- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- 2A-511-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00619-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- V. I.
- Atsakovas
- L. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-674/2015, iškeltoje pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovei L. J. dėl paveldimo turto padalijimo ir atsakovės L. J. priešieškinį V. I. dėl paveldimo turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. I. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas padalyti paveldimą O. I., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą tarp įpėdinių V. I. ir L. J. taip: V. I. priteisti 0,09 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 11 000 Lt, ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 116 000 Lt; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 370 Lt, garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 410 Lt, kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 300 Lt, esančius (duomenys neskelbtini) (iš viso V. I. priteisti 133 080 Lt vertės turto). L. J. priteisti: 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1392 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas) (vidutinė rinkos vertė 18500:3 = 6166,66 Lt); 3,76 ha žemės sklypą (miškų ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kurio indeksuota vertė su medynais yra 11 474 Lt.; 12,01 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 29600 Lt; 325/1623 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 38700 : 1623 x 325 = 7 749,54 Lt; 1/5 žemės sklypo, kurio bendras plotas – 9,21 ha (miškų ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 59100 : 5 = 11 820 Lt (iš viso L. J. priteisti 66 810,20 Lt vertės turto) ir priteisti iš atsakovės valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina O. I.. Kadangi testamento motina nebuvo sudariusi, po jos mirties kaip įpėdiniai pagal įstatymą, nepraleisdami įstatymo nustatytų terminų, kartu su seserimi L. J. kreipėsi į Raseinių 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Teigė, kad kaip įpėdiniai pagal įstatymą jis ir atsakovė turi lygias dalis į palikimą, tačiau jiems nepavyksta susitarti dėl paveldimo turto pasidalijimo. Tvirtino, kad jis gyvena motinai priklausančiuose namuose, juos prižiūri, tvarko, kito gyvenamojo būsto neturi. Pažymėjo, kad siūlo ir kitus turto padalijimo variantus – padalyti namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), jam paliekant ūkinius pastatus, o atsakovei priteisiant namą ir dalį žemės, arba atvirkščiai. Manė, kad iš jo neturi būti priteista kompensacija už didesnės vertės turto priteisimą, nes jis visą laiką rūpinosi ir remontavo pastatus, be to, jo yra sunki materialinė padėtis, jis neturi iš ko mokėti kompensacijos.
Atsakovė L. J. pateikė priešieškinį, prašydama padalyti po motinos mirties likusį paveldimą turtą taip: V. I. priteisti 11 000 Lt vertės žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 122 080 Lt vertės, iš viso priteisti 133 080,00 Lt vertės turto, o jai, L. J. priteisti 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 61 66,66 Lt vertės, 3,76 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 5 076 Lt vertės, 12,01 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 29 600 Lt vertės, 325/1623 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 7749,54 Lt vertės, 1/5 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 11 820 Lt vertės, iš viso priteisti 60 412,20 Lt vertės turto ir piniginę kompensaciją 36 333,80 Lt iš V. I. už jam tenkančią didesnę palikimo dalį. Pažymėjo, kad 2009 metais buvo susitarusi su Raseinių rajono notarėmis, kad atsakovė ir ieškovas pasidalys tėvų turtą, tačiau ieškovas į notarų biurą atvyko neblaivus, ėmė konfliktuoti, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po to atsakovė ne vieną kartą siūliusi ieškovui dar kartą nuvykti į notarų biurą ir geruoju pasidalyti jų tėvų turtą. Ieškovas namu nesirūpina – išdaužyti namo langų stiklai, išparduoti baldai, išardyta namo centrinio šildymo sistema.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Padalijo paveldimą O. I., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą tarp įpėdinių V. I. ir L. J. taip: V. I. priteisė: 11 000 Lt vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžineriniai statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros122 080 Lt vertės. Iš viso priteisė V. I. 38 542,63 Eurų vertės turto. L. J. priteisė: 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (nėra tikslaus adreso), 61 66,66 Lt vertės; 3,76 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5076 Lt vertės; 12,01 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 29 600 Lt vertės; 325/1623 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7 749,54 Lt vertės; 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 11 820 Lt vertės. Iš viso L. J. priteisė 17496,58 Eur vertės turto. Priteisė iš ieškovo V. I. atsakovei L. J. 10 523 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę palikimo dalį. Priteisė iš atsakovės L. J. 80,60 Eur valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 1360,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš V. I. atsakovei L. J. 1506,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė realius paveldimo turto padalijimo būdus, tačiau ieškovo siūlytas turto padalijimo būdas nėra proporcingas ir ieškovas paveldėtų 133 080 Lt vertės turto, o atsakovė – 66 810,20 Lt vertės turto, ir ieškovas nesiūlė kompensacijos už paveldėtiną didesnės vertės turtą. Teismas sprendė, kad atsakovės siūlomas turto padalijimo būdas yra tinkamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) V. I. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos iš jo priteisimo ir šios kompensacijos nepriteisti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad valstybės įmonės (toliau VĮ) Registro centro duomenimis, atsakovei priteisto turto vertė 2015 m. padidėjo, todėl, apelianto vertinimu, šalims teismo priteistų nekilnojamųjų daiktų vertė iš esmės yra panaši ir iš jo piniginė kompensacija atsakovei nepriteistina.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė L. J. prašo atsakovo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad su skundo motyvais nesutinka ir teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tuo metu buvusiomis turto kainomis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) V. I. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
Nors ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau skunde nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliantas skunde taip pat nesuformavo prašymo šiuos įrodymus priimti ir vertinti kartu su skundu. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina ieškovo pateiktų naujų įrodymų.
