Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-1774/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
2-1774/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Kategorijos
  • 127.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1774/2011Procesinio sprendimo kategorija 127.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Agrowill Lankesa“ valdybos pirmininko A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1559-510/2011, kuria papildomai patvirtintas V. L. 50000 Lt finansinis reikalavimas žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ restruktūrizavimo byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iškėlė žemės ūkio bendrovei „Argowill Lankesa“ restruktūrizavimo bylą ir nustatė kreditoriams 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti finansinius reikalavimus. Kreditorius V. L. pateikė restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ administratoriui prašymus patvirtinti 53574 Lt finansinį reikalavimą. Restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ administratoriaus įgaliotas asmuo sutiko, kad būtų patvirtintas 3547 Lt finansinis reikalavimas. Administratoriaus įgaliotas nesutiko, jog būtų patvirtinta likusi 50000 Lt suma. Prieštaravimuose teigiama, kad restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ skola jokiuose įmonės buhalteriniuose dokumentuose neatsispindi ir yra vertintina kaip nuosavo kapitalo padidinimas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino V. L. 3547 Lt finansinį reikalavimą, o ginčijamos dalies (50000 Lt) finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą nutarė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kreditorius V. L. teismo posėdžio metu teismo posėdžio metu prašymą dėl 50000 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo palaikė. Jis paaiškino, kad 2004 m. kovo 15 d. įnešė 50000 Lt kaip paskolą į įmonės kasą apyvartinių lėšų papildymui. Kreditorius nurodė, kad tuo metu jis buvo įmonės (ankstesnis pavadinimas – žemės ūkio kooperatyvas „Žemės šauksmas“) valdybos pirmininkas, įmonės finansinė padėtis buvo labai sunki, trūko lėšų darbo užmokesčiui išmokėti. Kreditoriaus teigimu, pinigai jam turėjo būti grąžinti po to, kai įmonės finansinė padėtis pagerės. Restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ atstovai teismo posėdžio metu prašė 50000 Lt reikalavimo netvirtinti prieštaravimuose išdėstytais motyvais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi papildomai patvirtino V. L. 50000 Lt finansinį reikalavimą žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ restruktūrizavimo byloje. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti byloje apklaustų liudytojų parodymais. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). 2004 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0579239 (b.l.35) teismo nuomone patvirtina tai, kad V. L. perdavė žemės ūkio bendrovei „Argowill Lankesa“ 50000 Lt. Šis kvitas patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ir yra dokumentas, atitinkantis CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ atstovų argumentai, jog skola nėra apskaityta įmonės buhalterijoje, nepaneigia pinigų perdavimo fakto. Teismas nurodė, kad restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ atstovų teiginys, jog V. L. įnešta 50000 Lt suma yra kapitalo padidinimas, prieštarauja 2004 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio kvite Nr. 0579239 (b.l.35) nurodytai mokėjimo paskirčiai, prieštarauja liudytojų S. B. ir V. M. B. parodymams bei nepagrįstas jokiais kitais įrodymais. Teismas remiantis išdėstytais motyvais, padarė išvada, kad 2004 m. kovo 15 d. V. L. paskolino žemės ūkio bendrovei „Argowill Lankesa“ 50000 Lt, ši suma nėra grąžinta, todėl turi būti patvirtinta kaip V. L. finansinis reikalavimas žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ restruktūrizavimo byloje (CK 6.870 straipsnio 1 dalis; ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ valdybos pirmininkas A. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nutartimi patvirtindamas V. L. 50 000 Lt kreditorinį reikalavimą rėmėsi rašytiniu įrodymu, t.y. 2004 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderiu Nr. 0579239 bei liudytojų parodymais, tačiau nesirėmė RŽŪB „Agrowill Lankesa“ pateiktais rašytiniais įrodymais bei žodiniais paaiškinimais.

2. Teismui buvo pateikti įrodymai ir žodiniai paaiškinimai, prieštaraujantys kreditoriaus ir liudytojų pateiktiems įrodymams ir paaiškinimams.

3. Teismui nepasisakius dėl pateiktų rašytinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų, darytina išvada, jog teismas šių įrodymų ir teiktų paaiškinimų netyrė ir jais nesivadovavo, todėl galimai buvo pažeista LR CPK 185 str. nuostata dėl visapusiško įrodymų ištyrimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius V. L. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra pagrįsta byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais (kasos pajamų orderiu, kasos knyga), kurie įrodo finansinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, ir kurių nei įmonės administratorius, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys neginčija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria papildomai patvirtintas V. L. 50000 Lt finansinis reikalavimas žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ restruktūrizavimo byloje.

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta teisės norma, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal ĮRĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, iškėlus restruktūrizavimo bylą, per teismo nustatytą laikotarpį kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais. Kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (ĮRĮ 7 str. 8 d.). Teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą, turi įvertinti jų pagrįstumą. Teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patvirtintas kreditoriaus V. L. 50000 Lt kreditorinio reikalavimo dalis. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes apie pinigų gavimą, paskolos suteikimą. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti negali ir laiko juos nepagrįstais. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Teismas pakankamai plačiai argumentavo savo nutartį dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo byloje pateiktų įrodymų pagrindu, o apelianto skundo argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą pagal aukščiau minėtas taisykles, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas daryti išvadą, jog kreditorius įrodė, kad pagal 2004 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0579239 (b.l.35), kreditorius V. L. apyvartinių lėšų papildymui įnešė į žemės ūkio bendrovės „Argowill Lankesa“ kasą 50000 Lt. Aplinkybę, kad pinigai buvo įnešti, patvirtina įrašas kasos knygoje (b.l.92) bei liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad minėtas kasos pajamų orderio kvitas patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ir yra dokumentas, atitinkantis CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. L. pervedė žemės ūkio bendrovei „Argowill Lankesa“ 50000 litų. Tai paneigiančių įrodymų nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokiai išvadai.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą

TeisėjaiMarytė Mitkuvienė Gintaras Pečiulis Donatas Šernas