Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-08-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1473-874/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
A15.-1473-874/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15-1473-874/2019Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00097-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 20.1; 21.9.10.
ROIK: 19104572458(S)ŠIAULIŲ APYLINĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą G. B., gim. (duomenys neskelbtini), dirbančiam uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 10 dalį, 459 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, atsakingu už visą įmonės veiklą ir krovinių pervežimo organizavimą, netinkamai organizavo vairuotojų darbą, neužtikrino, kad pakrauto krovinio išdėstymas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas bei nebūtų viršyta leistina bendroji masė ir ašių apkrova, taip pat, būdamas atsakingas už krovinių pateikimą pervežimui ir išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, 2019 m. kovo 21 d. organizavo sunkiasvorių krovinių pakrovimą į įmonės automobilį nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o būtent – 2019 m. kovo 21 d. apie 11 val. 35 min. Akmenės rajone, kelio Nr. 1001 5 km, buvo patikrintas krovininis automobilis „Renault Kerax 450.42“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykstantis maršrutu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu sveriant transporto priemonę automobilių svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonė yra sunkiasvorė, nes, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, yra viršyta leistina transporto priemonės bendroji masė 7,85 t (leistina bendroji masė – 32 t, faktinė masė pasvėrus – 40,65 t; svėrimo paklaida – 0,8 t (t. y. po 0,2 t vienai ašiai); viršyta leistina automobilio paklaida – 0,4 t), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 ir 30 punktus, Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, III skyriaus 15.7 punktą, IV skyriaus 26.3 punktą, N ir O kategorijų transporto priemonės krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 6, 7, 8, 10.2, 12 ir 19 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. posėdžio metu pripažino padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytus nusižengimus ir paaiškino, kad dėl nusižengimų nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad pirmą kartą padarė tokius administracinius nusižengimus, garantavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sustiprins krovinių pakrovimo ir pervežimo kontrolę, užtikrins teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymąsi. Prašo skirti mažiausią įstatymo numatytą nuobaudą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Lietuvos transporto saugos administracijai žinoma, nes pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pats paskyrė bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Be G. B. prisipažinimo ir teismui duotų parodymų, jo kaltė įrodyta ir bylos medžiaga:

2019 m. kovo 21 d. svėrimo kvitu Nr. 392, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. kovo 21 d. 11 val. 42 min. buvo pasverta transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad transporto priemonės bendra masė – 40,65 t (b. l. 4);

2019 m. kovo 21 d. svėrimo aktu Nr. K-053898, kuriame užfiksuota, kad buvo pasverta vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė „Renault KERAX 450.42“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant leistinam 32 t transporto priemonės svoriui, transporto priemonė svėrė 40,65 t, t. y. transporto priemonė 8,65 t buvo perkrauta (b. l. 5);

2019 m. kovo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščiu (b. l. 5);

transporto priemonės vairuotojo G. K. paaiškinimu dėl krovinio vežimo (b. l. 6);

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-223-1022/2019 (b. l. 12–13).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausiųjų leidžiamų, naudojantis keliais, transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo“ 15.3 punktą didžiausias leistinas svoris, kuriuo leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių yra 25 tonos, o pagal 26.3 punktą bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, neturi viršyti 18 tonų.

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, priežiūros tvarką ir dydžius, neviršydama šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant tokiomis transporto priemonėmis dydį, neviršydamos šio įstatymo 3 priede nustatytų ribinių tarifų, ir mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato savivaldybių tarybos.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punktą didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą, o pagal 30 punktą draudžiama pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 15.7 punktą – didžiausia leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių, turinčių keturias ašis, kurių bent dvi ašys yra vairuojamosios, kai varančiosios ašies ratai suporinti ir jų pakaba pneumatinė ar jai lygiavertė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausioji kiekvienos varančiosios ašies apkrova neviršija 9,5 t, masė yra 32 tonos, o pagal IV skyriaus 26.3 punktą – bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, neturi viršyti <1,30 d < 1,80 18 t.

N ir O kategorijų transporto priemonės krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 6 punktas nustato, kad visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą, 7 punktas nustato, kad visi kiti su krovinio vežimu susiję asmenys taip pat privalo prisidėti prie to, kad krovinys būtų tinkamai supakuotas ir pakrautas į tam pritaikytą transporto priemonę, 8 punktas nustato krovinio siuntėjo įpareigojimus ir/arba veiksmus, 10.2 punktas nustato, kad krovinio vežėjas krovinio krovimo metu kontroliuoja krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra – krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, 12 punktas nustato, kad krovinys transporto priemonėje turi būti išdėstytas ir pritvirtintas taip, kad nekeltų pavojaus transporto priemonėms, eismo dalyviams ir (arba) kitiems kroviniams ir kad jis nejudėtų transporto priemonėje arba neiškristų iš jos, 19 punktas nustato, kad į transporto priemonę įkėlus krovinį, turi būti neviršyti didžiausieji leidžiamieji matmenys, ašies ir bendrosios apkrovos, nustatytos Didžiausiuose leidžiamuose naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniuose parametruose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“.

Iš aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų, byloje surinktų įrodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. parodymų nekyla abejonių, jog G. B. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nes būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, atsakingu už krovinių vežimo bei krovinių pakrovimo veiklą įmonėje, 2019 m. kovo 21 d. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, veždamas krovinį sunkiasvoriu (keturių ašių) krovininiu automobiliu „Renault Kerax“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be leidimo maršrutu (duomenys neskelbtini), neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą bendrą masę ir ašių apkrovas, taip pat neužtikrino, kad pakraunant krovinį vežti kelių transporto priemone, kuriai neišduotas leidimas, ji neviršytų maksimalią leistiną bendrąją masę ir ašių apkrovas, ir tokios jo veikos atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalies sudėtį – važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalies sudėtį – važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 10 dalies sudėtį – krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.

G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (nėra duomenų, kad anksčiau būtų baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, G. B. skirtinos nusižengimų sankcijose juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, numatytos nuobaudos – minimalaus dydžio baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. B. už atskirus nusižengimus paskirtos nuobaudos subendrintinos ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, teismas

nutaria:

G. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

G. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

G. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 10 dalyje, ir paskirti jam 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė