Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-05 · Administracinė byla Nr. I-1346-142/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
I-1346-142/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1346-142/2013Proceso Nr. 3-61-3-02881-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 29; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. M., atsakovo atstovams Josifui Skibickui ir Ruslanui Zadorinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, Vilniaus AVPK) 2012 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-3159 „Dėl V. M. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir 2012 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-3014 „Dėl V. M. ginklų paėmimo“.

Paaiškina, kad 2012 m. spalio 11 d. pareiškėjui paskambino iš vietinės policijos nuovados ir pasakė, kad pareiškėjas privalo grąžinti laikinai saugoti legaliai turimus medžioklinius ginklus ir ginklą savigynai. Vilniaus AVPK 2012 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. 10-8-IL-3014 pareiškėjui buvo išsiųstas paprastu paštu ir 2012 m. spalio 11 d. pareiškėjas dar nebuvo jo gavęs. Pareiškėjas 2012 m. spalio 15 d. visus savo laikomus medžioklinius ginklus, ginklą savigynai ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 10054 pats pristatė į Vilniaus AVPK VTV Licencijavimo skyrių, Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje. Po kelių dienų, kai jis atidavė ginklus, buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas remiasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 6, 7 dalimis ir aiškina, kad Vilniaus AVPK sprendimai dėl ginklų paėmimo ir leidimo panaikinimo nėra tinkamai motyvuoti, yra nepagrįsti, neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-662-870/2012, buvo pažeistas Baudžiamojo proceso kodeksas ir dėl to teisėja 2012 m. liepos 12 d. teismo baudžiamajame įsakyme klaidingai nustatė, kad pareiškėjas padarė Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes pareiškėjas pareigūnams 2012 m. kovo 15 d. pateikė nesuklastotus savo sūnaus lengvojo automobilio dokumentus ir nesuklastotą sūnaus vairuotojo pažymėjimą. Sūnaus vairuotojo pažymėjimo pareiškėjas negrobė, pats sūnus pareiškėjui jį perdavė. Vilniaus AVPK 2012 m. spalio 17 d. sprendime nurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių baudžiamojoje byloje pareiškėjui turi būti taikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto apribojimai ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. Tačiau pareiškėjas nėra įrašytas į jokią operatyvinę įskaitą ir jam netaikomi jokie organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka teismo įpareigojimai. Pareiškėjui nėra pagrindo taikyti minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktų ir 18 straipsnio 2 dalies sąlygų. Pareiškėjas yra medžiotojų draugijos narys nuo 2005 m. gegužės 18 d., leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 100054 buvo pratęstas 2010 m. vasario 20 d. ir galiojo iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., nustatyta tvarka jis pasitikrinęs sveikatą, deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turi tinkamas sąlygas ginklams laikyti, 2004 m. liepos 13 d. baigė šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimosi ir naudojimo kursus ir išlaikė egzaminą Vilniaus m. VPK.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 28-30) su skundu nesutinka.

Paaiškina, kad 2012 m. spalio 3 d. sprendimas paimti pareiškėjo ginklus buvo priimtas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nes Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdyboje Licencijuojamos veiklos posistemyje buvo nustatyta, jog pareiškėjas įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir 2012 m. kovo 16 d. pripažintas įtariamuoju. Pareiškėjas pats 2012 m. spalio 15 d. pristatė ginklus ir leidimą Nr. 10054. Pareiškėjas 2012 m. spalio 10 d. pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią pareiškėjui skirta bauda. Skirdamas baudą teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Teismo paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. Duomenų, kad teismo baudžiamasis įsakymas buvo apskųstas, panaikintas ar pakeistas, nėra, todėl jis yra teisėtas ir įgijęs teisinę galią. Atsakovas nurodo, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą, todėl pagal to paties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsirado pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atstovai teisme palaikė atsiliepimą, prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo ginklų paėmimo ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo.

Ginklai ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklus iš pareiškėjo paimti 2012 m. spalio 15 d. laikinai saugoti (b. l. 42), nes Vilniaus AVPK 2012 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 10-8-IL-3014 buvo nuspręsta paimti pareiškėjui priklausančius ginklus (sprendime jie išvardyti), išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 10054 ir pristatyti juos saugoti į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtintos Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 35 punktu, nes per Licencijuojamos veiklos posistemį buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra įtariamas Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, 2012 m. kovo 16 d. pripažintas įtariamuoju (b. l. 33-34).

Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 10054 (b. l. 45) panaikintas Vilniaus AVPK 2012 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 10-8-Il-3159, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, kadangi turi teistumą: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už tai jam paskirta bauda, kuri paskirta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Atsakovas vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. liepos 24 įsakymu Nr. 5-V-535 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punktu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedelius, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas; 5 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka. Aprašo 35 punkte nustatyta, kad, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, teritorinė policijos įstaiga, kurioje ginklas registruotas, ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti, leidimą nešiotis ginklus, neterminuotą leidimą paima ir saugo tol, kol bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas arba baudžiamoji byla ar įstatymų nustatyta tvarka asmeniui bus panaikinta kardomoji priemonė.

Policijos įstaiga turėjo duomenų, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką (b. l.35). Nurodytoje normoje nustatyta, kad tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iš šios normos dispozicijos akivaizdu, kad nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tyčinės kaltės forma. Pareiškėjas nepaneigė, kad dėl 2012 m. kovo 15 d. padarytos nusikalstamos veikos jis buvo pripažintas įtariamuoju, o vėliau dėl to jo atžvilgiu 2012 m. liepos 12 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Todėl atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl ginklų ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus paėmimo laikinai saugoti.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Analogiškai nustatyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (ginčui aktualios redakcijos) 92.3 punkte.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, nes pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi turi teistumą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-662-870/2012 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nubaustas bauda. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia (baudžiamoji byla Nr. 1-662-870/2012, l. 62-64). Pagal teismų informacinės sistemos duomenis, šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. Pareiškėjas skirtą baudą sumokėjo. Teisme pareiškėjas patvirtino, kad nepasinaudojo teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Todėl šiuo metu pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis neteisingai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės. Ginčyti jam inkriminuojamą Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pareiškėjas galėjo, pasinaudodamas teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą nurodytoje baudžiamojoje byloje. Šioje byloje teismas nenagrinėja, ar teisingai pareiškėjas pripažintas padaręs nurodytą nusikalstamą veiką, nes tai nėra administracinio teismo kompetencijoje, o nagrinėdamas dėl atsakovo sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisinių pagrindų teismas vadovaujasi minėtu įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl to, kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą, išaiškinta Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje. Kadangi pareiškėjas 2012 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, tai vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu ir 5 dalimi, jis turinčiu teistumą laikomas trejus metus nuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimo.

Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši baudžiamajai atsakomybei būdinga teisinė pasekmė yra dvejopos prigimties: pirmiausia, teistumas turi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ar atleidimo nuo jos klausimą teistam asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką; taip pat teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Pastaruosius žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus nustato kitų teisės šakų normos.

Kadangi pareiškėjas įsiteisėjusiu 2012 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apysunkį tyčinį nusikaltimą, todėl atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai šią aplinkybę pripažino juridiniu faktu, su kuriuo įstatymas sieja teistumo atsiradimą, ir priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti, kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Pagal įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jeigu asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti panaikintas, nes įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nustatyta, kad B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis yra medžiotojų draugijos narys, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 100054 buvo pratęstas 2010 m. vasario 20 d. ir galiojo iki 2014 m. rugpjūčio 21 d., nustatyta tvarka jis pasitikrinęs sveikatą, deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turi tinkamas sąlygas ginklams laikyti, baigęs šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo, nešiojimosi ir naudojimo kursus ir išlaikęs egzaminą Vilniaus m. VPK, neturi teisinės reikšmės.

Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimuose yra pabrėžęs, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje yra įtvirtintas visuotinai svarbus tikslas – žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumas ginklų apyvartos srityje. Atsižvelgiant į šį tikslą, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta sankcija - leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis panaikinamas asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos, nes turi teistumą (už apysunkį tyčinį nusikaltimą), yra proporcinga poveikio priemonė.

Pareiškėjas ginčija tik tą 2012 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 10-8-Il-3159 dalį, kurioje nuspręsta panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tokia išvada daroma dėl to, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir teisinių motyvų, kodėl turėtų būti panaikinta minėto sprendimo dalis dėl paimtų laikinai saugoti ginklų realizavimo. Akivaizdu, kad panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjui iš jo paimti ginklai ir leidimas negalėjo būti grąžinti (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnis).

Patikrinus skundžiamus įsakymus darytina išvada, kad jie priimti laikantis įstatymų, teisėti ir pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė