Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, nukentėjusiajai R. B., gynėjui advokatui Valdui Bivainiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, teistas 2012-06-29 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. penkiasdešimt parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 245 str.,

Aprašomoji dalis

nustato

A. P. 2012 m. gegužės 19 d., apie 23.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. B., koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė R. B. už drabužių ir stipriai patraukė, tuo dėl kaklo kairės pusės kraujosruvos nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: galiojant ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Gedimino Karpavičiaus 2012 m. sausio 24 d. nutarčiai Nr. KP -112 – 839/2012 dėl smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonių, kuria jis įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – R. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, pažeidė šios nutarties sąlygas: 2012 m. gegužės 20 d., apie 00.10 val., rastas R. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur artinosi, bendravo ir ieškojo ryšių su nukentėjusiąja.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-05-19 jis nuėjo pas R. B., kuri jam atidarė savo buto duris. Jis paprašė ją pasiaiškinti ar jo neapgaudinėja, buvo neblaivus. Nukentėjusi norėjo išbėgti į laiptinę. Jis ranka stvėrė jai už kapišono. Nukentėjusi pasimuistė ir jis ją paleido. Jis su nukentėjusiąja po teismo paskirtų apsaugos užtikrinimo priemonių visą laiką bendravo, susitikdavo savaitgaliais, nukentėjusi ateidavo pas jį su vaiku. Jis žinojo, kad 2012-01-24 buvo teismo skirtos apsaugos priemonės. Mano, kad pas nukentėjusią ant kaklo kraujosruva atsirado, kai jis laikė ją už kapišono, o ji pradėjo muistytis ir turbūt įsispaudė medžiaginis kapišono kraštas.

Kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusi R. B. parodė, kad 2012-05-19 ji atrakino kaltinamajam savo buto duris. Jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji paprašė išeiti, kaltinamasis nėjo, buvo išgėręs, agresyvus. Ji, bijodama kaltinamojo, norėjo pasprukti pro duris ir pakviesti policiją. Kai ji ėjo pro duris, kaltinamasis ją sugriebė už kapišono ir tempė į buto vidų. Ji muistėsi, o kaltinamasis už kapišono ją tempė atgal, kapišonas buvo įtemptas, jai veržė kaklą. Ji pasimuistė ir ištrūkusi iš jo išbėgo. Jos kaklas buvo nubrozdintas, jautė nedidelį skausmą. Po teismo pritaikytų apsaugos priemonių ji su kaltinamuoju bendravo per internetą, dalyvavo jo tėvo laidotuvėse. Jie su kaltinamuoju pykosi ir taikėsi, bet kartu nebuvo, kaltinamasis jos nepersekiojo. Kaltinamasis pas ją iki 2012-05-19 nebuvo atėjęs.

Liudytojas M. N. parodė, kad pagal iškvietimą nuvyko pas nukentėjusiąją, kuri buvo lauke basa, pasakė, kad jos buvęs draugas ar sugyventinis užsirakinęs namuose su vaiku.

2012-01-24 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam pritaikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (b.l.11).

Specialisto išvados duomenimis R. B. padaryta kaklo kairės pusės kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. (b.l. 13).

Iš 2012-10-16 susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė dėl pastarajai padaryto kūno sužalojimo (b.l.110).

Dėl kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis pripažino, kad norėdamas sulaikyti R. B., jog ši neišbėgtų iš buto, sugriebė jai už džemperio kapišono, o nukentėjusiajai pasimuisčius, ją paleido. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis ją sugriebė už kapišono ir tempė į buto vidų. Kaltinamajam tempiant jos džemperio kapišoną šis veržė jai kaklą. Nuo kapišono veržimo kaklas iš karto paraudo, buvo nubrozdinta, jautė nedidelį skausmą. Pagal jos iškvietimą atvykusiam policijos pareigūnui ji rodė sužalojimą. Liudytojas M. N., kuris kaip policijos pareigūnas atvyko pagal nukentėjusios iškvietimą, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. jam sakė, jog R. P. ją sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą, tempdamas už džemperio gobtuvo (b.l.24). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. B. padaryta kaklo kairės pusės kraujosruva galėjo būti padaryta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (b.l.13).

Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais, t.y. sugriebdamas už nukentėjusios rūbo gobtuvo ir tempdamas ją atgal, padarė jai kaklo kairės pusės kraujosruvą, kuri įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš kaltinimo šalintinas fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai. LR BK 140 str. 1 d. dispozicija numato atsakomybę už alternatyvias veikas: fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą. Nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, nes jokiais kitais veiksmais, išskyrus kaklo sužalojimą, kaltinamasis fizinio skausmo jai nesukėlė. Kaltinamojo veika pagal sukeltas pasekmes atitinka LR BK 140 str. 1 d. sudėtį.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 245 str.

