- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- 1-286-903/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintas prokuroro 2019 m. kovo 15 d. nutarimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 12.10 val., vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Liepojos gatve nuo prekybos centro „Studlendas“, esančio H. Manto g. 90-1, Klaipėdoje, link Tauralaukio g., Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, ir įvykus žodiniam konfliktui su kartu automobilyje važiuojančia sugyventine I. S., sustabdė vairuojamą automobilį ir tyčia sudavė vieną smūgį I. S. į veidą, taip padarydamas pastarajai poodinę kraujosruvą dešinės akies aplinkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl I. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino, parodė, kad kartu gyvena 36 metus, per tuos metus visko buvo, tą dieną atvažiavo į ,,Studlendą“ nuimti I. S. mamos pensiją, jis turėjo problemų su akimis, buvo alergija, todėl liko mašinoje. Laukė I. S. ir nesulaukė, tada paskambino jai, paklausė, kur ji yra. I. S. atėjo ir jis jai pasakė, kad pas jį problemos, ji jam pasakė, kad reikia į polikliniką važiuoti, jis atsakė, kad „nesėdėsiu ir nelauksiu“. Tą dieną buvo jo draugas grįžęs iš A., jis tik jį vienintelį turi, ir ji jam priminė, kad su draugais važiuoja visur, tada ir pasakė negražiai: ,,Suka, blet“. Taip ir prasidėjo žodinis konfliktas. Sukilo emocijos, ji irgi ant emocijų buvo, jos mama vėžiu susirgo. Jo automobilio vairas kairėje pusėje, I. S. sėdėjo dešinėje. Važiavo link Tauralaukio poliklinikos, Liepojos g., I. S. jam trenkė per veidą ar į galvą, du ar tris kartus, o jis po to atbuline ranka trenkė jai atgal. Nežino, kodėl taip pasielgė, būtinybės trenkti nebuvo, matyt, instinktyviai gavosi, kai tau trenkia, trenki atgal. Kai I. S. trenkė, jis neskambino niekam dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto. Pripažįsta, kad atbula ranka pataikė į tą vietą, kur jai buvo nustatytas sužalojimas, nesiginčija dėl sužalojimo. Tai padarė neatsargiai, to visai nenorėdamas. Nematė, kad jai akis ištino, o kai pamatė, pats šoką gavo. Paliko I. S. pas mamą, iš anksto taip buvo sutarta. Tą pačią dieną ji grįžo, jis atsiprašė, bet nesikalbėjo apie savaitę, buvo kalbų apie skyrybas, apsižodžiuoja dažnokai, visko būna gyvenime, ji buvo parašiusi pareiškimą prieš 5 metus, bet nieko nebuvo. Policija jį apklausė tik po 3 mėnesių.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad vyko taip, kad papusryčiavo ir jis žinojo, kad reikės paimti mamos pensiją, nuvažiuoti į polikliniką, paimti dokumentus ir nuvažiuoti pas mamą, išlipant, neatsimena, ar sakė, kad užeis į parduotuvę. Mano, kad jam pasirodė labai ilgas laikas, jis atėjo į parduotuvę pasitikti jos. Ėjo iki automobilio, paklausė, kur dabar, pasakė, kad į polikliniką, jis pasakė, „nuvešiu ir pati grįši pėstute“. Tai ji pradėjo sakyti, „kodėl manęs nenuveši, kai draugą pavežti reikia, veži, o ją pavežti jau gaila“, jis atsakė, kad jos nelauks. Jis supyko, kad prikišo vakarykštę situaciją, pasakė, kad pati leidai, o šiandien jau prikiši, pagautas tokio pykčio pavadino ją tais žodžiais. Iškart ėjo įžeidimas ir trenkė. Smūgį iškart pajuto, atsivertė veidrodėlį, pamatė, kad kilo guzas, smūgis stiprus buvo. Pajuto skausmą, buvo sukrėsta, įskaudinta, pažeminta. Ji neteko žado, gyvena kartu, dėl jo daro viską ir dėl tokios smulkmenos, gal ir pakėlė tą ranką, bet to nepamena, mašina buvo pristabdyta, o ne taip, kaip parašyta. Gali būti, kad po jos veiksmo trenkė atgal. Jo žodis, jos veiksmas ir iškart jo veiksmas. Mano, kad jis jai nenorėdamas trenkė, spontaniškai. Jis sakė, kad nenorėjo, neplanavo, susinervino ir taip gavosi. Jis toliau vežė ją į polikliniką, pasakė jam, kad tokia nevažiuos į polikliniką, pasakė, kad vežtų pas mamą, jis ir nuvežė. Jos mama gyvena kartu su liudytoja, ji - mamos kaimynė. Ji užėjo pas savo draugę, pasakė draugei, kad gavo smūgį, negali tokia eiti pas mamą, ji verkė, draugė ją ramino ir nusprendė, kad reikia kreiptis pagalbos. Jautėsi pažeminta, todėl kvietė policiją. Nepamena, ar draugė, ar ji nutarė kviesti policiją. Pažinodama R. A. šitiek metų, žino, kad jis užsiplieskia greitai. Neagresyvus, bet emocionalus, mano, kad jam automatiškai gavosi. Ji labai sureagavo. Iki įvykio gyveno normaliai, anksčiau jis norėjo skirtis, jis taip sakydavo. Nėra kultūringas jo žodynas. Tą kartą, kai kažkada kvietė policiją, po to jau nebuvo nieko. Jam pasakė, kad dabar parašys pareiškimą, nes taip elgtis negalima. Jai atrodo, kad emocinis smūgis, pasakė žodį, išliejo emociją, trenkdamas į veidą. Jis gailisi, kad taip gavosi. Ji jam atleido, dabar kartu gyvena.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad jai pažįstami ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji. Pačio konflikto ji nematė, I. S. atėjo pas ją jau po konflikto, buvo matyti sužalojimai ant veido, verkė, buvo išsigandusi, ji iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko, jos namuose vyko pokalbis su policijos pareigūnais, I. S. su jais bendravo apie 1,5 val. I. S. pasakojo, kad konfliktas įvyko automobilyje, kai jie važiavo iš namų iki ,,Studlendo“, tada turėjo vykti iki šeimos gydytojos, tačiau R. A. paskambino draugas ir jis nebenorėjo jos vežti iki gydytojo kabineto, ji ten turėjo paimti mamai pažymą. Tada ir įvyko konfliktas, kurio metu I. S. buvo sužalota. Tą dieną buvo prastas oras, kai nuvažiavo paimti mamos pensijos, parduotuvėje pripirko mamai produktų, tikėdamasi, kad nereikės nešti. Nukentėjusioji pasakė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis atsisakė I. S. laukti ir pasakė, kad „pati pareisi“. R. A., vairuodamas automobilį, dešine ranka trenkė I. S. į veidą. Kai jam paskambino draugas, I. S. ir pasakė, kad draugai svarbiau negu šeima. Daugiau nieko nežino. Pakelti ranką nuo vairo ir vožti šalia sėdinčiam žmogui, neįsivaizduoja, kaip tai gali būti netyčia. I. S. sakė, kad jis padarė tyčia. Pareigūnai taip pat suprato, kad tokie sužalojimai netyčia nepadaromi, ji pati dirba medicinoje, tikrai nesudavė I. S. pirma sugyventiniui. Ji buvo virtuvėje, kai pareigūnai buvo atvykę. Kažkiek girdėjo, niekada nebuvo kalbėta apie tai, kad tai netyčinis smurtas. I. S. paklausė, ką daryti, ji jai patarė kreiptis į policiją. Jei žmogus sužalotas, automatiškai kreipiamasi į teisėsaugą. Policijai skambino ji. I. S. sutiko su tuo skambučiu, nes pati to negalėjo padaryti, verkė, buvo išsigandusi. Ji yra girdėjusi ir anksčiau apie patirtą fizinį smurtą, to nėra mačiusi, tačiau agresyvų bendravimą yra mačiusi. I. S. būsena tokia buvo dėl to, kad buvo pats artimo žmogaus smurto faktas, antras dalykas, sukrėsta pačios pasekmės, kaip I. S. atrodė, mėlynė didelė, žandas sutinęs, skaudėjo galvą. I. S. mama serganti, nėjo pas ją, nes bijojo mamą išgąsdinti. Tikrai atrodė baisiai, stiprus smūgis ir tikrai tyčinis. Tik kalbas buvo girdėjusi apie ankstesnius konfliktus, jau kartą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, susitaikė, jai atrodo, tą žino iš I. S. ir jos mamos.
Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad I. S. nurodė 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 12.00 val., savo nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes bei davė apie tai parodymus (1 t., 1-2 b. l.).
Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. asmens apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėta I. S. ir aprašyti apžiūros metu fiksuoti sužalojimai - dešinio žando patinimas su kraujosruva po dešiniąja akimi. Daugiau sužalojimų neužfiksuota (1 t., 38-39, 42-47 b. l.).
Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G817.2024(03) matyti, kad I. S. konstatuota: poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkoje, padaryta ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūgio poveikio pasėkoje kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu nustatytu laiku. I. S. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Įvertinus sužalojimo lokalizaciją, galima teigti, kad trauminio poveikio metu tiriamoji galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, labiausia tikėtina - vertikali ar artima jai padėtis (1 t., 50-51 b. l.).
Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos AVPK vyriausiosios patrulės V. V. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių tikslinimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 12.26 val., patruliuojant nustatytame maršrute, iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. prie pranešėjos namų vyras sumušė jos draugę, GMP atsisakė. Moteris yra atvykusi pas pranešėją į svečius. 12.49 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko I. S., kuri nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 12.00 val., automobiliu „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo su sugyventiniu R. A. iš PC Studlendo iki Tauralaukio poliklinikos. Važiuojant sukonfliktavo dėl to, jog sugyventinis pasakė, kad nelauks, kol ji susitvarkys poliklinikoje savo reikalus. I. S. sugyventiniui papriekaištavo, kad jis savo draugą vežioti gali tiek, kiek tik jiems reikia, o savo moters palaukti negali. Tuomet R. A. įsiūto, staigiai užmynė automobilio stabdžio pedalą ir vieną kartą dešine ranka sudavė jai per veidą, taip sukeldamas I. S. fizinį skausmą. Tuomet I. S. nurodė, jog jos sugyventinis R. A. smurtauja prie ją jau ne pirmą kartą, yra rašiusi pareiškimą, kurį vėliau atsiėmė, nes susitaikė. Telefonu susisiekti su R. A. nepavyko (1 t., 57-63 b. l.).
Iš 2024 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas, ID 95453631944, kurio pradžia 2024 m. rugsėjo 10 d. nuo 12:22:16. Užfiksuota, kad skambinusi moteris prisistato L. S., kuri operatorei praneša, jog ką tik pas ją į namus atvyko draugė, kurią, važiuojant mašina, sumušė jos pačios vyras. Išmetė ją čia prie jos namų, tas sumušimas toks negražus. Nežino, kur tą abdukciją pasidaryti, nieko nežino, kaip čia dabar elgtis. Operatorė pasiūlo iškviesti pareigūnus, kad pareiškimą paimtų ir paklausia adreso. Moteris paprašo, kad pareigūnai atvyktų adresu (duomenys neskelbtini). Operatorei paklausus, prieš kiek laiko čia sumušė, moteris atsako, jog prieš 10 minučių. Operatorei paklausus, ar vyras pasišalino, moteris atsako - taip. Operatorei paklausus, ar medikai reikalingi, moteris atsako, jog nemano, yra didelė mėlynė. Operatorei paklausus, kur sudavė, moteris atsako - į veidą, yra ištinę (1 t., 64-66 b. l.).
Iš 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietoje policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše fiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į daugiabučio gyvenamojo namo butą. Duris atidaro, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, I. S., kuri į pareigūno klausimą „kas atsitiko?“, atsako, jog gavo į veidą. Bute yra dar viena moteris. Pareigūnas I. S. paprašo pateikti dokumentą bei patikrina moters blaivumą. Pareigūnei paklausus „kada smurtavo prieš Jus?“, I. S. atsako, jog „dabar, automobilyje“. Į pareigūnės klausimą, „ar norėsite rašyti pareiškimą ant vyro?“, moteris atsako – „taip, o ką daryti, nes ne pirmas kartas“. Pareigūnas atlieka I. S. veido apžiūrą, nufotografuoja. Moters dešinės pusės skuostas akivaizdžiai yra paraudęs. Į pareigūno klausimą „kur viskas įvyko?“, moteris nurodo, kad „važiavo ir paprašė vyro prie poliklinikos sustoti, nes reikėjo prašymą paimti, užpildyti. Jis atsakęs, kad niekur nestos. Jam atsakius, kad draugus tai vežioji, tada jis kaip vairavo, tai man taip“ (rodo smūgį ranka). Pareigūnui paklausus, ar vieną kartą sudavė į veidą, moteris atsako, jog vieną. Į pareigūno klausimą „ar skaudėjo?“, I. S. atsako – „tai aišku ir dabar skauda“. Į pareigūno klausimą „kas jisai yra Jums?“, I. S. atsako, jog sugyventinis, gyvena 30 metų. Smurtauja ne pirmą kartą, ištisai. Į pareigūno klausimą „kur jisai Jus išleido?“, moteris atsako „į kiemą atvežė“ ir parodo į draugę. I. S. nurodo, kad mama gyvena šio namo trečiame aukšte. I. S. skundžiasi, kad sugyventinis yra teroristas ir susilauks, kol užmuš. Į pareigūnės klausimą „ar pirmą kartą kreipėtės į policiją?“, moteris atsako, jog ne pirmą, prieš du metus kreipėsi, bet paskui atsiėmė pareiškimą. O kai išgeria, tai už plaukų tampo ar mėto. Į pareigūno klausimą, dėl ko įvyko konfliktas, I. S. atsako, dėl to, kad paprašė prie poliklinikos sustoti. Pareigūnui paklausus „tai, ar jis neturėjo laiko“, moteris atsako, jog jis (duomenys neskelbtini). Pareigūnui paklausus „ar daugiau sužalojimų nėra?“, moteris atsako, jog „ne, tik ant veido“. Pareigūnė iš moters priima pareiškimą, kurio metu papasakoja įvykio aplinkybes, tai yra, kad jos sugyventinis yra R. A. (1 t., 67-69 b. l.).
Iš 2024 m. gruodžio 9 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp I. S. ir R. A. metu, I. S. į pateiktą klausimą, kas nutiko 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 12.10 val., kai jai R. A. sudavė smūgį į veidą, atsakė, kad minėtą dieną su R. A. užvažiavo į prekybos centrą „Studlendas“, o paskui turėjo važiuoti į Tauralaukį, kur gyvena mama, o taip pat ten yra mamos poliklinika. Reikėjo užvažiuoti į polikliniką ir iš ten paimti mamos išrašą dėl ligos. Lauke lijo, tuo metu buvo nusipirkusi produktų ir sakė R. A., kad užvažiuotų į polikliniką, kad jis tegul palaukia, kol paims išrašą. R. A. pasakė, kad nelauks, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. R. A. pasakė, kad jis draugui, kuris atvažiavo iš A, padeda, jį veža, o jos negali nuvežti, turi eiti per lietų. Tada R. A. jai pasakė tu „Žertva“ ir, vis dar vairuodamas automobilį, staiga sudavė smūgį. R. A. su I. S. parodymais sutiko iš dalies, nurodydamas, jog nesutinka tik dėl suduoto smūgio. Kai su I. S. važiavo link Tauralaukio, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl užvažiavimo į polikliniką. Kai I. S. pradėjo jam priekaištauti dėl draugo iš Anglijos, jai pasakė „Nu bliamba, Suka, vakar kitaip sakei“ ir I. S., jam, vis dar vairuojant automobilį, pradėjo daužyti per veidą. Sudavė gal du - tris kartus, todėl jis dengėsi veidą dešine ranka, sulenkdamas ją per alkūnę. Iš inercijos dešine ranka sudavė I. S. atgal. Pirmoji I. S. jam sudavė kelis kartus, o tik paskui jis I. S. sudavė atgal vieną kartą. Automobilyje buvo vaizdo registratorius, tačiau pateikti vaizdo įrašo negali, nes neįsirašė į USB laikmeną ir įrašas išsitrynė. Nuo I. S. suduoto smūgio į veidą, sužalojimai padaryti nebuvo. I. S. akistatos metu parodė, kad R. A. jokio smūgio nesudavė (1 t., 99-102 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016).
Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo.
Nors kaltinamasis R. A. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nukentėjusiosios I. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino ir paaiškino, jog po to, kai automobiliu važiuojant Liepojos g., I. S. jam per veidą ar į galvą trenkė du ar tris kartus, jam sukilo emocijos ir jis atbuline ranka trenkė jai atgal to nenorėdamas, tik automatiškai sureaguodamas į jos smūgius, tačiau teismo nuomone, tokia jo versija yra paneigta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, iš dalies ir pačio kaltinamojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog R. A., važiuojant automobiliu, jai sudavė stiprų smūgį į veidą, ji juto didelį skausmą ir veidas iškart ištino, šį smūgį jis sudavė supykęs dėl to, kad ji jam papriekaištavo dėl draugo, prieš tai pavadinęs ją įžeidžiančiais žodžiais, tokie jo veiksmai ją sukrėtė, įskaudino ir pažemino. Tokias pat įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. S. nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie nukentėjusiosios paaiškinimus ir jos sužalojimus užfiksavo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo įrašuose bei fotonuotraukose bei po įvykio atėjusi pas liudytoją L. S.. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo konfliktas ir kaltinamasis atgaline ranka sudavė I. S., kai jie susiginčijo automobilyje, patvirtino ir pats kaltinamasis. Nors liudytoja L. S. nurodė, kad įvykio ji nematė, tačiau patvirtino, kad I. S. po konflikto atėjo pas ją, buvo matyti sužalojimai ant veido, I. S. verkė, buvo išsigandusi, toks sužalojimas tikrai negalėjo būti padarytas netyčia, todėl ji, pritariant I. S., iškvietė policiją. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas vėlgi neturi pagrindo, juos patvirtina Bendrosios pagalbos centro pateiktos garso įrašo turinys, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų turinys, kuriuose šie sužalojimai matomi, bei 2024 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G817.2024(03), kurioje nurodyta, jog I. S. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkoje, padaryta ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūgio poveikio. Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad R. A. šiuo atveju veikė netiesiogine tyčia, t. y. supykęs konflikto metu dėl išsakytų menkaverčių priekaištų, atgaline ranka, ją laikydamas I. S. galvos aukštyje, trenkdamas I. S. į veidą, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio sumušimo I. S. gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta tai, jog kaltinamasis R. A. 2024 m. rugsėjo 10 d., apie 12.10 val., vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Liepojos gatve nuo prekybos centro „Studlendas“, esančio H. Manto g. 90-1, Klaipėdoje, link Tauralaukio g., Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, ir įvykus žodiniam konfliktui su kartu automobilyje važiuojančia sugyventine I. S., sustabdė vairuojamą automobilį ir tyčia sudavė vieną smūgį I. S. į veidą, taip padarydamas pastarajai poodinę kraujosruvą dešinės akies aplinkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo R. A. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. A. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - sugyventinę, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus. Kita vertus, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant didesnį nei sankcijos minimumas jo dydį, įpareigojant R. A. per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynių) mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą vieną jų kursą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.