Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos (depozito) nutraukus nuomos sutartį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, dokumentinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei A. S. ir 2010-02-12 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai bei priteisė pastarajai iš atsakovės 351,00 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas: 70,00 Lt žyminio mokesčio.

Teismas 2010-02-12 preliminarų sprendimą dėl nurodytų piniginių sumų priteisimo išsiuntė atsakovei, išaiškindamas pastarajai teisę per įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė pasinaudodama šia savo teise, pateikė teismui prieštaravimus, nurodydamas, kad su ieškovės ieškinyje nurodytais reikalavimais ir preliminariu teismo sprendimu nesutinka. Teigė, kad ieškovė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutraukė vienašališkai, apie tai savininko prieš vieną mėnesį neįspėjo (CK 6. 609 str. 1d.). Taip pat ieškovė nenurodė sutarties nutraukimo priežasties. Atskirai nurodė, kad ieškovės sugyventinis K. V. įspėjo nuomotoją apie išsikėlimą iš buto tik prieš savaitę. Kuomet nuomininkai išsikėlė iš buto jį paliko nesutvarkytą. Teigė, kad teko iš naujo suderinti plazminį TV, liko nesumokėti visi komunaliniai mokesčiai ir negrąžintas laukinių buto durų raktas. Dėl to atsakovė atsisako ieškovei grąžinti užstatą, nes patyrė papildomų išlaidų. Tuo pačiu prašė teismo panaikinti preliminarų sprendimą byloje.

Liudytoja V. K. parodė teismui, kad seniai pažįsta atsakovę kaip garbingą žmogų, dar nuo studijų Šiaulių pedagoginiame institute, nes ji buvo jos filosofijos dėstytoja. Po studijų jos ir toliau palaiko glaudžius ryšius, bendrauja. Be to 2009 metų gruodžio mėnesį ji A. S. paskolino 300 Lt. Prisiminė, jog nuvežus į buvusios dėstytojos butą pinigus, atvykę meistrai su įrankiais tvarkė šio buto laikinių durų spyną, tai yra kažką keitė. Tuo metu jos abi apie 15 min. pakalbėjo ir po to ji išėjo. Pokalbio metu sužinojo iš A. S., kad buvę nuomininkai pasiėmė laukinių buto durų raktą, jo negrąžino, dėl to reikia keisti laukinių buto durų spynos šerdį. Vėliau A. S. skolą jai grąžino.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta bendru žodiniu (telefonu) susitarimu tarp A. S. ir ieškovės A. Ž. draugo K. V.. 2009-10-01 buvo paskambinta A. S. ir perspėta, jog po ~ 4 savaičių bus norima nutraukti patalpų nuomos sutartį. (Kaip reikalaujama LR CK 6.609 str. 1 dalyje „... kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas neįpareigoja nuomininką nurodyti tokio veiksmo priežasčių, bet visais atvejais prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą privalomą įspėti nuomotoją....“. Reikėtų pabrėžti, jog nuomininkas nebuvo informuotas apie nuomotojo gyvenamąją vietą ir to sekoje buvo neįmanoma informuoti nuomotojo raštu apie norą nutraukti nuomos sutartį. 2009-10-02 vėlai vakare grįžus iš darbo, ieškovė bute rado A. S.. Ji atvyko be jokio perspėjimo, atsirakino butą ir jau tvarkėsi kambarius taip lyg nuomininkai seniai jau išsikraustę (vieną kambarį p. A. S. buvo jau pasiruošusi sau, t.y. ne savo rūbus ir daiktus sumetusi į kalną). Paklausus ką A. S. veikia bute, atsakė, jog ji dabar gyvens kartu. Į ieškovės prašymą, jog jausimės keistai gyvendami kartu su buto savininke (nuomos mokestis, komunaliniai mokesčiai mokami nuomininkų, privatumas, saugumas) ir norime išsikraustyti tuoj pat - ji sutiko. Visi kiti įvykiai kaip, kad policijos pareigūnų kvietimas į pagalbą, jog padėtų išeiti iš patalpų (2009-10-05), lankymasis pas rajono vyr. policijos pareigūną, kad padėtų išspręsti taikiai mūsų ginčą nedavė jokių vaisių.

