Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-399-911/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
2-399-911/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08009-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
M. L.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Audronė Mikalauskienė
Civilinė byla Nr. 2-399-911/2014Proceso Nr. 2-08-3-08009-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.4; 77.1; 77.7.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 4 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei,dalyvaujant pareiškėjai A. G., pareiškėjos atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei,suinteresuotam asmeniui M. L.,

institucijos duodančios išvadą byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms G. Ž., R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. G. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti terminuotą motinos valdžios apribojimą jos dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatytą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-811/2011, bei nustatyti dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su pareiškėja (b.l. 3).

Pareiškėja A. G. pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-01-11 Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-811/2011 nusprendė terminuotai apriboti jos motinos valdžią dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji neprižiūrėjo vaiko, girtavo. Dukters A. L. globėju paskirtas tėvas M. L., su juo nustatyta nepilnametės A. L. gyvenamoji vieta. Su M. L. negyvena kartu, neseniai pagimdė jo kūdikį K. Šiuo metu 4 mėnesius gyvena vieno kambario nuomojame bute, per mėnesį gauna apie 450 Lt socialines išmokas, jokio turto neturi. Bute gyvena ji ir jos kūdikis. Teigė, kad ją remia tėvai, gyvenantys kaime. Alkoholio nevartoja jau metus laiko. Paaiškino, kad ji rūpinasi dukra, ruošia valgį, tvarkosi. Duktė A. L. dažnai būna pas ją namuose, jos kartu praleidžia savaitgalius. Kūdikio K. nenuvežė pas gydytoją, kadangi yra nustatytas tik profilaktinis patikrinimas, todėl mano, kad tai nėra privaloma. Prašo panaikinti terminuotą motinos valdžios apribojimą dukters A. L. atžvilgiu (b.l. 2-3).

Pareiškėjos atstovė advokatė Audronė Mikalauskienė prašė pareiškimą tenkinti. Teigė, kad mergaitė dažnai lankosi pas pareiškėją, ryšys nėra nutrūkęs.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad jis yra A. L. tėvas, gyvena kartu su dukterimi (duomenys neskelbtini), ja nuolatos rūpinasi, prižiūri, išlaiko. Paaiškino, kad dukters motina A. G. dukterį A. prižiūri savaitgaliais, kadangi tuo metu jam būna varžybos, turi dirbti. Nurodė, kad A. G. nesugebės tinkamai prižiūrėti savo dukros, nes nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu, neteikia jai išlaikymo. A. G. nuolat vartoja alkoholį, tačiau ji negeria savo namuose, o išeina kitur, kad jos nesurastų socialiniai darbuotojai. Jis gyvena vienas su nepilnametėm dukrom A. ir G., gauna į mėnesį apie 2000 Lt pajamas. Turto neturi. Dukra A. jis rūpinasi. Sutinka, kad A. G. bendrautų su dukra A., tačiau mano, kad dukra negali gyventi su pareiškėja, kadangi pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu. Prašė pareiškimą atmesti.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu bei šios institucijos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, nes byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja A. G. tinkamai rūpinasi savo dukterimi A. L., kad sugebės ir ateityje tinkamai rūpintis dukra bei užtikrins mergaitei reikalingą priežiūrą ir ugdymą. Teigė, kad pareiškėjos A. G. elgesys teisme dar kartą patvirtino, kad neišnyko aplinkybės, dėl kurių buvo apribota pareiškėjos motinos valdžia į dukrą. Socialinis darbuotojas lankosi pas pareiškėją, dažnai jos neranda namuose, negali su ja susisiekti, pareiškėja neįsileidžia, kūdikio pas gydytoją profilaktiniam sveikatos patikrinimui nevedė, ji turi problemų su alkoholiu. Mano, kad šiuo metu pareiškėjos šeimoje vaikams nėra saugu augti. Pareiškėjos teiginiai apie jos tėvų teikiamą jai paramą yra melagingi. Yra sudarytas individualus socialinio darbo planas, kurio pareiškėja tinkamai nevykdo (b.l. 35). Suinteresuotas asmuo M. L. tinkamai prižiūri ir augina nepilnametę dukrą A. Teigė, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas pareiškėjai A. G. šiuo metu yra netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš civilinės bylos medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja A. G. šiuo metu turi keturis vaikus: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), K. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 41, 64). 2011 m. sausio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-34-811/2011 laikinai apribota motinos A. G. valdžia dukros A. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, iš motinos priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, M. L. paskirtas A. L. skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (b.l. 9). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-01-11 sprendime konstatavo, kad A. G. dėl aplaidumo, nenoro, akivaizdaus vengimo ir asocialaus gyvenimo būdo vengia vykdyti tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti vaikus, nesirūpina vaikų sveikata, neprižiūri vaikų, neužtikrina nepilnamečių vaikų teisių saugiai gyventi šeimoje.

A. G. nuo 2013 m. sausio 24 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jos deklaruota gyvenamoji vieta Panevėžio miesto savivaldybė (b.l. 11). Pareiškėja šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje (b.l. 12-13). A. G. šiuo metu nesigydo ir nėra registruota ar įrašyta Panevėžio priklausomybės ligų centro įstaigoje (b.l. 17). Iš metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad A. G. 2012-10-01 iki 2013-09-30 bendros pajamos sudarė 4200 Lt, mėnesinės pajamos – 350 Lt (b.l. 18). 2013 m. gruodžio 18 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad nepilnametė A. L. gyvena 1 kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), namuose mergaitei sudarytos tinkamos buitinės sąlygos gyventi, žaisti, lavintis, ilsėtis (b.l. 36). Iš Panevėžio lopšelio – darželio „Puriena“ rašto Nr. (4.7.e) 07-128 matyti, kad A. L. lanko Panevėžio lopšelį – darželį „Puriena“, į darželį atvedama tvarkinga, prižiūrėta. Bylos nagrinėjimo laikotarpyje, 2014 m. vasario – balandžio mėnesiais, A. G. šeima buvo stebima Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojų, sudarytą individualų socialinio darbo su šeima planą vykdė iš dalies (b.l. 64-65). Iš 2014 m. gegužės 13 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-647, nustatyta, kad A. G. kartu su sūnumi K. L. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomuojamame, 1 kambario bute, jame yra reikalinga buitinė technika ir baldai, namuose randama švara, tvarka (b.l. 65). 2013 m. gruodžio 18 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, Panevėžio socialinių paslaugų centro raštas Nr. S-647 patvirtina, kad pareiškėjos ir dukters A. L. santykiai yra artimi, mergaitė prie mamos prisirišusi, jas sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas yra išreiškęs norą gyventi kartu su mama ir tėvu (b.l. 38, 65).

LR CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tai yra minėtame straipsnyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Taigi, esminis dalykas sprendžiant tėvų valdžios ribojimo panaikinimo klausimą yra nustatyti, kad tėvas (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, ar yra ir pakanka įrodymų, kad tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nepakenks paties vaiko interesams.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjai motinos valdžia nepilnametės dukros A. L. atžvilgiu laikinai apribota 2011 m. sausio 11 d. teismo sprendimu dėl to, kad ji vengė vykdyti tėvų pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, nesirūpino vaiko sveikata, ugdymu, neprižiūrėjo jo, neužtikrino nepilnamečio vaiko teisių saugiai gyventi šeimoje, vedė asocialų gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju teismui tikrinant ar išnyko pagrindai, dėl ko pareiškėjai buvo apribota motinos valdžia, iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nuo pirmiau minėto teismo sprendimo priėmimo pareiškėjos elgesys vaiko atžvilgiu palaipsniui ėmė keistis teigiama linkme – ji dukrą dažnai aplanko, pasiima pas save savaitgaliais, tarp motinos ir vaiko emociniai ryšiai nėra nutrūkę, šilti, glaudūs. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja rūpintųsi dukros sveikata bei ugdymu, reguliariai teiktų materialinį išlaikymą. Pareiškėja jau kurį laiką gyvena iš socialinės pašalpos, byloje nėra duomenų, kad ji būtų dėjusi pastangas susirasti darbą, ar ieškojusi kitų būdų kaip prisidėti prie vaiko išlaikymo. Pareiškėja ir toliau vartoja alkoholį. Šią aplinkybę patvirtina suinteresuoto asmens M. L. paaiškinimai, 2014 m. gegužės 13 d. Panevėžio socialinių paslaugų centro raštas Nr. S-647, taip pat ta aplinkybė, kad 2014 m. balandžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėja buvo neblaivi, jai nustatytas 0,53 promilių girtumo laipsnis (b.l. 53, 64-65). Pareiškėjos gyvenimo sąlygos neatitinka vaiko poreikių, kadangi ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatos keičia nuomojamus butus, pareiškimo padavimo metu gyveno su M. L., šiuo metu kartu su juo nebegyvena.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas esant dabartinei situacijai neatitiktų vaiko interesų. Nors byloje ir yra duomenų, kad pareiškėja laipsniškai keičia savo elgesį teigiama linkme dėl vaiko auklėjimo, rūpinasi ja pagal savo gebėjimus, stengiasi su vaikais neprarasti emocinio ryšio, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja gali savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, ją pilnaverčiai išlaikyti, suteikti jai tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Nors pareiškėja ir neigia, tačiau byloje esantys įrodymai - pačios pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimai, išvadą byloje duodančios institucijos išvada, rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad pareiškėja nepakeitė savo gyvenimo būdo ir toliau vartoja alkoholį, pagalbos atsisako, gydytis nenori. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškimo tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Pareiškėjai yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 % apmokama antrinė teisinė pagalba, taip pat ji 100 % atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 20). Pagal į bylą pateiktą Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiavimą (2013-11-21 pažyma Nr. PP-1277) valstybės išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai sudaro 320 Lt (b.l. 66). Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo nagrinėjamas ypatingąja teisena, vadovaujantis LR CPK 443 str. 6 d., minėtos išlaidos valstybei neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Serdiukienė