- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-578-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00009-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., R. J., B. R., J. Ž., K. V., Rietavo savivaldybės administracijai, UAB „Plungės prekyba“, VĮ Registrų centro
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-578-460/2012
SPRENDIMAS
2012 m. balandžio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-225-225/2011 pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., R. J., B. R., J. Ž., K. V., Rietavo savivaldybės administracijai, UAB „Plungės prekyba“, VĮ Registrų centro Telšių filialui bei suinteresuotų asmenų V. J. ir R. J. (apeliantų) apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismo prašė patvirtinti pastato valdymo faktą, jog ji nuo 2002 m. kovo mėnesio valdo 31 kv. m ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą indeksu 4I1ž, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pastatą įsigijo iš K. V., kuris šiuo pastatu naudojosi nuo 1999 metų, jis pagal žodinį susitarimą pastatą įgijo iš Rietavo vartotojų kooperatyvo. Jokių rašytinių sutarčių dėl pastato sudaryta nebuvo. Pastatas buvo pastatytas apie 1970 metus, buvo naudojamas kaip garažas prie kooperatyvo parduotuvės, tačiau nebuvo įteisintas. Rietavo kooperatyvą prijungus prie Plungės vartotojų kooperatyvo, šis pastatas nebuvo įtrauktas į apskaitą. Nuo 2002 metų pastatą naudoja kaip savo, jame laiko kurą, niekas nėra pareiškęs pretenzijų dėl jo valdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. V. fakto patvirtinimui neprieštaravo, nurodė, jog nuo 1999 metų pagal susitarimą su Rietavo kooperatyvu jis naudojosi pareiškėjos nurodyta patalpa kaip dirbtuvėmis, o 2002 metais šią patalpą žodiniu susitarimu perleido J. B..
Suinteresuoti asmenys J. Ž., B. R. pareiškimuose nurodė, jog pareiškėjos prašymui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo UAB „Plungės prekyba“ atsiliepime fakto patvirtinimui neprieštaravo, nurodė, jog perėmus Rietavo kooperatyvo turtą, pareiškėjos nurodytas pastatas nebuvo įtrauktas į apskaitą ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ jo neperėmė.
Suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime fakto patvirtinimui prieštaravo, nurodė, jog pastatas yra kitame žemės sklype negu namas, kuriame gyvena pareiškėja, pareiškėjos nurodytas pastatas apie 1970 metais pristatytas prie (duomenys neskelbtini) namo gyventojų sandėliukų, gali iškilti problemų dėl naudojimosi žemės sklypu tarp gyventojų ir pareiškėjos, reikės formuoti servitutą, sumažės ir taip mažas žemės sklypas. Be to, pareiškėja daiktą naudoja nuo 2002 metų, nėra suėjęs 10 metų terminas, numatytas CK 4.68 straipsnyje.
Suinteresuoti asmenys V. J. ir R. J. su pareiškėjos prašomu patvirtinti faktu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog 2011-02-25 jie įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), iš G. V. K.. Iš jiems perduotos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog pareiškėjos nurodytas statinys, indeksas 4I1ž, 2009 m. kovo mėnesio duomenimis yra 10,614 m² ploto, todėl padarė išvadą, jog statinys buvo neteisėtai padidintas pačios pareiškėjos. Be to, toje pačioje byloje, panaikintų dokumentų skyriuje, prie įkainojimo duomenų yra prierašas „savavališkas“, tai rodo, jog tai yra savavališka statyba, nesant dokumentų ar leidimų, ir negali sukurti teisinių pasekmių. Kadangi statinys yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) namo inventorinę bylą, nė vienas šio namo bendraturčių V. B. nuosavybės teisės neperdavė, pareiškėja negali teisių įgyti. Įvertinus šias aplinkybes, negali būti nustatytas pastatų valdymo nuosavybės teise faktas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime pareiškimui neprieštaravo.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-11-08 sprendimu ieškinį tenkino; patvirtino nekilnojamojo turto valdymo faktą, jog pareiškėja V. B. nuo 2002 m. kovo mėnesio valdo 31 m² ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimą indeksu 4I1ž, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės į pastatą, valdymas yra atsiradęs sąžiningai, pareiškėja valdo daiktą teisėtai kaip savą, nuosavybės teisės nėra įregistruotos, yra visos sąlygos, numatytos CK 4.23 str.– 4.27 str.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys V. J. ir R. J. (apeliantai) teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir netenkinti pareiškėjos prašymo patvirtinti nekilnojamojo turto valdymo fakto. Nurodo, jog Teismų praktikoje valdymo faktas nėra apibrėžiamas vien kaip naudojimasis turtu. Valdymo veiksmų pobūdis – tai asmens aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtu turtu ne tik naudojasi, bet moka už jį mokesčius, atlieka pagerinimus, tvarko turtą, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Jokių mokėjimų, pagerinimų ar tvarkymo veiksmų teismo proceso metu nebuvo įrodinėjama. Nurodytas statinys buvo pastatytas savavališkai. Jis nebuvo įtrauktas nei į Rietavo vartotojų kooperatyvo, nei į dabartinės UAB „Plungės kooperatinės prekybos“ balansą, todėl pats valdymo faktas civilinės teisės požiūriu negali būti nustatinėjamas, nes neteisėtos statybos atveju nei statytojas, nei pastato perėmėjas negali konstatuoti, kad valdo statinį, nes valdo tik statybines medžiagas. Plungės rajono apylinkės teismas neįvertino fakto, kad nekilnojamojo turto perleidimo faktas nebuvo įformintas, pagal reikalavimus keliamus tokio pobūdžio sandoriams įforminti. Pažymi, jog nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise juridinį faktą galima tik tada, kai pats statinio priklausomumo asmeniui faktas buvo įregistruotas, tačiau registravimą patvirtinantys dokumentai yra dingę ir negalima jų atkurti. Plungės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į faktą kad Rietavo savivaldybės administracija taip pat prieštarauja fakto patvirtinimui savo prieštaravimus motyvuodama tuo, jog pastatas yra kitame žemės sklype, negu namas, kuriame gyvena pareiškėja. Plungės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylą neįpareigojo pareiškėjos pateikti teismui duomenų, iš kurių būtų galima įvertinti statinio pobūdį. Nes priklausomai nuo to ar statinys yra laikino ar nuolatinio pobūdžio priklauso jo teisinė registracija, nes formuojant nekilnojamojo turto objektus privalo būti taikomos ir Statybos įstatymo nuostatos. Pažymi, kad nebuvo pateikta jokių nuosavybės atsiradimo pagrindo į statinį ir statinio pobūdį apibrėžiančių leistinų įrodymų. Kaip minėta, nuosavybės teisių į statinius įgijimas ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų praeityje egzistavimas bei jų dingimas (neišlikimas) kaip sąlygos tokio juridinio fakto nustatymui yra būtinas tokio juridinio fakto elementas, kuris šiuo konkrečiu atveju nėra įrodytas. Taip pat nėra įrodytas ir faktas, kad statinys, dėl kurio teisinės registracijos pateiktas prašymas valdymo faktui nustatyti, yra statinys, kuriam privaloma teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog laikosi savo nuomonės, išsakytos 2011 m. sausio 20 d. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą – pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, jog ginčo pastatas yra kitame žemės sklype, nesusijusiame su pareiškėjos. Rietavo savivaldybės administracijos manymu, ginčo pastatą turėtų valdyti viena iš nesuformuoto sklypo (duomenys neskelbtini) namo gyventoja. Pažymi, jog nėra suėjęs įstatyme nustatytas 10 metų terminas įgyjamajai senačiai.
Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog valdymas yra atsiradęs sąžiningai, pareiškėja valdo daiktą teisėtai kaip savą, nuosavybės teisės nėra įregistruotos, yra visos sąlygos, numatytos CK 4.23 str.–4.27 str. pareiškimo tenkinimui dėl pastato valdymo fakto patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011):
1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu;
2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);
3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką;
4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai;
5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);
6) daiktas valdomas nepertraukiamai;
7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas;
8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Antada“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.
Dėl pastato valdymo ir įgijimo teisėtumo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kad atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, todėl teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai). Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).
Šioje byloje pareiškėja prašė teismo nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatui 2010 metais buvo atlikti kadastriniai matavimai ir jam suteiktas unikalus numeris, tačiau daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 32).
Byloje teismui yra pateikta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 25765/418. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 25765/418 antrąją dalį sudaro „panaikinti dokumentai“ (b. l. 65–68). Palyginus statinių išdėstymo planus, matyti, jog pagal 1986 metais atliktą inventorizaciją ūkinio pastato (toliau – Statinio), kuris pažymėtas žalia spalva, sienos remiasi į 2I1p sieną, Statinio matmenys yra 3,48 m x 3,05 m (b. l. 66). Be to, inventorinėje techninėje kortelėje namų valdai dėl dalies „pagalbiniais pastatai“ nustatyta, jog 1980 metais statyto ūkinio pastato matmenys yra 3,48 m x 3,05 m, plotas 10,61 m² (b. l. 68). Teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje byloje pateiktame statinių išdėstymo plane (b. l. 63) pažymėtas pareiškėjos nurodytas statinys indeksu 4I1ž, kurio siena ribojasi su statiniu, pažymėtu indeksu 2I1p-4. Šie matavimai sudaryti pagal 2009-03-09 kadastrinių matavimų duomenis. Minėtame plane matyti, jog ginčo pastato matmenys yra 3,48 m x 3,05 m. Taigi bendras Statinio plotas 2009-03-09 duomenimis buvo 10,61 m². Be to, 2009-03-09 ir 2010-09-23 statinių išdėstymo planuose neatitinka ne tik Statinio plotas, tačiau ir forma (b. l. 8, 63).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas. Tai – teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado rekonstrukcijos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą ir statybos rekonstrukciją reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apibendrindamas tai, kas anksčiau pasakyta, teismas mano, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji valdo būtent 31 m² ploto Statinį, kadangi vien iš šių duomenų matyti, jog dar 2009 metais Statinio plotas buvo apie 20 m² mažesnis. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad visą laiką nuo pastatymo ar bent jau nuo 2002 metų jos nurodytas Statinys yra būtent tokio dydžio ir formos, kokį jį prašo pripažinti nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Be to, pabrėžtina, kad pareiškėja nesilaikė ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo terminui, nes į teismą kreipėsi po 8 metų, o ne po 10 metų nepertraukiamo valdymo, kaip imperatyviai nustatyta įstatyme.
Teismas primena, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra aštuonių anksčiau nurodytų sąlygų visuma. Šiuo atveju pareiškėja nesilaikė bent dviejų aptartų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytų sąlygų, todėl nagrinėjamoje byloje kitos sąlygos aptariamos nebus, nes bent vienos sąlygos nesilaikymas nesudaro pagrindo pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas panaikintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.