Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-08-16 · Byla Nr. Iv-1183-554/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-16
Bylos Nr.
Iv-1183-554/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00623-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Trečiasis asmuo
L. M., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Iv-1183-554/2012.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00623-2012-0.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui - V. J.,trečiajam suinteresuotam asmeniui - L. M.,nedalyvaujant pareiškėjui - A. G.,pareiškėjo atstovei - advokatei S. Č.,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 1349,71 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui turtinė žala buvo padaryta Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos tarnybos pareigūnų veiksmais. Minėta institucija, išdavusi pareiškėjui naujus asmens tapatybės dokumentus, apie tai nepranešė Gyventojų registro tarnybai. Dėl šios priežasties 2011-07-08 pareiškėjas iš Karmėlavos oro uosto neturėjo galimybės suplanuotu laiku išvykti į Dubliną, nes minėti dokumentai duomenų bazėje buvo paskelbti kaip negaliojantys. Dėl atidėtos kelionės pareiškėjui teko pirkti naują kelionės bilietą ir dėl to pareiškėjas patyrė papildomas išlaidas. Siekiant išsiaiškinti minėtas aplinkybes buvo kreiptasi į Kazlų Rūdos policijos komisariato Migracijos tarnybą. Užklausimas buvo persiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. Atlikusi tarnybinį patikrinimą, minėta institucija nurodė, jog pareiškėjui naujai išduoti asmens tapatybės dokumentai Gyventojų registro tarnyboje buvo paskelbti galiojančiais tik 2011-07-08 8 val. 02 min.. Pareiškėjas pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. numato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pareiškėjas nurodė, jog jo patirtą turtinę žalą sudaro: 622,71 Lt naujam bilietui į Dubliną įsigyti, 127 Lt notaro veiksmams apmokėti, 600 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 1349,71 Lt turtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą pareiškėjo skundo reikalavimą iš esmės pripažino.

Atsiliepime į skundą (b.l. 19) atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2011-06-27 kreipėsi į Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato Migracijos grupę dėl naujų asmens dokumentų išdavimo. Pažymėjo, kad Migracijos grupės vyresnioji specialistė (tretysis suinteresuotas asmuo), įteikdama pareiškėjui asmens dokumentus, kompiuterinėje asmens dokumentų išrašymo sistemoje nepažymėjo, kad dokumentai yra atsiimti, todėl sistemoje minėti dokumentai liko kaip negaliojantys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 29-31) nurodė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pagal savo pareigas ir kompetenciją pasienio kontrolės punktuose turi teisę tikrinti asmenų, transporto priemonių dokumentus įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose, taip pat kirus duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones. Pareiškėjas 2011-07-08 5 val. 04 min. Kauno oro uoste, lėktuvu išvykdamas į Dubliną, pasienio tikrinimo metu pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikė asmens tapatybės dokumentus, kurie informacinės sistemos duomenų bazėje buvo paskelbti negaliojančiais, todėl šiam asmeniui išvykti iš Lietuvos Respublikos nebuvo leista. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo asmens dokumentai buvo paskelbti galiojančiais. Tik jam nuvykus į Kazlų Rūdos PK Migracijos tarnybą išsiaiškinti jam išduotų asmens dokumentų negaliojimo aplinkybių, 2011-07-08 8 val. 02 min. šie dokumentai sistemoje buvo paskelbti galiojančiais. VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų būrio pareigūnai, vykdydami tarnybą Kauno oro uosto užkardos pasienio kontrolės punkte bei atlikdami pasienio tikrinimo procedūras, nepiktnaudžiavo jiems suteiktais įgaliojimais bei galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl materialinę žalą turėtų atlyginti konkreti institucija, dėl kurios neveikimo ši žala kilo - t.y. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - L. M. atsiliepime į skundą (b.l. 25) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato Migracijos grupės vyresniąja specialiste. 2011-06-27 į minėtą įstaigą kreipėsi pareiškėjas dėl asmens dokumentų išdavimo skubos tvarka. Asmens dokumentai buvo išrašyti ir pristatyti į Kazlų Rūdos policijos komisariato Migracijos grupę. Pareiškėjui 2011-07-04 asmens dokumentai buvo įteikti ir asmens dokumentų išrašymo sistemoje pažymėta, kad dokumentai atsiimti bei padaryta atitinkama žyma prašymuose. Tretysis suinteresuotas asmuo negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl kompiuterinėje asmens dokumentų išrašymo sistemoje nebuvo užfiksuota dokumentų atsiėmimo žyma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

Administracinės bylos nagrinėjimo objektas (dalykas) yra turtinės žalos atlyginimas. Kaip nurodė pareiškėjas, turtinė žala jam buvo padaryta Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato Migracijos grupės (toliau – Migracijos grupė) pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu), kai atsiėmus asmens tapatybės dokumentus, apie tai nustatyta tvarka bei terminais nebuvo pranešta Gyventojų registro tarnybai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), įtvirtinta CK 6.271 str.. Pagal CK 6.271 str. nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 str. 4 d. nuostatas neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių ir viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Viešajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 str., 6.247 str. ir 6.249 str.. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Administracinės bylos faktinių duomenų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2011-06-27 kreipėsi į Migracijos grupę dėl Lietuvos Respublikos paso ir Asmens tapatybės kortelės pakeitimo (iš esmės naujų dokumentų išdavimo). Pareiškėjui atsiėmus asmens tapatybės dokumentus, Migracijos grupės darbuotojas (tretysis suinteresuotas asmuo) tinkamai nepranešė apie tai Gyventojų registro tarnybai. Dėl šios priežasties 2011-07-08 pareiškėjas iš Karmėlavos oro uosto neturėjo galimybės suplanuotu laiku išvykti į Dubliną, nes minėti dokumentai duomenų bazėje buvo paskelbti kaip negaliojantys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkarda 2011-07-08 5 val. 45 min. surašė daiktų ir dokumentų paėmimo aktą, kuriame buvo nurodyta, jog iš pareiškėjo paimti negaliojantys asmens dokumentai (b.l. 11). Dėl kilusio ginčo 2011-07-12 pareiškėjo atstovė kreipėsi į Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariato Migracijos grupę, o 2011-08-02 raštu Nr. 64-37-S-2461 Kazlų Rūdos PK viršininkas užklausimą persiuntė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardai (b.l. 13, 14). Minėta institucija į pareiškėjo atstovės užklausimą atsakė 2011-09-08 raštu Nr. (21/20)-12-3228, kuriame nurodė, kad pareiškėjas išvykti į Dubliną negalėjo, kadangi piliečio asmens tapatybės dokumentai duomenų bazėje buvo paskelbti negaliojančiais. Taip pat pažymėjo, kad buvo kreiptasi į Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK, kuris nurodė, jog minėto asmens dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka 2011-07-08 Kazlų Rūdos PK Migracijos grupėje nebuvo paskelbti negaliojančiais. Taip pat nurodė, jog Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2011-09-05 rašte Nr.(29)9R-2439 patvirtinta, kad pareiškėjo asmens tapatybės dokumentai Kazlų Rūdos PK Migracijos grupės pareigūno buvo paskelbti galiojančiais tik 2011-07-08 8 val. 02 min. (b.l. 15-16). Pareiškėjas nurodė (tą patvirtina ir rašytinių dokumentų duomenys), kad dėl Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Migracijos skyriaus pareigūnų veiksmų (jiems pilnai neatlikus teisės aktuose nustatytos privalomos asmens dokumentų išdavimo procedūros) jam buvo padaryta turtinė žala. Pareiškėjas dėl to negalėjo 2011-07-08 išvykti į Dubliną, todėl patyrė 622,71 Lt turtinę žalą naujo skrydžio bilietui įsigyti. Šiuos argumentus patvirtina keleivio atmintinė bei 2011-07-08 bilietas (b.l. 12).

Kaip jau buvo paminėta, tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (pagrindas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą, būdingą tik viešajai atsakomybei: neteisėtą pareigūnų veiką - t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. negalima. Pagal paminėtas CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos turtinės žalos atsiradimą, ar tarp pareigūnų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys (ABTĮ 57 str.). Įvertinus Migracijos grupės pareigūnų veiksmus - neatlikus visos teisės aktuose nustatytos privalomos asmens dokumentų išdavimo procedūros (įteikus pareiškėjui asmens dokumentus, asmens dokumentų išrašymo sistemoje nepažymėjus, kad dokumentai atsiimti, taip pat nepadarius atitinkamos žymos prašymuose), teismui atsirado neabejotinas pagrindas konstatuoti CK 6.272 str. 1 d. apibrėžtus neteisėtus valstybės institucijos pareigūnų veiksmus, lemiančius Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą. Pažymėtina, kad pareiškėjui 2011-06-27 kreipiantis į Migracijos grupę dėl paso ir asmens tapatybės kortelės pakeitimo, pareigūnai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų ir tuo pažeidė Vidaus reikalų ministro 2010-03-16 įsakymo Nr. 1V-144/V-32 „Dėl paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 83.4. p. nuostatas, taip pat Vidaus reikalų ministro 2002-10-22 įsakymo Nr. 513 „Dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančia ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 42.3. p. nuostatas, kurios imperatyviai nurodo, jog asmens dokumentų išrašymo sistemoje turi būti pažymėta, kad pasas ar asmens tapatybės kortelė atsiimti. Tai patvirtina pažymint prašymo 14 eilutėje esantį langelį ir nurodant datą, kada asmens dokumentų išrašymo sistemoje pažymėta, kad pilietis asmens tapatybės kortelę ir pasą atsiėmė. Tiek pasas, tiek asmens tapatybės kortelė pradeda galioti nuo tada, kai apie minėtų dokumentų atsiėmimą pažymima asmens dokumentų išrašymo sistemoje. Todėl neteisėtais pareigūnų veiksmais laikytini veiksmai, susiję su minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimais, kadangi apie asmens dokumentų atsiėmimą nebuvo pažymėta asmens dokumentų išrašymo sistemoje (ABTĮ 57 str.). Ginčo atveju taip pat būtina įvertinti, ar pareiškėjui 2011-06-27 kreipiantis į Migracijos grupę, dėl šios institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų kilo pasekmės - t.y. atsirado reali turtinė (materialinė) žala, ar tarp minėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (padarytos žalos) yra priežastinis ryšys. Tam, kad būtų priteista pareiškėjui jo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš teismui pateiktų įrodymų turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų Migracijos skyriaus pareigūnų veiksmų (arba veiksmų neatlikimo), ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodyta turtinė žala atsirado dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir tai, jog tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (materialinės žalos) yra priežastinis ryšys. Ginčo situacijoje pareigūnai pilnai neatliko privalomos asmens dokumentų išdavimo procedūros ir to pasėkoje pareiškėjas negalėjo išvykti į iš anksto suplanuotą kelionę. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais pareigūnų neteisėtais veiksmais, kadangi jei nebūtų padarytas pažeidimas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė pirkti naujam skrydžiui bilietą, kreiptis į advokatą bei notarą ir, tuo pačiu, patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių (ABTĮ 57 str.). Be to, ir atsakovas atsiliepime į skundą savo kaltės iš esmės neneigia. Nors tretysis suinteresuotas asmuo (Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Migracijos grupės vyresnioji specialistė) savo kaltę neigia, nurodydama, kad visus privalomus veiksmus atliko, tačiau savo teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Teismas pabrėžia, kad tai esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, nes pateikti įrodymai patvirtina, jog dokumentų išdavimo procedūra iki galo užbaigta nebuvo. Nustačius visas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, konstatuotina, jog šiuo atveju Lietuvos valstybė privalo pareiškėjui atlyginti jo patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nurodyti pareiškėjo argumentai dėl turtinės žalos atsiradimo pagrįsti ir vertintini kaip neabejotinas faktinis pagrindas pripažinti turtinei žalai, todėl prašomos 622,71 Lt turtinės žalos suma priteistina pareiškėjo naudai (ABTĮ 57 str. 88 str. 5 p.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, - t.y. išlaidos notaro ir advokato veiksmams apmokėti, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems skundo reikalavimams ABTĮ 44 str. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2012-07-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.). Byloje esančių duomenų visetas patvirtina, jog pareiškėjas turėjo realų bei pakankamą pagrindą kreiptis į advokatą ir dėl to patyrė 600 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tai patvirtina 2012-01-20 atstovavimo sutartis (b.l. 7) bei 2011-07-24 pinigų priėmimo kvitas Nr. 639766 (b.l. 8). Be to, pareiškėjas turėjo pagrindą kreiptis ir į notarą, kuriam buvo sumokėta 127 Lt. Tai patvirtina 2011-07-08 įgaliojimas bei 2011-07-08 kvitas Nr. 0207161 (b.l. 9-10). Nurodytos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos pilnoje apimtyje. Taigi, visos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas tenkintinas visiškai ir pareiškėjui priteistinos iš atsakovo visos patirtos bylinėjimosi išlaidos - t.y. 727 Lt suma (ABTĮ 57 str., 43 str. – 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 622,71 Lt (šešis šimtus dvidešimt du litus 71 cnt) turtinės žalos atlyginimui bei 727 Lt (septynis šimtus dvidešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų – viso priteisti 1349,71 Lt.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius