrimas: gautos ir išnagrinėtos UAB „Fertilitas“ importuotos, platintos cheminės medžiagos magnezitinių kaustikinių miltelių techninės sąlygos, šios medžiagos įsigijimo, platinimo 2007 metais dokumentų sąskaitų - faktūrų kopijos, Aplinkos apsaugos agentūros išvada apie magnezitinius kaustikinius miltelius.

Tiek ATP bylos nagrinėjimo metu, tiek teismo posėdžio metu buvo pateikti visi teisės aktai, kuriais remiantis UAB „Fertilitas“ direktorius privalėjo pateikti duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai bei visi įrodymai, kad magnezitiniai kaustikiniai milteliai yra cheminė medžiaga: 1) magnezitiniai kaustikiniai milteliai atitinka Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000) 2 straipsnio 2 punkte bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 1 punkte pateiktus cheminės medžiagos apibrėžimus; 2) R. S. pateiktose magnezitinių kaustikinių miltelių techninėse sąlygose GOST 1216-87 jis įvardijamas kaip chemijos produktas, nurodytas jo pavojingumas darbo aplinkoje, saugos priemonės ir didžiausioji leistina koncentracija aplinkos ore; 3) apie šią cheminę medžiagą Lietuvos ūkio subjektai jau eilę metų teikia duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai; 4) R. S. pateiktoje Lietuvos muitinės 2007 m. rugpjūčio 27 d. deklaracijoje teigiama, kad importuota medžiaga - magnezitiniai kaustikiniai milteliai, kurių grynumas 88,7 procentų, yra gauti išdegus magnio karbonatą.

Surašant nutarimą ATP byloje, į nutarimo blanką įrašoma informacija, kuri yra reikalaujama, t. y. banko pavadinimas, sąskaitos Nr. Nutarime nurodyta sąskaita į kurią reikia pervesti baudą, t. y. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos sąskaita, o ne Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Informaciją apie magnezitinius kaustikinius miltelius UAB „Fertilitas“ privalėjo pateikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. D1-462 patvirtinto Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir profesionaliai naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo (Žin., 2006, Nr. 111-4249) 10 bei 15 punktais.

Pareiškėjas klaidingai tapatina prievolę teikti duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai pagal LR Aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. D1-462 su Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 nurodyta prievole importuojamas bei pagaminamas chemines medžiagas registruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje, taikant Reglamento V priede pateiktas išimtis. R. S. importuotų magnezitinių kaustikinių miltelių Europos cheminių medžiagų agentūroje registruoti neprivalo, kadangi jų ateityje neketina importuoti. Pagal nacionalinį teisės aktą R. S. privalėjo pateikti informaciją apie importuotus, išplatintus magnezitinius kaustikinius miltelius už 2007 metus ir šios pareigos neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 84¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Šis straipsnis numato atsakomybę už informacijos apie gaminamas, importuojamas, eksportuojamas, naudojamas chemines medžiagas ir preparatus nepateikimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimą ar iškraipymą.

Aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. D1-462 patvirtinto „Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir profesionaliai naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 10 punktas numato, jog gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, taip pat profesionalieji naudotojai 9 punkte nurodytus duomenis ir informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus teikia Aplinkos apsaugos agentūrai, jeigu pagamino, importavo, išplatino (pardavė), eksportavo ar profesionaliai sunaudojo kiekvienos cheminės medžiagos ar preparato daugiau negu 1000 kg per paskutinius kalendorinius metus, išskyrus pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, paminėtus 11 ir 12 punktuose. Aprašo 15 punktas numato, kad gamintojai, importuotojai, platintojai, eksportuotojai, taip pat profesionalieji naudotojai duomenis ir informaciją, nurodytą 9 punkte apie chemines medžiagas ir preparatus, Aplinkos apsaugos agentūrai pateikia iki kovo 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus.

Taigi, pareiga gamintojui, importuotojui, platintojui, eksportuotojui, taip pat profesionaliems naudotojams teikti minėtą informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus Aplinkos apsaugos agentūrai pagal Aprašo II skirsnio 10 punktą kyla tuomet, jeigu nurodyti subjektai pagamino, importavo, išplatino (pardavė), eksportavo ar profesionaliai sunaudojo kiekvienos cheminės medžiagos ar preparato daugiau negu 1000 kg per paskutinius kalendorinius metus, išskyrus pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, paminėtus 11 ir 12 punktuose.

Byloje nustatyta, kad UAB „Fertilitas“ 2007 m. importavo 2911,75 t ir išplatino (tiekė rinkai) 2789,35 t kaustinių magnezitinių miltelių.

Ginčas byloje kyla iš esmės dėl to, ar kaustiniai magnezitiniai milteliai yra cheminė medžiaga. Apeliantas teigia, kad kaustiniai magnezitiniai milteliai Europos Sąjungoje nėra įregistruoti kaip cheminė medžiaga, todėl UAB „Fertilitas“ neturėjo pareigos, numatytos Aprašo 10 punkte.

R. S. pateiktoje Lietuvos muitinės 2007 m. rugpjūčio 27 d. deklaracijoje nurodyta, kad importuota medžiaga – kaustiniai magnezitiniai milteliai, kurių grynumas 88,7 procentai, yra gauti išdegus magnio karbonatą (I t., b.l. 93). Aplinkos apsaugos agentūros 2008 m. liepos 4 d. raštas Nr. (23)-A4-1200 patvirtina, kad Magnezitas (Mg(CO₃), kalcinuotas, yra į įtrauktas Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą (EINECS) Nr. 281-193-0, CAS Nr. 83897-85-2 ir yra priskiriamas cheminėms medžiagoms (I t., b.l. 11). Įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad magnezitinių kaustinių miltelių ir Magnezito (Mg(CO₃), kalcinuoto, cheminės savybės iš esmės skiriasi, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Fertilitas“ direktorius R. S. privalėjo pateikti informaciją apie importuotus, išplatintus magnezitinius kaustinius miltelius už 2007 metus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. D1-462 patvirtinto „Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir profesionaliai naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 10 ir 15 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą numatytą ATPK 84¹ straipsnio 8 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas R. S. atsakomybės klausimas dėl informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus nepateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai, o ne dėl medžiagų registravimo, todėl Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr. 2006/121/EB dėl įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis suderinimą, bei Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 18 d. Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 nagrinėjamu atveju netaikomas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas priimtas nepažeidus procedūrinių reikalavimų.

Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.