Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-09-06 · Byla Nr. TS-68-1053/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-06
Bylos Nr.
TS-68-1053/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
J. P.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-68-1053/2017
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-141, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas 2016 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrinta su 2011 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu minėtas teismo nuosprendis pakeistas ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 3 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrinta su 2011 m. gruodžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. kovo 22 d., pabaiga - 2018 m. sausio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 6 dienai – 4 mėnesiai 16 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 59-141 nutarė netaikyti J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija atsižvelgė į J. P. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 42 balus, ankstesnio lygtinio paleidimo metu padarytą naują nusikalstamą veiką, į gyvenimo stilių laisvėje- nusikaltimą įvykdytą su bendrininkais, ryšių palaikymą su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis ir ketinimą toliau juos palaikyti, į ankstesnių nusikaltimų padarymą apsvaigus nuo alkoholio, į emocinę gerovę- patenkinamą nuteistojo saviveiksmingumą, pažemintą savęs vertinimą, polinkį savo galios jausmą palaikyti per priklausomo, įtakai pasiduodančio santykio mezgimą, savo jausmų, išgyvenimų slopinimą, sunkumų išveikimą greito atlygio siekiančiu, neteisėtu elgesiu, į mąstymą ir elgesį- sunkumų identifikuoti kylančias problemas turėjimą, negebėjimą apsvarstyti savo elgesio, veiksmų, nenumatytų neigiamų pasekmių, turimą polinkį pasirūpinti kitais, atsisakant savo paties reikmių, poreikių brandaus patenkinimo; į nuostatas- kylančius sunkumus laikantis visuomenės vertybių ir normų, į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu- pažeistus režimo reikalavimus 11 kartų (11 kartų buvo baustas) bei konkrečių planų stoką, padarė išvadą, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

J. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą. Nuteistojo teigimu, Nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Nurodo, kad Komisijos nutarimo teiginys „ankščiau teistas 3 kartus“ yra sąmoningas faktų iškraipymas, kadangi teistumui išnykus asmuo laikomas neteistu. Taip pat akcentuoja, kad Komisija, priimdama jam nepalankų Nutarimą, nepagrįstai vertino jam paskirtas nuobaudas kaip jį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, nors, anot pareiškėjo, turi būti vertinami taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Mano, kad Komisija, vartodama teiginį „nesilaikys įstatymų ir nusikals“ pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Nesutinka, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieš daugiau kaip 1 metus teismo sprendimu realizuotą bausmės tikslą, teigia, kad jam atlikus didelę bausmės dalį nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo ar nėra atimta galimybė daryti nuskalstamas veikas, arba kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir skundžiamu nutarimu ėmėsi spręsti Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo klausimą, t. y. vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją yra išimtinė teismo prerogatyva. Mano, kad individualiame plane numatyta priemonė (gerbūvio darbų atlikimas) yra tuščiažodžiavimas arba turi akivaizdžią korupcinę potekstę.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo J. P. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas netenkintinas, Komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 59-141 paliktinas nepakeistas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Susipažinęs su nuteistojo J. P. asmens byla, teismas daro išvadą, kad J. P. atitinka formaliuosius kriterijus dėl lygtinio paleidimo taikymo: jis yra atlikęs daugiau nei 1/3 teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teismas taip pat nenustatė BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Tačiau atitikimas šiems BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliesiems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijams yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. J. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 42 balai, vidutinė. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant, ir tik, jei ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nebenusikals. Vertindamas šią pažangą, teismas atsižvelgia į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Pripažintina, kad J. P. šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, „Įžanginę grupę“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, lanko AA susirinkimus, asmuo jau ilgesnį laika nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, nestebimi jo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys, pataisos namuose dirba. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. lapkričio 7 d., nuobaudų neturi, neskatintas. Atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur 11 kartų pažeidė režimo reikalavimus ir už tai buvo baustas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl Komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis buvo anksčiau teistas 3 kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai, nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau panaikintas, nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už dviejų tyčinių nusikaltimų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis padarymą. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Svarbia aplinkybe, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, teismas laiko tai, kad praeityje J. P. 1 kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau panaikintas už tai, kad jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų bei padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tuo nepateisindamas jam parodyto pasitikėjimo, nepadarydamas reikiamų išvadų, suteikdamas pagrindo abejoti jo ketinimais laikytis įstatymų.

Skunde nuteistasis J. P. nurodo, kad Komisija nepagrįstai nurodė, kad jis yra teistas 3 kartus, kadangi teistumui išnykus asmuo laikomas neteistu. Pažymėtina, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Todėl, teismo vertinimu, Komisija, nurodydama, kad nuteistasis teistas 3 kartus, šį faktą vertino kaip vieną iš nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių

Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, nesiremia BVK 164 straipsnio 5 dalimi, tačiau, teismo vertinimu, Komisija, nors ir nenurodo BVK 164 straipsnio 5 dalies, tačiau vadovaujasi šia nuostata ir skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje pateikia motyvuotas (motyvai pateikiami Nutarimo aprašomojoje dalyje) rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato aiškius šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus, nurodo apskundimo terminą.

Teismas nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Priešingai, teismo vertinimu, tai, kad J. P. bausmės atlikimo metu 11 kartų pažeidė režimo reikalavimus, rodo, kad nuteistasis buvo linkęs nesilaikyti nustatytos tvarkos, pažeisti teisės aktų reikalavimus, ir taip pat suteikia pagrindo abejoti, ar J. P. laikytųsi lygtinio paleidimo sąlygų.

Nuteistojo įsitikinimu, Komisija, vartodama teiginį „aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. P. nesilaikys įstatymų ir nusikals“, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas, atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą, pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis nustato, kad lygtinai paleistas gali būti tik nuteistasis, dėl kurio yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taigi įstatymas įpareigoja Komisiją nustatyti, ar toks pagrindas yra, ir toks teiginys negali būti laikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu.

Teismas, vertindamas visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo metu negalima pagrįstai teigti, jog nuteistojo J. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad J. P. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.

Komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 nutarimas Nr. 59-141 netaikyti nuteistajam J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Nuteistojo J. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-141 panaikinimo atmesti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-141 palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė