Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 1 mėnesio ir 4 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokią išvadą Komisija padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, nuteistasis turi teigiamas nuostatas į jam taikomus ribojimus, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nėra, trumpalaikių išvykų į namus metu, laiku iš jų grįžta, turi teigiamą darbinę motyvaciją, siekia pozityvaus užimtumo, o šie duomenys leido Komisijai spręsti, kad asmuo jau gali būti paleistas lygtinai.

A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 d. ir 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. gruodžio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pakeistas apygardos teismo nuosprendis dalyje pagal BK 180 straipsnio 3 dalį skiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmė subendrinta su bausme skirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 18 d., pabaiga – 2024 m. spalio 18 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, o lygtinio paleidimo taikymas užtikrins bausmės tikslų realizavimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. S. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, tai yra jau yra atlikęs bausmės dalį, kuri yra aktuali sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau šis formalusis pagrindas, kaip jau aukščiau aptarta, nėra vienintelis į kurį reikalinga atsižvelgti, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Šioje vietoje pažymėtinas, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, yra atitinkantis žemą kriterijų, vis tik nuteistojo elgesyje, kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvadoje, vis dar vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi tiesioginės įtakos nuteistojo elgesio pokyčiui, tai yra, jie turi būti maksimaliai koreguojami, tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Dabartiniame A. S. pataisos procese, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, dar negalima daryti vienareikšmės išvados, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikaltimų.

Kartu pažymėtina, kad vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių yra alkoholio vartojimo problema, tuo tarpu Socialinio tyrimo išvados duomenys, patvirtina, jog alkoholio vartojimas, nuteistajam būnant laisvėje iš tiesų buvo itin daug įtakos turėjęs veiksnys. Be to pats nuteistasis yra nurodęs, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamai veikai įgyvendinti. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra baigęs Įžanginės grupės užsiėmimus, siekiant išlaikyti blaivybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimo problemos sprendimas yra ilgas ir pastangų reikalaujantis procesas, tik, aukščiau nurodytos, grupės užsiėmimų lankymas, teismui dar neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis A. S. jau yra suvaldęs šį kriminogeninį veiksnį. Nenustačius, nuteistojo akivaizdaus pokyčio šioje srityje negalima daryti išvados, kad tolimesnis bausmės atlikimas jau galimas nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės.

Aplinkybės, jog nuteistasis A. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę penkis kartus buvo skatintas, išleidžiamas trumpalaikių išvykų laikosi nustatytų taisyklių, šiuo metu turi teigiamą požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, neišsako kriminalinių nuostatų, siekia pozityvaus užimtumo, nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra laikytinos išskirtinėmis. Nuteistasis dabartiniame pataisos procese elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai yra laikosi jam taikomų ribojimų ir koreguoja savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien šios aplinkybės, vis dar vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, kadangi teismas vertina nuteistojo elgesio pokyčius ne epizodiškai, o viso pataisos proceso metu. Šiuo atveju teigiami pokyčiai dar stebimi trumpą laiką, juo labiau, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, apie pasekmes mąsto atsižvelgdamas daugiau į savo poreikius, o tai leidžia teismui spręsti, kad maksimali nuteistojo elgesio korekcija, jam atliekant bausmę pataisos įstaigoje, dar nėra pasiekta ir lygtinio paleidimo instituto taikymas vis dar nėra aktualus.

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir vis dar neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, šiuo atveju A. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 1 mėnesis 4 dienos), vertinant ją nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar yra didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, A. S. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas.

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.