Ieškovė atsiprašė teismo už nevienareikšmį ieškinyje pavartotą žodį „pertvara“, kurį galima pakeisti į žodį - laukinė siena. Nors pagal atsakovo minėtą LR CK 6.609 str. 1 d. nuomininkas neprivalo nurodyti sutarties nutraukimo priežasties, bet ieškovė nurodo pagrindinę sutarties nutraukimo priežastį: laukinės sienos nesandarumas virtuvės patalpoje. Ko sekoje visada rytais po drėgnų orų virtuvė skęsdavo vandenyje (patikslinimas - atsakovė prieštarauja pati sau, jog drėgmė tik pretekstas nutraukti sutartį (nėra antisanitarinių ir pavojingų gyvenimo sąlygų), nors vėliau rašo, jog išsiderino jos televizorius bestovėdamas virtuvėje.

Dėl nuomoto buto ir kito turto A. S. nuomos sutarties nutraukimo dieną 2009-10-05 neturėjo jokių pastabų ar nusiskundimų.

A. S. „prieštaravimas dėl preliminaraus teismo sprendimo grąžinti depozitą, nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį“ kupinas šmeižto, melo ir pykčio. Ieškovei net prieš atsikraustant į butą, ji sumokėjo buto savininkės įsiskolinimą už komunalines paslaugas ir tikrai mokėjo šiomis ekonominėmis sąlygomis ne simbolinį nuomos mokestį, laistė ir prižiūrėjo dešimtį gėlių. Nedrįsta spręsti ar tai buvo suplanuota A. S. afera ar tiesiog staigus noras pasipelnyti. Ir kaip pati A. S. rašo „prieštaravimas dėl preliminaraus teismo sprendimo grąžinti depozitą nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį“ paskutinėje pastraipoje „..jei aš bučiau nesilaikius sudarytos nuomos sutarties numatytų sąlygų, užstatą bučiau grąžinusi dvigubai kaip priimta“ - pati atsako į mano ieškinį. Bet ieškovei tereikia, tik jos pinigų.

Dėl to ieškovė teismo prašė palikti galioti preliminarų sprendimą priimtą 2009-02-12 civilinėje byloje Nr. 2-2025-772/2010, kuriuo patenkintas ieškovės A. Ž. ieškinys ir priteista pastarajai iš atsakovės A. S. 351,00 Lt nuompinigių ir bylinėjimosi išlaidas: 70,00 Lt žyminio mokesčio.

