Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-21 · Byla Nr. ATP-1170-468/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-09-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
ATP-1170-468/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06516-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
G. J.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1170-468/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06516-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 62; 39.2; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 09 24 d. nutarimo, kuriuo G. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., nubausta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubausta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 1000 Lt (290 Eur)bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nubausta už tai, kad ji 2014 03 21 d. apie 16.00 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelėje prie namo Žirmūnų g. 106A, Vilniuje važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. P. ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 134, 234 p.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta G. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 09 24 d. nutarimu pagal ATPK 130 str. 1 d. jai paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą šioje dalyje nutraukti, sumažinti paskirtą baudą arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad ji pripažįsta, jog iš tiesų 2014 03 21 d. apie 16 val. po darbo savo vairuojamu automobiliu išvažinėjo iš automobilių aikštelės, pastebėjo, jog vienas automobilis šalia jos vairuojamos transporto priemonės buvo pastatytas neprotingai mažu atstumu, tačiau išvažinėdama iš automobilių aikštelės ji kontakto nepajuto, todėl išvažiavo nesuvokdama, jog pasitraukia iš eismo įvykio vietos. Jos automobilis yra pakankamai ilgas, jo gale yra kablys, o tai dar labiau apsunkina parkavimąsi, todėl užvedusi automobilį ir pradėjusi judėti atbuline eiga, tam, kad įsitikintų, jog saugiai atliks manevrą ir ar kablys nekliudys šalia stovėjusios „Audi“, G. J. sustojo ir išlipo pasižiūrėti. Jos automobilyje visada negarsiai groja muzika, dėl ko ji galėjo negirdėti automobilių kontakto garso. Liudytojas D. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilių kontakto garsas nebuvo toks, jog jį girdėtų aplinkiniai. Išlipusi iš automobilio G. J. įsitikino, jog saugiai išvažiuos iš automobilių stovėjimo aikštelės. Jokių apgadinimų nei ant automobilio „BMW“, nei ant automobilio „Audi“ ji nepastebėjo. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji B. P. nurodė, jog, jei ne paliktas liudytojo raštelis, ji nebūtų pamačiusi, jog jai priklausantis „Audi“ apgadintas. Todėl neįtikėtina, kad nežymų automobilio apgadinimą galėjo pastebėti G. J.. Kai iš policijos ji gavo pranešimą apie eismo įvykį – ji atidžiai apžiūrėjo savo automobilį. Buvo sunku surasti nežymų, vos centimetro dydžio apgadinimą ant automobilio užpakalinės dalies. Įvertinus apgadinimo pobūdį, akivaizdu, jog automobilių kontaktas buvo toks nestiprus, jog jo nei pajausti, nei išgirsti G. J. negalėjo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad G. J., išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, jokiu būdu nesiekė išvengti kilusios atsakomybės, nes paprasčiausiai nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Iš visuomenės informavimo priemonių jai gerai žinoma, jog pasišalinus iš eismo įvykio vietos, rizikuojama ne tik labai didelėmis baudomis, bet ir vairuotojo teisių praradimu. Vairuotojo teisės jai yra labai reikalingos, todėl tuo niekada nerizikuotų. Be to, jos automobilis yra apdraustas Kasko draudimu. Tai pašalintų bet kokias kilusias abejones bandyti išvengti atsakomybės. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nustatytas eismo įvykis įvyko dieną, judrioje aikštelėje, netoli parduotuvės „IKI“. Ten visada yra žmonių, teritorija stebima vaizdo kameromis, todėl joks protingas asmuo, suprasdamas, jog yra matomas, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos nepasišalintų. G. J. iš automobilio buvo išlipusi, tačiau nei vienas iš aplinkinių prie jos nepriėjo ir nepasakė, jog jos vairuojamas BMW kliudė automobilį „Audi“, nebandė sulaikyti išvažiuojančios iš aikštelės.

Apeliantės nuomone, jai paskirta subendrinta nuobauda yra per griežta ir neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų. Padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis iš esmės yra mažareikšmis – apgadinimai tiek ant apeliantės, tiek ant nukentėjusiosios automobilio yra labai nežymūs. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad, jei nebūtų radusi raštelio ant automobilio apie eismo įvykį, apgadinimo ant savo transporto priemonės net nebūtų pastebėjusi. Taigi eismo įvykis nepadarė didelės turtinės žalos ir nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Be to, G. J. netrukdė policijai išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir jos padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, davė išsamius paaiškinimus, dalyvavo pažeidimo tyrime.

Šiuo metu G. J. neturi darbo, tačiau aktyviai jo ieško – yra registruota Darbo biržoje. Ji gyvena kaimelyje už Marijampolės, susisiekimas su miestu viešuoju transportu nėra patogus, todėl negalėdama vairuoti automobilio, ji turėtų kur kas mažiau galimybių susirasti darbą bei atlikti darbines funkcijas. Kuo greičiau susirasti darbą jai yra svarbu, nes turi sumokėti teismo paskirtą baudą. Be to, nori padėti tėvams, kurie šiuo metu išlaiko ne tik ją, bet ir nepilnametį brolį. Teismo paskirta neadekvati pažeidimo padarymui 1000 Lt bauda yra didelė našta visai jos šeimai.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes – eismo įvykio padarymo aplinkybes, automobilių apgadinimo mastą, į tai, kad administracine tvarka ji niekada nebausta, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netgi mažesniam negu numatytam straipsnio sankcijoje laikui šiuo atveju yra per griežta ir akivaizdžiai neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui nuobauda.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

G. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2014 03 21 d. apie 16 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelėje prie namo Žirmūnų g. 106A, Vilniuje važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį B. P. ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. padaryto pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo įrodymo klausimas, teigiama, kad G. J. dėl minėto pažeidimo padarymo nėra kalta, kadangi nepajuto kontakto su kitu automobiliu.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 130 str. 1 d. užtraukia atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją sąmoningai ignoruodamas pasišalino, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą.

Pažymėtina, kad kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvių vertinimų, jog jis kontakto nepajuto, nepakanka, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės. Šias aplinkybes nustatęs ir įvertinęs skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. suvokė buvus eismo įvykiui, tačiau jo vietoje sąmoningai nepasiliko, iš jos pasišalino.

Iš byloje pateiktų automobilių „Audi A4“ ir „BMW 530D“ (b. l. 23-25) fotonuotraukų matyti, kad automobiliui „Audi A4“ buvo nutrauktas nuo laikiklių ir subraižytas priekinis bamperis, todėl vien iš susidūrimo pobūdžio darytina išvada, kad garsas negalėjo būti sunkiai girdimas ar visai nežymus. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo D. Ž. parodymai (b. l. 35), kad jis, būdamas aikštelėje, girdėjo, kaip trenkėsi 2 plastiko dalys. Sprendžiant klausimą, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, būtina įvertinti ir jo veiksmus po eismo įvykio. Byloje nustatyta, kad po automobilių kontakto G. J. išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo automobilius, po to nuvažiavo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ji išlipusi apgadinimų nepastebėjo, tačiau apygardos teismas kritiškai vertina tokius argumentus. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios B. P. parodymų (b. l. 30) matyti, kad, pasak jos kaimyno, kuris matė įvykį, mergina, išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjusi abu automobilius, numojo ranka ir nuvažiavo. Aplinkybės, kad G. J. numojo ranka, nepaneigė ir liudytojas D. Ž.. Apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantė išlipusi nepastebėjo automobilių apgadinimų, leidžia atmesti kaip nepagrįstą ir pats nukentėjusiosios automobilio apgadinimų pobūdis – priekinis bamperis buvo ne tik apibraižytas, bet ir nutrauktas nuo laikiklių.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria G. J. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., laikytina teisėta ir pagrįsta.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti paskirtą baudą arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau šie prašymai netenkintini.

G. J. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo – 1000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones 1 metams atėmimas.

Pažymėtina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N146-436/2009, N62-409/2009 ir kt.). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad G. J. atžvilgiu skiriant nuobaudą buvo taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jai paskirtos mažesnės nuobaudos nei numatytos minimalios sankcijoje. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. J. administracine tvarka nebausta, padaryta nedidelė žala, nėra duomenų, kad ji įvykio metu būtų apsvaigusi nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino minėtas pažeidėjos atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes ir pagrįstai jai parinko administracines nuobaudas, kurios sudaro tik trečdalį sankcijoje numatytų minimalių nuobaudų dydį. Paskirtas nuobaudas sumažinti dar labiau arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga siekiant susirasti darbą bei dėl šeimos finansinės padėties, tačiau, apygardos teismo nuomone, šios apeliantės nurodytos aplinkybės savaime negali būti pripažintos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai yra pavojingi, darantys žalą eismo saugumui, už kuriuos įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 09 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliantės skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 09 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė