- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-387-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12399-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- S. Č.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Č., jo atstovui J. K., išnagrinėjusi S. Č. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Č. 2013-10-13 apie 16.31 val., Liudvinavo g. 41, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į sustojusį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. S. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., kad jis aukščiau nurodytu laiku dėl minėto įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.
Apklaustas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Č. parodė, kad pakvietė jį į policiją, pasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį, yra liudytojas, kuris tvirtina, kad jis įvažiavo į automobilį. Jam, S. Č. pasakė, kad rašytų, jog nieko neatsimena, taip ir parašė. Atsiminė namuose tą įvykį, atsiminė, kad žmona skambino ir prašė važiuoti paimti pas sesę. Pasak S. Č., jis sustabdė automobilį, prisiminė prieš jį buvo automobilis ir išgirdo kaip jo įrankių dėžė daužėsi bagažinėje, išgirdo signalą kito automobilio, pagalvojo, kad automobilis signalizuoja, kad jis pavažiuotų į priekį ir jį praleistų, pagalvojo, kad gerai pavažiuos, po to, po savaitės skambino ir pasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį. Anot S. Č., matė, kad ant nukentėjusiojo automobilio yra sugadinimai, pripažįsta, kad gali būti tokie automobilio sužalojimai. S. Č. paaiškino, kad tuo metu, kai jam signalizavo nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį, sužinojo tik kai pasakė pareigūnas. Pasak S. Č., jis pavažiavo praleisti žmogų, tai truputį pavažiavo ir davė kelią, kad pravažiuotų.
Apklausta teisme nukentėjusysis J. Č. parodė, kad išvažiavo iš savo kiemo, pradėjo judėti, priekyje važiavo automobilis, kurio vairuotojo nepažinojo. Pravažiavus kiek tai laiko, to automobilio vairuotojas sustabdė jau pravažiavęs kitą automobilį Golf, tada pamatė kaip įjungė atbulinę pavarą ir greitai pajudėjo. Tada pajuto smūgį, automobilis pavažiavo, pristabdė ir kai jis, J. Č. išlipo, įjungė pavarą ir nuvažiavo. Pasak J. Č., ant jo automobilio bamperio yra purkštukai, tai juos įstūmė ir aplink žibintus dažai nusilupo ir dangtis pasikėlė, garsas buvo. Asmuo stabdė 15-20 m., jis, J. Č. galvojo, kad sustos. J. Č. paaiškino, kad jei pažeidėjas būtų nesupratęs, pastarasis prie tvoros į kairę būtų nevažiavęs, jis būtų nuvažiavęs tiesiai. Pasak J. Č., smūgis buvo gan stiprus, kad kas baladojosi viduje bagažinės abejoja, kad tai galima palyginti su avarijos smūgiu, smūgis buvo toks, kad išėjo net iš gretimo namo moteriškė. Po eismo įvykio pažeidėjas nebuvo išlipęs iš automobilio, pastarasis telefonu nekalbėjo, to jis, J. Č. nematė.
Apklausta teisme liudytoja I. G. parodė, kad buvo J. Č. keleivė, jie laikėsi distancijos. Prieš juos važiavo automobilis „Toyota Corolla“ ir pristabdė, iš kairės pusės stovėjo automobilis „Golf“, jie taip pat pristabdė, ji, I. G. pastebėjo, kad įjungė atbulinį ir pradėjo važiuoti. Tada jie pradėjo signalizuoti, bet į jų automobilį trenkėsi. Automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas tada pristabdė, ji, I. G. spėjo iškelti koją iš automobilio, tada vairuotojas atsisuko, pažiūrėjo ir nuvažiavo. I. G. paaiškino, kad automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas apytiksliai 3, 4 m. pristabdė, pastarasis pravažiavo ir sustabdė prie pat tvoros, jis sustabdė pavažiavęs į kairę, išlipęs iš automobilio vairuotojas nebuvo.
Apklausta teisme liudytoja E. K. parodė, kad įvykis buvo spalio 13 d., važiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Toyota Corolla“ ir sustojo viduryje kelio, Liudvinavo g. Minėtas automobilis nuo jos, E. K. automobilio sustojo 3 m ar 4 m. Iš paskos važiavo automobilis, pirmas vairuotojas susustojo, už jo sustojo kitas automobilis, pirmas vairuotojas sustojo ir stovėjo. Antro automobilio vairuotojas pasignalino ir pirmo automobilio vairuotojas įjungė atgalinę pavarą ir smarkiai trenkė antram automobiliui į priekinį bamperį. Pasak E. K., buvo stiprus garsas, ji jį išgirdo, žmonės iš aplinkinių namų girdėjo tą garsą. Po to vairuotojas pavažiavo į priekį, sustojo, pastovėjo minutę ir nuvažiavo. Anot E. K., pačio asmens nematė, kito automobilio vairuotojo nežino, tik iš matymo žino, kad šalia vairuotojo sėdėjo jos pažįstama, po to ji su jais dėl šio įvykio nebendravo. Jai, E. K. atrodo, kad pažeidėjas buvo neblaivus, gal iki galo pastarasis nesuprato.
Ji, E. K. nežino, kodėl pažeidėjas trenkėsi į automobilį ir nuvažiavo, mano pastarasis galėjo suprasti. Jie stovėjo prieš eismą, ji, E. K. sėdėjo šalia vairuotojo, kairiame kelkraštyje, eismas dvipusis, įvykis įvyko nuo jų gal 3 ar 4 metrai, už to automobilio važiavo nukentėjusioji. Ji, E. K. paliko savo duomenis ir jie išvažiavo iš įvykio vietos. Pasak E. K., vairuotojo nukentėjusiojo draugė jai iš matymo žinoma. E. K. paaiškino, kad įvykis priešais ją įvyko, gal nuo jos automobilio trys metrai, viską puikiai matė, vairuotojas susustojo ir stovėjo, sugadinimai nebuvo stiprūs.
Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad kažkiek atsimena įvykį, smulkiau negali ką pasakyti. Reikėtų vadovautis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu.
Apklausta teisme liudytoja N. K. parodė, kad yra S. Č. sugyventinė, I. G. yra jos buvusi klasiokė, pastaroji yra nusistačiusi priešiškai prieš juos, I. G. jau mokykloje buvo nusistačiusi prieš ją. Pasak N. K., I. G. iš pavydo ją apšneka, nes S. Č. ją įdarbino, kadangi jos materialinė padėtis buvo bloga. N. K. paaiškino, kad yra iš vieno kaimo, vieni kitus pažįsta, po to įvykio su I. G. nesimatė, santykiai su I. G. priešiški jau nuo mokyklos laikų, matėsi, kad pastaroji nori pabloginti šitą situaciją.
Apklaustas teisme liudytojas R. G. parodė, kad kažkiek atsimena įvykį, jis tyrė šitą bylą ir surašė protokolą. Šitoje byloje automobilių apgadinimai nėra dideli, ar galėjo jausti ar ne reikia apžvelgti į tai, kokia danga kelio, ar tvarkingas automobilis. Pasak R. G., galbūt ir galėjo nepajusti kontakto, asmuo aiškino, kad vežiojasi bagažinėje dujų balioną, kuris nėra pritvirtintas, S. Č. aiškino, kad smūgio metu buvo garsas nuo dujų baliono.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulio M. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-10-13 apie 16.34 val. gavo pranešimą, kad Liudvinavo g. 41, Vilniuje, eismo įvykis, kur vienas iš dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, rado sugadintą po eismo įvykio automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį vairavo J. Č., kuris paaiškino, kad važiuodamas Liudvinavo g. mažėjančia tvarka, ties 41 namu pastebėjo kaip priekyje ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline tvarka. Pasak J. Č., jis sustojo, bandė atkreipti į jį važiuojančio automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo dėmesį, duodamas garsinį signalą. Vėliau automobilis „Toyota Corolla“ atsitrenkė į J. Č. sustojusį automobilį „Mitsubishi Colt“. Minėtas automobilis Toyota Corolla“ nesustojęs pasišalino Liudvinavo g. link Lentvario g. automobilį vairavo vyriškis. Įvykį matė liudininkė E. K., kuri įvykio vietoje policijos pareigūnams atvykus nebuvo. Įvykio vieta nefilmuojama. Surasti pasišalinusio automobilio nepavyko. ( b.l. 7)
Šalies argumentai
J. Č. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-10-13 apie 16.40 val., vairavo pilkos spalvos, lengvąjį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Liudvinavo g. 41 link Lentvario g. Važiavimo sąlygos buvo geros, giedra, asfaltas buvo sausas. Priekyje važiuodamas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, sustojo ir jis, J. Č., automobiliui „Toyota Corolla“ užsidegė atbulinės eigos žibintai, automobilis „Toyota Corolla“ važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo sustojusį automobilį „Mitsubishi Colt“. Jis, J. Č. bandė atkreipti automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo dėmesį garsiniu signalu. Po susidūrimo automobilis „Toyota Corolla“ nesustodamas nuvažiavo Liudvinavo gatve link Lentvario gatvės. Automobilį vairavo vyriškis, kartu su juo, J. Č. važiavo I. G.. Įvykį matė Edita. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Po įvykio automobilį patraukė į šoną, kad nesudaryti spūsties. ( b.l. 9)
I. G. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-10-13 važiavo automobilyje „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudvinavo g., ties 41 namu. Automobilį vairavo J. Č., prieš juos važiavo automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo ta pačia kryptimi, sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, bei trenkėsi į jų, iš galo stovintį automobilį, bandė atkreipti automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo dėmesį garsiniu signalu, po susidūrimo, važiavęs automobilis „Toyota Corolla“, nesustojo ir išvažiavo Liudvinavo gatve ties Lentvario gatvės. Automobilį „Toyota Corolla“ vairavo vyriškis. Įvykį matė liudininkė E. K.. ( b.l. 10)
S. Č. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-10-13 važiuodamas ir manevruodamas Liudvinavo g., nepajuto jokių smūgių į savo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12)
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Liudvinavo g. 41, Vilniuje, automobiliui „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis valstybinis numeris, variklio dangtis, apgadinimų aukštis 0,38-060 m. ( b.l. 8)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobiliui „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir variklio dangtis, automobilių „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis ir mechanizmas sutampa. ( b.l. 13-14)
Dėl išdėstyto konstatuotina, jog S. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. S. Č. neneigia buvęs įvykio vietoje, tačiau nurodo, kad jokio automobilių kontakto nepajautė. Pasak S. Č., kad jis sukėlė eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Apklaustas teisme nukentėjusysis J. Č. parodė, kad priekyje važiuodamas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, automobiliui „Toyota Corolla“ užsidegė atbulinės eigos žibintai, ir automobilis „Toyota Corolla“ važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo sustojusį automobilį „Mitsubishi Colt“. Apklausta teisme liudytoja I. G. parodė, kad prieš juos važiavo automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sustojo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, bei trenkėsi į jų, iš galo stovintį automobilį „Mitsubishi Colt“. Apklausta teisme liudytoja E. K. parodė, kad automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas sustojo, už minėto automobilio sustojo automobilis „Mitsubishi Colt“, automobilio „Mitsubishi Colt“ vairuotojas davė garsinį signalą, tačiau automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas įjungė atgalinę pavarą ir smarkiai trenkė automobiliui „Mitsubishi Colt“ į priekinį bamperį. Po to automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas pavažiavo į priekį, sustojo, pastovėjo minutę ir nuvažiavo. Abiejų automobilių sugadinimai yra užfiksuoti. Fotolentelėse užfiksuota, abiejų automobilių („Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis, kuris atitinka. ( b.l. 13-14) S. Č. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., yra įrodyta (S. Č. neneigia buvęs įvykio vietoje ir pripažįsta faktą, tik nepastebėjo pačio įvykio, nukentėjusysis J. Č., liudytojos I. G. ir E. K. matė, kaip S. Č. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į sustojusį automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasišalino).
S. Č. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. Č. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 232 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Duomenų, kad vairuotojas S. Č. teisingai įvertino susidariusią situaciją ir žinodamas, kad pažeisdamas KET 9 p. reikalavimus padarė eismo įvykį, teismas nenustatė. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). S. Č. paaiškino, kad nepajuto automobilių kontakto, tuo metu, kai jam davė garsinį signalą nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, manė, kad signalizuoja, jog jis pavažiuotų į priekį ir praleistų automobilį. Byloje esančiose fotolentelėse matyti, kad abiejų transporto priemonių apgadinimai nėra žymūs. Atsižvelgiant į automobilių apgadinimų pobūdį, apgadinimų atsiradimo mechanizmą, automobilių lokalizaciją įvykio metu, tokia S. Č. versija, kad nepajuto kontakto su kitu automobiliu, išnagrinėjus bylą liko nepaneigta. Ant S. Č. vairuojamo automobilio apgadinimų praktiškai nematyti, išskyrus dviejų centimetrų skersmens atšokusią dažų žymę ant galinio bamperio. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad kontaktas įvyko automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje dalyje, todėl objektyviai S. Č. matyti kontakto negalėjo. Šie įrodymai patvirtina, kad S. Č. kontakto tarp automobilių galėjo nepajusti ir nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, juolab, kad po eismo įvykio nebuvo išlipęs iš savo vairuojamo automobilio. Šios aplinkybės neneigė ir teisme apklaustas nukentėjusysis J. Č. bei liudytoja I. G.. Iš kart po įvykio savo rašytuose pirminiuose paaiškinimuose nukentėjusysis J. Č. ir liudytoja I. G. nurodė, kad po susidūrimo automobilis „Toyota Corolla“ nesustodamas nuvažiavo Liudvinavo gatve link Lentvario gatvės. Tik vėliau, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. Č. ir liudytoja I. G. tvirtino, kad automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pristabdė automobilį ir nuvažiavo. Tokie duoti parodymai teismui yra prieštaringi duotiems pirminiams paaiškinimams. Aplinkybę, kad po susidūrimo automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pavažiavo į priekį, sustojo, pastovėjo minutę ir nuvažiavo nurodė ir nukentėjusiojo bei liudytojos I. G. nurodyta liudytoja E. K.. Tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad visi eismo įvykio dalyviai ir liudytojai yra vienos ir tos pačios gyvenvietės kaimynai, kurių santykiai persipynę giminystės, kaimynystės ryšiais ir supriešintais santykiais su atsakomybėn trauktinu asmeniu, jo sugyventine. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, S. Č. įgaliotam atstovui paprašius nukentėjusiojo ir liudytojos I. G. paaiškinti tarpusavio santykių ryšį paaiškėjo, kad liudytoja I. G. yra nukentėjusiojo podukra. O liudytoja E. K., kurios eismo įvykio vietoje, atvykus policijai, nebuvo bandė parodyti teismui, kad nėra pažįstama su nukentėjusiuoju ir liudytoja I. G.. E. K. nurodė, kad eismo įvykio metu sėdėjo savo automobilyje ir laukė sutuoktinio. Tačiau nukentėjusysis patvirtino teismui, kad pažįsta liudytoją E. K. ir jos sutuoktinį, nes yra draugai nuo vaikystės. Liudytoja N. K., S. Č. sugyventinė, patvirtino, kad su liudytoja I. G. mokėsi vienoje mokykloje, gyvena kaimynystėje ir yra priešiškuose santykiuose nuo vaikystės. Vertinant nukentėjusiojo, liudytojos I. G. ir E. K. parodymus, darytina išvadą, kad jie galėjo būti suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ir būti suinteresuoti bylos baigtimi, bandydami įrodyti S. Č. veiksmuose esant tyčiai pasitraukiant iš eismo įvykio vietos. Apklaustas teisme liudytojas R. G., policijos pareigūnas tyręs šį eismo įvykį ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, patvirtino, kad įvertinus automobilių apgadinimų pobūdį, lokalizaciją ir dydį bei bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, kad trauktinas atsakomybėn asmuo S. Č. kontakto tarp automobilių galėjo nepajusti, galėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, todėl ir po kontakto nuvažiuoti. Be to, pažymėtina, kad S. Č. dirba krano operatoriumi, todėl automobilio galinėje bagažinėje, pasak S. Č., dėžėje vežiojasi metalinius įrankius, reikalingus krano techniniam aptarnavimui ir remontui. Šie įrankiai automobilio judėjimo metu skleidžia pašalinį garsą. Tai rodo, kad S. Č. galėjo ir neišgirsti bei nepajusti kontakto tarp automobilių. Taigi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad S. Č. iš tikrųjų pajuto smūgį ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Nesant įrodymų, kad S. Č. sąmoningai, t.y. suvokdamas, jog kilo eismo įvykis, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai kad pripažįsta pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir gailisi, į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjo asmenybę, turi 21 metų vairavimo stažą, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl S. Č. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
S. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt dydžio baudą.
S. Č. bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.