A. P. kaltinamas nevykdęs teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t.y. 2012 m. sausio 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties dėl smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonių, kuria buvo įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – R. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

2012-01-24 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam įpareigojimas, kurio nevykdymu jis kaltinamas, paskirtas remiantis LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu (toliau-Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka laikoma aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji parodė, kad jie artimai bendravo keletą metų, tačiau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji parodė bendravę ir po 2012-01-24 nutarties priėmimo. Nukentėjusioji lankėsi pas kaltinamąjį įvairiomis progomis bei savaitgaliais. Šios aplinkybės rodo tarp kaltinamojo ir nukentėjusios buvusius artimus ryšius, atitinkančius artimos aplinkos sąvoką Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

2012-01-24 nutartyje A. P. prieš R. B. pavartotas fizinis smurtas įvertintas kaip smurtas artimoje aplinkoje ir jam paskirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamajam smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė taikyta pagrįstai, jis su 2012-01-24 nutartimi susipažinęs ir nuo šios nutarties priėmimo iki 2012-05-19 pas nukentėjusiąją nesilankęs, tik ji lankiusis pas jį. Kaltinamasis, ateidamas pas nukentėjusiąją į namus ir siekdamas su ja bendrauti, pažeidė teismo jam paskirtą įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, tačiau jo veiksmai negali būti vertinami kaip teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas. Įstatymo 12 straipsnyje konstatuota, kad smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Iš 2012-01-24 nutarties turinio matyti, kad įpareigojimo kaltinamajam taikymo momentu ikiteisminis tyrimas dėl jo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją jau buvo atliekamas. Todėl kaltinamajam nesilaikant teismo skirto įpareigojimo pagal Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p., jo atžvilgiu galėjo būti taikomos kitos LR BPK numatytos procesinės prievartos priemonės. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria LR BPK nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Taigi, nukentėjusios, kaip smurtą patyrusio asmens, apsauga nuo kaltinamojo galėjo būti užtikrinama kardomųjų priemonių pagalba.

Teismų praktikoje atsakomybė pagal LR BK 245 str. taikoma tais atvejais, kai teismo sprendimo įvykdymo negalima užtikrinti kitomis proceso priemonėmis. Šiuo atveju galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą įprastomis baudžiamojo proceso priemonėmis nebuvo suvaržytos ir kaltinamojo elgesys nepagrįstai įvertintas kaip nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 245 str., padarymas.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis pagal LR BK 245 str. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės skyrimo pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji parodė, kad jie susitaikė dėl veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. ir pateikė susitaikymo protokolą (b.l.110). Bylos procesas kaltinamojo atžvilgiu dėl šios veikos, kuri pagal BPK 407 str. priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, negali būti nutrauktas remiantis BPK 416 str. 3 d. Šiuo atveju pagal nukentėjusios pareiškimą dėl kaltinamojo jai sukelto fizinio skausmo (b.l.4) prokuroro pavedimu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d. (b.l.2) bei taikytos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos (b.l.58, 60). Šio Įstatymo 1 str. nurodyta, jog nusikalstamos veikos dėl smurto artimoje aplinkoje priskiriamos prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Atlikus ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu baudžiamasis procesas nutraukiamas tokiu atveju, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau šio punkto pagrindu baudžiamasis procesas gali būti nutraukiamas tik tada, kai BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų padarymu asmuo kaltinamas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. BPK 409 str. numatyti atvejai, kai procesas dėl BPK 407 str. nurodytų veikų vyksta bendra tvarka. Baudžiamajam procesui dėl BPK 407 str. nurodytų nusikalstamų veikų vykstant bendra tvarka, susitaikymas BPK XXX skyriaus nustatyta tvarka negalimas, atitinkamai baudžiamasis procesas negali būti nutraukiamas BPK 3 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Nėra pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti ir LR BK 38 str. nuostatas, nes jis po šios veikos padarymo teistas už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nesant vienos iš būtinų LR BK 38 str. sąlygų, šio straipsnio pagrindu jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas girtas ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto neturėdamas teistumo, tačiau būdamas praeityje teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą bei po šios nusikalstamos veikos padarymo apkaltinamuoju nusprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio smurtinio nusikaltimo prieš tą pačią nukentėjusiąją, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, dirba, baustas administracine tvarka.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą. Jis nusikalto būdamas neteistas, todėl skiriant bausmę vadovaujamasi LR BK 55 str. nuostatomis. Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusios, kuri prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, poziciją, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu turi nuolatinį darbą, jo elgesys nukentėjusios atžvilgiu pasikeitęs į gerąją pusę, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

A. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiaja R. B., būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2012-06-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir atlikta penkiasdešimties parų arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą dešimt mėnesių, dešimt dienų, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiaja R. B., būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2012-06-29 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, 50 arešto parų prilyginant 100 laisvės apribojimo dienų, ir laikinojo sulaikymo laikotarpį 2012 m. gegužės nuo 20 d., 00.10 val. iki 21 d. 13.50, t.y. dvi dienas, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., A. P. pagal LR BK 245 str. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti A. P. 2012-05-20 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens R. B., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.