Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei G. J. dėl permokėtos išmokos vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės duomenimis, atsakovė 2014 m. gegužės 21 d. išvyko į užsienio valstybę – Vokietiją. SODROS duomenų bazėje duomenų apie atsakovės darbovietę nėra. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti pareiškėjo prašyme nurodytu paskutinės žinomos atsakovės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), adresu. Minėtu adresu išsiųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad neatsiėmė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <...>, 2016 m. balandžio 15 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu atsakovei įteikė procesinius dokumentus. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 141,20 Eur socialinės paramos permokos grąžinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė G. J. 2011 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama paskirti išmoką vaikui nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Prašyme nurodė, kad nei vienas iš tėvų nedirba, nevykdo savarankiškos veiklos kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje bei įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai skirti ir (ar) mokėti. Socialinės paramos skyrius 2011 m. kovo 16 d. sprendimu nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. sausio 1 d. paskyrė 97,50 Lt mėnesinę išmoką vaikui už P. V.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. SP1-708 „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo G. J.“, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 68 straipsnio 1 dalies a punktu, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-288 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A1-162 redakcija), patvirtinto Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo 7.1 ir 55 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. AD-2650 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ 1.1.2 punktu bei atsižvelgiant į 2012 m. vasario 1 d. gautą Vokietijos kompetentingos įstaigos raštą, kuriame nurodoma, kad M. V. dirba Vokietijoje ir nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. turi teisę į išmoką vaikui šioje šalyje, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Lietuvos darbo biržos duomenis, kuriuose nurodoma, kad G. J. ir M. V. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje nedirbo ir neužsiėmė veikla, prilyginama darbui, 1 punktu nustatė atsakovei nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. permokėtą 487,50 Lt išmokos vaikui sumą už P. V. Minėto įsakymo 2 punktu nurodyta atsakovei iki 2012 m. rugsėjo 1 d. grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai permokėtą 487,50 Lt išmokos vaikui sumą.

Atsakovei 2012 m. kovo 1 d. buvo išsiųstas įsakymo dėl permokos grąžinimo nuorašas su lydraščiu Nr. (23.47.)-SP13-1583, kuriame informuojama apie nustatytą 487,50 Lt išmokos vaikui permoką ir prašoma ją grąžinti iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Atsakovei laiku negrąžinus permokėtos išmokos vaikui sumos, jai 2012 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. kovo 27 d. ir 2015 m. sausio 27 d. išsiųsti priminimo raštai Nr. (23.47.)-SP13-6531, Nr. (23.47.)-SP13-2518 ir Nr. (23.47.)-SP13-656, kuriais pakartotinai buvo prašoma grąžinti išmokos vaikui permoką.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (1994 m. lapkričio 3 d. įstatymas Nr. I-621, redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 17 d., t. y. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. SP1-708 priėmimo metu) bei Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537, redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d., t. y. socialinės išmokos vaikui skyrimo metu).

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) paskirtis – nustatyti išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Įstatymo 3 straipsnyje išskiriamos šios išmokų rūšys: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikui; 3) išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui; 4) globos (rūpybos) išmoka; 5) vienkartinė išmoka įsikurti; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai; 7) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius (Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Laikinasis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems išmoką vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos. Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio: 1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų. Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: 1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; 2) pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos ir kt.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2012 m. vasario 1 d. gavus Vokietijos kompetentingos įstaigos raštą, kuriame nurodoma, kad M. V. dirba Vokietijoje ir nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. turi teisę į išmoką vaikui toje šalyje, Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. SP1-708 1153 nustatė atsakovei nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. permokėtą išmokos vaikui sumą už P. V. Taigi pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių atsakovė turėjo teisę į išmoką vaikui dienos, atsakovė, remiantis Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnio 2 punktu, privalėjo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos, tačiau atsakovė šio reikalavimo nevykdė, todėl buvo neteisėtai išmokėta išmoka vaikui ir permokėta išmokos suma turi būti grąžinama (Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. SP1-708 teisėtai atsakovę įpareigojo grąžinti 141,20 Eur (487,50 Lt) išmokos vaikui permoką už P. V., išmokėtą nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Minėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei laiku negrąžinus permokėtos išmokos vaikui sumos, jai 2012 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. kovo 27 d. ir 2015 m. sausio 27 d. išsiųsti priminimo raštai Nr. (23.47.)-SP13-6531, Nr. (23.47.)-SP13-2518 ir Nr. (23.47.)-SP13-656, kuriais pakartotinai buvo prašoma grąžinti išmokos vaikui permoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi permokėtą 487,50 Lt išmokos vaikui sumą. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 141,20 Eur (487,50 Lt) socialinės paramos permoka susidarė būtent dėl atsakovės kaltės bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 141,20 Eur (487,50 Lt) išmokos vaikui permokos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės G. J. priteistina 141,20 Eur (487,50 Lt) socialinės paramos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 141,20 Eur (šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 20 centų) piniginės socialinės paramos permoką.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.