Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. (P. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. T., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ ) “Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei prijungtos civilinės bylos Nr. e2YT-1145-1067/2024 duomenų nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2008 metų serga psichine liga. Pareiškėjas 2024-06-04 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

6. Pareiškėjo tėvas M. B. mirė (duomenys neskelbtini), motina T. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi seserį J. T., kuri yra deklaravusi išvykimą į Vokietiją. Pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1996-10-04 adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę ir pareiškėjo tėvai. Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas pareiškėjo tėvo M. B. vardu nuo 1992-10-19, pagrindas 1992-10-19 pirkimo pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374, Nr.5-38103. AB „Klaipėdos vanduo“ pateikti duomenys patvirtina, jog už butą mokesčiai buvo mokama, tačiau nuo 2023-01-01 už suteiktas paslaugas neatsiskaitoma. AB „Klaipėdos energija“ pateikti duomenys patvirtina, jog už tiekiamą šilumos energiją butui buvo atsikaityta paskutinį kartą 2022-12-23. Ignitis pateikti duomenys patvirtina, jog elektros energija buvo naudojama, tačiau nuo 2022-12-27 iki 2023-06-30 už suvartotą energiją nebuvo atsiskaityta (civilinės bylos Nr. e2YT-1145-1067/2024 duomenys).

7. Pareiškėjo tėvai T. B. ir M. B. (duomenys neskelbtini) sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį T. B., nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties diena jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės paliko sutuoktiniui M. B., o M. B., nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės paliko sutuoktinei T. B.. Mirus pergyvenusiam sutuoktiniui savo įpėdiniu T. B. ir M. B. paskyrė savo sūnų P. B..

8. Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

9. Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

11. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo tėvai buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį T. B., nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties diena jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės paliko sutuoktiniui M. B., o M. B., nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės paliko sutuoktinei T. B.. Mirus pergyvenusiam sutuoktiniui savo įpėdiniu T. B. ir M. B. paskyrė savo sūnų P. B.. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo motina, būdama paveldėtoja pagal testamentą bei pagal įstatymą, įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, nes priėmė mirusiojo kilnojamuosius daiktus ir jais naudojosi, taip pat naudojosi nekilnojamuoju turtu – butu, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Taigi pareiškėjo motina tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sutuoktinio mirties likusį ir jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininke. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo motina iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti sutuoktiniui M. B. priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinio palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai T. B., pareiškėjas, būdamas paveldėtojas tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą, nors įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau pareiškėjas toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), kur buvo deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą, butu naudojosi ir juo disponavo. Šiame kontekste svarbu, įvertinti civilinės bylos Nr. e2YT-1145-1067/2024 duomenis, jog pareiškėjas nuo 2008 metų serga psichine liga, ne kartą gydytas stacionare, 2023-01-19 , 2023-11-08 dėl prastos psichinės būsenos kreipėsi į psichiatrą, 2023-12-11 Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą pareiškimu pripažinti pareiškėją neveiksniu, nes asmuo negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų, nesugeba disponuoti savo lėšomis, pasirūpinti buitimi, vykdyti įsipareigojimus. Pareiškėjui buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė ir konstatuota, jog pareiškėjas dėl jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje, tarp jų paminėta ir paveldėjimo teisinių santykių sritis. Teismas 2024-06-04 sprendimu pareiškėją pripažino neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo vertinimu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po savo motinos mirties dėl psichinės ligos, negebėjo ir negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių paveldėjimo srityje, pasikreipdamas į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jo atlikti veiksmai, gyvenimas ir naudojimasis motinai priklausiusiu butu, daiktais, rodo, jog pareiškėjas buvo išreiškęs valią priimti palikimą faktiniu valdymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas iš karto po motinos mirties faktiškai pradėdama naudotis, valdyti bei disponuoti motinai T. B. priklausantį turtą, priėmė savo motinos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

13. Pareiškėjas įrodė, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šiuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. B., po sutuoktinio M. B., mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai jį valdydama.

Nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad P. B., po motinos T. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.