Dėl įpėdiniams dalytino turto vertės
Apeliantas skunde iš esmės kelia klausimą dėl teismo padalyto turto vertės, nurodydamas, kad teismo įpėdiniams padalyto turto vertė yra iš esmės panaši, kadangi atsakovei priteistų nekilnojamųjų daiktų vertė padidėjo ir jis neturėtų mokėti atsakovei kompensacijos už didesnę priteisto turto dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.70 straipsnio 1 dalį įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai.
Kolegija pažymi, kad turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, ir civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Taigi bylos šalys, siūlydamos teismui įvairius paveldėtino turto padalijimo (priteisimo) būdus turėjo įrodinėti šio turto rinkos kainas.
Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą teismo sprendimą teismas rėmėsi paties apelianto pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis, ir dalytino turto rinkos vertė buvo nustatyta pagal paties apelianto ieškinyje nurodytą vertę, kurį atitiko VĮ Registrų centro duomenis bei apeliantui buvo priteista didesnė turto dalis, kuria jis faktiškai naudojosi.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas po Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo padarė naujus 2015-02-19 VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašus, nesuponuoja skundžiamo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumo ar neteisėtumo, kadangi šie duomenys nebuvo pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantas teigdamas, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo padidėjo atsakovei teismo priteistų nekilnojamųjų daiktų vertė, nepateikė jokių duomenų apie jam teismo priteistų nekilnojamųjų daiktų vertės pokyčius, t. y. nėra paneigta aplinkybė, jog ir apeliantui priteistų daiktų vertė pakito (padidėjo).
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Minėta, kad atsakovė teikdama teismui atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, be kita ko, prašė priteisti atsiliepimo rengimo išlaidas ir savo prašymą grindė vietinio mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad atsakovė pervedė į atstovės advokatės D. Č. sąskaitą 400 Eur.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Taigi iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad šalis, prašydama teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, privalo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos raštu pateikti teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jeigu jos atitinka tris požymius: 1) realumą; 2) būtinumą; 3) pagrįstumą (CPK 79, 88 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikta vietinio mokėjimo nurodymo kopija, kurioje nurodyta, kad į D. Č. banko sąskaitą pervesta 400 Eur, nurodant paskirtį „už atsiliepimų į apeliacinį skundą paruošimą pagal teisių paslaugų sutartį Nr. 35“ iš dalies patvirtina aplinkybes, kad apeliantei buvo teiktos tam tikros teisinės paslaugos ir ji už jas realiai sumokėjo. Tačiau civilinėje byloje nėra apeliantės ir advokatės teisinių paslaugų sutarties ar jos išrašo. Pagal LR Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taigi nėra duomenų, kad advokatei buvo pavesta veikti atsakovės interesais.
Iš atsakovės atsiliepimo matyti, kad jis pasirašytas pačios apeliantės ir apeliantės pateiktas teismui, taigi negalima teigti, kad apeliantės atsiliepimą rengė advokatė. Be to, Lietuvos advokatūros statuto 72 punkte nurodyta, kad honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo, o Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Byloje nėra advokatės D. Č. atsakovei išrašytos sąskaitos už teisinės paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Iš minėto vietinio mokėjimo nurodymo kopijos taip pat neaiškų, už kokioje byloje galbūt patirtas advokato pagalbos išlaidas advokatei sumokama.
Akivaizdu, kad atsakovė nepagrindė kitų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą parengimą jai nepriteisiamos.
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.