- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-1200-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10321-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J. Š., N. J.
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1200-524/2013
2013 m. birželio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1456-897/2012 pagal J. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. J. Š., N. J., antstolis G. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1780-144/2012, sumažinti skolos sumą nuo 80 000 Lt iki 70 000 Lt, sumažinti delspinigius, skaičiuojant juos po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, taip pat ir delspinigių skolos sumą iš 55 680 Lt į 2 784 Lt, sumažinti skolą atimant kreditoriaus sumokėtą antrą žyminį mokestį, t. y. 138,80 Lt, sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių ir kitus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0091/12/00296, priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungti civilinę bylą Nr. 2-1780-144/2012 bei vykdomąją bylą Nr. 0091/12/00296, kuri yra antstolio G. J. žinioje. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartimi nuspręsta išieškoti kreditoriui J. J. Š. iš skolininko N. J. bei skolininkės ir įkeisto daikto savininkės J. J. 135 818,80 Lt skolą ir kreditoriaus sumokėtą 138,80 Lt žyminį mokestį bei už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą su rūsiu Nr. 18, turintį bendro 49,93 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį pareiškėjai. Apie šią teismo priimtą nutartį pareiškėja sužinojo tik pirmųjų varžytynių, kuriose buvo bandoma parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, išvakarėse, t. y. 2012-07-23, kai apžiūrėti buto buvo atėjusi butą ketinanti įsigyti moteris. Anksčiau apie nagrinėjamą hipotekos bylą ji nieko nežinojo, šaukimų į teismą negavo, kadangi tuo metu slaugė sunkiai sergantį asmenį ir gyveno jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagrindu atnaujinti procesą pareiškėja nurodė CPK 366 str. 1 d. 9 p., kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai delspinigių priteisimo klausimu, įtvirtina nesąžiningus kreditoriaus interesus neprotingai didinant skolą, nes teismas, vykdydamas savo pareigas, neatliko teisinio tyrimo dėl sutarties sąlygų teisėtumo, dėl to pareiškėjai skola padidėjo nuo 2 784 Lt iki 55 680 Lt.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. J. Š., antstolis G. J. prašė pareiškėjos prašymą atmesti, suinteresuotas asmuo N. J. – tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-23 nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Nurodė, kad hipotekos byloje teisėjas, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d., 2 d. bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą, įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą ir gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą priima nutartį už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Pareiškėja, nesutikdama su nesumokėtos skolos dydžiu, jo apskaičiavimu ir manydama, kad jos teisės, susijusios su kredito sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, turėjo teisę jas ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, siekiant atnaujinti procesą byloje dėl kreditoriaus skolos sumos ir delspinigių skaičiavimo, nedaro įtakos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, teismas konstatavo, jog ieškovė praleido CPK 368 str. 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad nagrinėdamas prašymą teismas ignoravo faktus, kurie akivaizdžiai parodo, jog buvo pažeistos materialinės teisės normos, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-04 nutartimi iš esmės pažeidė civilinių teisių pusiausvyrą ir nepagrįstai suteikė pranašumą kreditoriui – vietoj 0,02 proc. priteisė 0,4 proc. dydžio delspinigius. Bylos nagrinėjimo metu kreditorius patvirtino, kad dėl delspinigių nebuvo tartasi, o tai reiškia, kad sudaryta sutartis turi valios ydą, t. y. sutartyje numatyta tai, dėl ko nebuvo tartasi. Sudarydamos sutartį šalys nesuvokė teisinių padarinių, nebuvo išaiškintos konkrečios teisinės pasekmės įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja nepraleido naikinamojo termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti atnaujinti procesą dėl termino praleidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime kreditorius J. J. Š. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo bei termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
CPK 368 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apie hipotekos procesą skolininkai buvo informuojami raštu tais pačiais adresais, kuriuos nurodo apeliantė ir savo atskirajame skunde (pridėtos bylos Nr. 2-1780-1441/2012 l. 15, 18, 19, 35), teismo priimtos nutartys įteiktos skolininkams viešo paskelbimo būdu (pridėtos bylos l. 22–23, 37–38), teismo sprendimai registruoti hipotekos registre (pridėtos bylos l. 16, 31), todėl laikytina, kad pareiškėja apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-04 nutartį turėjo sužinoti nuo jos paskelbimo dienos – 2012-02-21 (pridėtos bylos l. 37–38). Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti suėjo 2012-05-21, o pareiškėja prašymą pateikė tik 2012-10-03 (b. l. 2). Aplinkybė, kad pareiškėja nepraleido CPK 368 str. 2 dalyje nustatyto vienerių metų naikinamojo termino, reikšminga tik nagrinėjant praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo galimybę, tačiau pareiškėja CPK 78 straipsnio nustatyta tvarka prašymo atnaujinti terminą nepateikė, o tik nurodė, jog termino nepraleido, kadangi nebuvo informuojama apie hipotekos procesą (b. l. 10). Pastaroji aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai paneigta.
Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nustatytas išieškomų delspinigių dydis nelaikytinas aiškia teismo padaryta teisės normos taikymo klaida CPK 366 str. 1 d. 9 punkto prasme. Delspinigių dydis nustatytas sutarties 1 punkte (b. l. 12). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Teismas turi pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu, tačiau byloje nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, sutartyje nenurodyta paskolos paskirtis, skolininkai buvo informuojami apie hipotekos procesą, tačiau jokių prieštaravimų kreditoriaus reikalavimams nereiškė, todėl teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva kvalifikuoti paskolos sutarties kaip vartojimo ir tikrinti sutarties sąlygas. Apeliantė savo atskirajame skunde akcentuoja sutarties sąlygų ydingumą, nurodo sutarties šalių valios trūkumus, tačiau tai susiję su sutarties, o ne atliktų hipotekos procedūrų teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skolininkai, kaip sutarties šalys, savo teises ir teisėtus interesus gali ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl sutarties.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.