Liudytojas K. V. parodė, teismui, kad su ieškove kartu apsigyveno iš atsakovės išsinuomotame bute. Tačiau gyventi buvo neįmanoma, nes po lietaus buto virtuvėje atsirasdavo vandens, jis sėmė net šlepetes. Dėl to jie labai bijojo, kad vanduo neapsemtų kaimynų buto. Teigė, kad su atsakove dėl nuomos termino nesitarė. Balkono durų nedarinėjo ir atsakovės plazminiu TV nesinaudojo, tačiau ji nunešė į virtuvę. Pripažino, kad atsakovei laukinių buto durų rakto negrąžino, kadangi ji ieškovei negrąžino depozito. Galvojo, kad reikia sudaryti patalpų perdavimo aktą. Atsakovė 2009-10-04 grįžo į išnuomotą butą ir tą naktį ji miegojo kitame kambaryje. Kitą dieną po darbo jis atvyko į butą pasiimti daiktų, kalbėjo su atsakove, nurašė bute esančių skaitiklių parodymus ir siūlė atsakovei šią sumą išskaičiuoti iš depozito, o likusią dalį grąžinti. Tačiau atsakovė su tuo nesutiko, teko kviesti policijos pareigūnus, kad išeitų iš buto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, o preliminarus sprendimas keistinas.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir joje gyventi, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį bei pasibaigus sutarčiai gyvenamąsias patalpas grąžinti nuomotojui (CK 6.576 str.). Būtent ieškovė A. Ž. ir atsakovė A. S. 2009-08-25 sudarė gyvenamosios patalpos, esančios Gegužių g. 27-41, Šiauliuose, neterminuotą nuomos sutartį (b.l.3). Šioje rašytinėje nuomos sutartyje šalys nenurodė nuomos termino, todėl sutartis laikytina neterminuota (CK 6.582str. 1d.). Be to šalys sutartyje numatė, kad atsakovė ne tik mokės ieškovei mėnesinį 150,00 Lt nuomos mokestį, bet ir atskirai mokesčius už komunalines paslaugas (CK 6.583 str. 1d., 6.584 str.3d.). Tarp šalių kilo ginčas dėl dalies pinigų perduotų atsakovei į depozitą grąžinimo pagal jų 2009-08-27 susitarimą, kuomet ieškovė iškėlė iš nuomojamos gyvenamosios patalpos (b.l.4). Šiuo susitarimu šalys numatė, kad ieškovė savo įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui perduoda atsakovei 450,00 Lt depozitą (tai yra atlieka avansinį mokėjimą). Atsakovė ieškovei priklausančiame bute gyveno tik iki 2009-10-05 ir tuo pačiu turėjo iki nurodytos datos turėjo mokėti nuomos mokestį bei komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomos sutarčiai esant neterminuotai, ieškovė turėjo teisę išsikelti iš gyvenamosios patalpos, tačiau įstatymas tokiu atveju įpareigoja nuomininką įspėti nuomotoją raštu prieš 6 mėnesius (o ne prieš mėnesį kaip teigia ieškovė), o šiam to nepadarius, nuomotojas įgiją teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6. 609 str. 1d.; 6. 614 str. 1d.). CK 6. 614 str. 1d. norma yra imperatyvi, todėl šalių susitarimu ji negali būti keičiama. Kaip jau minėta ieškovė ir jos sugyventinis išsikeldami iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, tuo pačiu privalėjo sumokėti ir visus komunalinius mokesčius. Iš byloje esančių dokumentų darytina išvada, kad ieškovė nevisiškai įvykdė šį įsipareigojimą atsakovei kylantį iš nuomos sutarties.

Pareigą mokėti mokesčius nuomininkas turi vykdyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, dėl to šalys susitarė ir sudarydamos nuomos sutartį. Tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovė prievolių kylančių iš sutarties visiškai įvykdė, todėl šios nesumokėtos sumos išskaičiuotinos iš jos įmokėto nuomotojai depozito (avansinio mokėjimo) sumos (CK 6. 130 str. 1d.).

Ieškovės atsikirtimai, jog ji nėra skolinga atsakovei pagal šalių nuomos santykius atmestini, kadangi ieškovė A. Ž. nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Mokestis už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas nėra nuomos mokestis, todėl tokie mokesčiai mokami atskirai (CK 6.584 str. 3d.). Pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė A. Ž. įsipareigojo atsakovei mokėti komunalinių paslaugų mokesčius atskirai nuo nuomos mokesčio, tai yra pagal tiekėjų pateiktas sąskaitas iki nurodytų terminų. Šios sutarties pagrindu šalių teisės ir pareigos dėl komunalinių mokesčių atsiranda sudarius nuomos sutartį ir funkcionuoja kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisinio santykio elementai. Tokio teisinio santykio ypatumus lemia nuomotojo ir nuomininko subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimo specifika. Iš teismui pateikto atsakovės paskaičiavimo matyti, kad šalys susitarė gera valia pripažinti, kad iš įmokėto 450,00 Lt depozito gali būti išskaičiuota 99,00 Lt suma (b.l.33). Nors atsakovė teigė, kad ši suma irgi nepadengia komunalinių išlaidų, tačiau būtent tokią sumą ji užrašė savo ranka paskaičiavime, kuri atliko kartu su ieškovės sugyventiniu K. V.. Todėl teismas atsižvelgdamas į šį ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, jog atsakovė sutiko, kad nuomininkų skola už vandenį, dujas, elektrą yra būtent 99,00 Lt. Ši ieškovės nurodyta suma laikytina atitinkančia ne tik šalių valia, bet ir faktiškai būtina išlaidas apmokėjimui už komunalines paslaugas, atsižvelgiant į nuomos laikotarpį.

Dėl likusių nuomininkų nesumokėtų komunalinių mokesčių šalių nuomonės teismo posėdžio metu išsiskyrė. Todėl teismas atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus pripažįsta, kad atsakovės atsikirtime nurodytas materialinis reikalavimas ieškovei dėl likusio įsiskolinimo dalies yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo posėdžio metu atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog ieškovė gyvenamuoju laikotarpiu dar turėjo sumokėti šias komunalinių paslaugų įmokas:18,03 Lt AB Šiaulių energija už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui; 26,44 Lt administravimo išlaidų Daugiabučio gyvenamojo namo Gegužių g. 27 savininkų bendrijai (DNSB Gegužių g.27) ir 14,00 Lt VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) už komunalinių atliekų surinkimą, iš viso: 58,47 Lt. Todėl šia suma mažintinas iš atsakovės priteistino depozito dydis, kuris tokiu atveju būtų 292,53 Lt.

Atsakovė atsikirtimuose į pareikštą ieškinį irgi nurodė, kad ieškovės sugyventinis K. V. išvykdamas iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, tuo pačiu pasiliko ir savininkei priklausantį buto laukinių durų raktą. Dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į durų pardavėją, jog pastarasis pakeistų buto laukinių durų spynos šerdį. Pagal atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą šių išlaidų suma yra 199,00 Lt. Tai, jog ieškovės sugyventinis pasiliko atsakovės buto laukinių durų raktas patvirtino ne tik pats K. V. davęs teisme parodymus, bet ir abi šalys. Taip pat atsakovė atsikirtimuose į ieškovės pareikštą ieškinį nurodė, kad pastarajai negrąžino įmokėto depozito, nes jai nebuvo grąžintas buto laukinių durų raktas. Įstatymas suteikia teisinio santykio šaliai teisę į kitam asmeniui priklausančio turto sulaikymą (CK 6.69 str.). Tačiau šia teise kiekvieną iš šalių gali naudotis tiek, kiek tai nėra susiję su piktnaudžiavimu šia teise. Renkantis šį savigynos būdą būtina gerbti asmens teises ir laisves, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl to pripažintina, jog ieškovės sugyventinis K. V., ieškovei nutraukus nuomos sutartį su atsakove, netinkamai pasinaudojo minėto instituto nuostatomis pasilikdamas sau atsakovei priklausantį buto laukinių durų raktą. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog šis daiktas (raktas) tėra tik daikto priklausinys ir nėra savarankiškas daiktas, o tuo pačiu turi esminę įtaką pagrindiniam daiktui (CK 4. 19 str.). Todėl tokie ieškovės sugyventinio veiksmai laikytini neatitinkančiais CK 6. 69 str. nuostatų. Kaip jau minėta atsakovė pagal įstatymą yra įgijusi teisę ir į nuostolių atlyginimą, kadangi ir ieškovė pažeidė teisės normų reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė netinkamai pasinaudodama sulaikymo teise privalo atlyginti atsakovei tą išlaidų dalį kuri susijusi su buto laukinių durų spynos šerdies pakeitimu. Atsakovei pateikė teismui dėl to jos turėtas išlaidas, todėl ši išlaidų suma minusuotina iš depozito sumos (292,53-199,00= 93,53) Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovei tik 93,53 Lt iš gauto depozito.

Atskirai pastebėtina, kad atsakovė turėjo apmokėti minėtų komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas, kurias pagal nuomos sutartį privalėjo apmokėti ieškovė, nes skola galėjo išaugti, jeigu pastarieji būtų kreipęsi į teismą. Ieškovė nepateikė teismui jokių dokumentų, kad būtų apmokėjusi sąskaitas už tiekėjų suteiktas komunalines paslaugas buto Gegužių g. 27-41, Šiauliuose, nuomininkams. Komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktose sąskaitose ir skolų skaičiuotėse nurodytų skolų už suteiktas paslaugas dydžių ieškovė nenuginčijo. Nuomos laikotarpiu komunalinių paslaugų tiekėjai pardavė, o nuomininkė A. Ž. ir jos sugyventinis nupirko šias paslaugas. Šią asmeninę turtinę prievolę pagal nuomos sutartį turėjo įvykdyti ieškovė, o ne atsakovė, dėl to už šios prievolės neįvykdymą ieškovė turi atsakyti visu savo turtu dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių pagal paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas. Pastebėtina, kad tiekėjų pateiktose sąskaitose nurodyta iki kada paslaugų gavėjas (ieškovė) turėjo sumokėti už šias jai suteiktas paslaugas. Kadangi ieškovė įsipareigojimo nevykdė, todėl už ją skolą sumokėjusi atsakovė irgi turi regresinio reikalavimo teisę į ieškovę dėl visų turėtų išlaidų atlyginimo (CK 6.111str.). Kadangi kaip jau minėta ieškovė įsipareigojimo neįvykdė, tuo pažeidė sutartines prievoles (LR CK 6.2, 6.4, 6.38, 6.200, 6.584, 6. 249str. 1d., 6.256str. 1d., 2d., 6.258 str.1d.).

Teismui tenkinant iš dalies ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo, iš atsakovės taip pat priteistinos ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio daliai ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 26,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.). Ieškovė teismui pateikdama ieškinį į valstybės biudžetą sumokėjo 70 Lt žyminį mokestį (b.l.5), tačiau prašė teismo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Tokiu būdu žyminio mokesčio dydis turėjo būti 26 Lt, o ne 70 Lt. Dėl to ieškovei iš biudžeto grąžintina žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1d.1p.).

Kaip jau minėta tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl nesumokėtų komunalinių paslaugų mokesčių ir nuotolių atlyginimo, bet ir dėl nuomotojos išnuomoto gyvenamojo ploto tinkamumo gyvenimui. Šiuos savo teiginius kiekviena šalis grindė tik paaiškinimais, nepateikdamos jokių kitų įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės suteiktos gyvenamosios patalpos buvo netinkamos gyvenimui, o tuo pačiu atsakovė savo atsikirtimuose neįrodė, jog nuomininkai gyvendami išsinuomotoje patalpoje išderino televizorių, sugadino balkono duris ar padarė jai kitų nuostolių. Be to teismas atkreipia šalių dėmesį, jog jos nepateikė teismui ir išnuomotų patalpų perdavimo - priėmimo akto, patvirtinančio kaip jos įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

Teismui ieškinį patenkinus iš dalies, iš šalių priteistinos ir išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų joms įteikimu (LR CPK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 260 str., 430 str. 6 d. 3 p.,7, 8 dalimis,

nusprendžia:

1. Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-02-12 preliminarų sprendimą pakeisti.

2. Priteisti ieškovei A. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 93,53 Lt (devyniasdešimt tris litus 53 ct) negrąžinto depozito ir 26,00 Lt (dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio, iš viso: 137,56 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus 56 ct).

3. Sprendimui įsiteisėjus įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei A. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) 44,00 Lt žyminio mokesčio permoką

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės A. Ž. (a/k (duomenys neskelbtini) 4,80 Lt (keturis litus 80 ct) teismo pašto išlaidų.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovės A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 4,70 Lt (keturis litus 70 ct) teismo pašto išlaidų.

5. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių m. apylinkės teismą.