Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tautybė - lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnį, paskiriant galutinę 98 MGL dydžio baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2024 m. kovo 8 d., apie 7.12 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas savo šeimos nario – sūnaus R. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, atžvilgiu, tyčia, sudavė vieną kartą rankos delnu per pakaušį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia pastūmė savo šeimos narį žmoną R. P., jai nukritus ant grindų pagriebė už plaukų, ir sudavė ne mažiau nei 5 smūgius rankų kumščiais į nugarą, galvą, kairį šoną, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariams fizinį skausmą.

Šiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. P. nurodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. <...> Bute minėtu adresu gyvena jo žmona R. P. ir vaikai R. P. ir E. P.. 2025 m. kovo 8 d., apie 07.12 val., tuo metu buvo buto miegamajame. Jam būnant miegamajame išgirdo kaip vaikai triukšmauja virtuvėje. Atėjus į virtuvę, pamatė, kad sūnus R. P. virtuvėje leidžia iš čiaupo vandenį ir taško ant stalviršio. Tai pamatęs labai supyko ir sūnų rankomis atitraukė nuo virtuvėje esančios kriauklės. Atitraukęs sūnų nuo kriauklės jam savo dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į pakaušio sritį. Sudavus vieną smūgį sūnui į pakaušio sritį, jis pradėjo verkti. Verkdamas sūnus nubėgo į miegamąjį pas ten buvusią jo žmoną. Nubėgęs į miegamąjį sūnus žmonai pasakė, kad tėtis jį mušė. Po sūnaus žodžių į virtuvę atėjo jo žmona R. P.. Atėjus žmonai, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu žmona jam pradėjo priekaištauti, kad muša jų vaiką. Jam bandant žmonai aiškinti, kad sūnaus nemušė, o jam švelniai delnu trinktelėjo per pakaušį ir norėdamas išvengti konflikto nuo žmonos nusisuko. Jam nusisukus ir būnant nugarą į žmoną pajuto smūgį į pakaušio sritį. Kaip suprato, smūgį jam sudavė žmona. Po smūgio jam atsisukus į žmoną, pamatė, kad žmona nuo jo nusisuko. Tai pastebėjęs ir būdamas apimtas pykčio, žmonai savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į nugaros sritį. Sudavus smūgį žmonai, žmona atsitūpė ant žemės. Žmonai atsitūpus ant žemės, jai kaire ranka paėmė už plaukų. Laikydamas žmoną už plaukų, jai savo dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į nugaros sritį. Sudavęs smūgius ir būdamas apimtas pykčio žmonos paklausė, ar dar nori. Po išsakytų žodžių suprato, ką padarė, iš karto žmoną paleido. Jam paleidus žmoną, ji nuėjo į tualetą. Jai nuėjus į tualetą, ji savo mobilaus ryšio telefonu iškvietė policiją. Žmonai būnant tualete, jis nuėjo į virtuvę. Būnant jam virtuvėje, į butą atvyko policija. Atvykus policijai, paaiškino, kas nutiko. Vėliau į butą atvyko greitosios pagalbos darbuotojai ir vaiko teisių darbuotojai. Atvykus tarnyboms buvo apžiūrėta žmona ir sūnus R. P.. Apžiūrėję žmoną ir sūnų greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvažiavo. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Be M. P. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

R. P. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir surašytame proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2025 m. kovo 8 d., apie 7.12 val., prieš ją ir jų bendrą vaiką smurtavo jos vyras M. P.. Ryte jų nepilnametis vaikas R. P. nubėgo į virtuvę ir ten kriauklėje leido vandenį, tuo metu ji buvo savo kambaryje. Pamatė, kad prie jos atbėgo verkiantis vaikas ir pasakė, kad tėvas jam trenkė vieną kartą delnu per pakaušį. Ji nuėjo į virtuvę ir bandė išsiaiškinti kas atsitiko. Tuo metu, vyras vieną kartą ją pastūmė, ji nukrito ant žemės. Jai nukritus vyras pagriebė ją už plaukų, mušė ją rankų kumščiais, sudavė ne mažiau nei 5 smūgius. Smūgių metu pataikė jai į nugarą, galvą, į kairį šoną. Kiek tiksliai ir į kokias kūno vietas buvo suduota, neatsimena, nes buvo šoko būsenoje. Dėl tokio jos vyro M. P. veiksmų, ji patyrė fizinį skausmą. Papildomai nurodė, kad <...> maždaug vieną kartą per savaitę, vyrui užeina agresijos priepuoliai ir jis tampa neprognozuojamu. 2025 m. kovo 8 d., apie 7 val., vaikas R. P., nubėgo į virtuvę ir leido vandenį kriauklėje, galimai norėjo atsigerti. Tuo metu, ji buvo savo kambaryje, staigiai išgirdo atbėgantį, verkiantį vaiką. Paklausus, kas atsitiko, vaikas R. P. pasakė, kad jam tėvas vieną kartą rankos delnu trenkė per pakaušį. Tuo metu vyras buvo virtuvėje, ji nuėjo pas jį išsiaiškinti kas atsitiko. Virtuvėje priėjus prie vyro, jis vieną kartą ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų. Nukritus, vyras pagriebė ją už plaukų, mušė rankų kumščiais, sudavė ne mažiau nei 5 smūgius į nugarą, galvą, kairį šoną. Kiek tiksliai smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė neprisimena, nes buvo šoko būsenoje. Gulint ant žemės, smurtavimo metu vyras paklausė „ar dar nori?“. Skausmas buvo momentinis, kurį vertina 7 iš 10. Vaikas R. P. paaiškino, kad jis patyrė fizinį skausmą, sakė, kad jam skaudėjo, verkė. Vyras nuolat smurtauja prieš vaikus, nuolat suduoda jiems per pakaušį, vyras aiškina, kad tai yra auklėjimo priemonė. Daug kartų vyrui aiškino, kad toks auklėjimo būdas, trinktelėjimas vaikui per galvą, yra nepriimtinas, tačiau jis į kalbas nereaguoja. Taip pat, vyras prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė. Nuolat prieš ją ir vaikus yra naudojamas psichologinis smurtas, kurio kentėti nebegali.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra vyriausioji specialistė. 2025 m. kovo 8 d., apie 8.00 val., buvo gautas iškvietimas. Atvykus nurodytu adresu, buvo nustatyta, kad bute yra du nepilnamečiai E. P. ir R. P.. 2025 m. kovo 8 d., apie 8.30 val., su vaiku buvo bendrauta atskirai vaiko tėvams nedalyvaujant, vaikų kambaryje, dėl savo amžiaus R. P. kalbėjo nerišliai. Berniukas buvo ramus, draugiškas, pokalbio metu žaidė, rodė savo žaislus ir knygas. Pasakoja, kad gyvena viename kambaryje su sese, myli mamą, o tėvo nemyli, nes tėvas mušasi. R. išsakė, kad tėvas šiandien jam trenkė per pakaušį su ranka ir jam skaudėjo, jis išsigando. R. teigia, kad tėvas dažnai jį muša, bet muša taip pat ir sesę. Berniukas nurodė, jog dažnai pergyvena ir bijo dėl mamos, nes tėvas dažnai ją muša, jis jo bijo. R. nurodė, kad lanko darželį, su mama kartu žaidžia, eina pasivaikščioti į lauką, ten irgi žaidžia. Paklausus ar tėvas kartu su R. žaidžia, vaikas nurodė, kad žaidžia su mama. Taip pat, buvo bendrauta su E. P., su vaiku buvo bendrauta atskirai vaiko tėvams nedalyvaujant vaikų kambaryje, dėl savo amžiaus E. kalbėjo nerišliai. Pokalbio metu, mergaitė žaidė, jokių smurto žymių nepastebėta, tačiau išsakė, kad tėvas ją muša, paaiškinti nieko negalėjo. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji R. P. papildomai nurodė, kad dėl įvykio, kuris įvyko 2025 m. kovo 8 d. bute savo vyrui M. P. jokių pretenzijų neturi. Po minėto įvykio jos vyras atsiprašė ir ji jam atleido. Po įvykio į medikus nesikreipė, kadangi nematė tam reikalo. Prašo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą nutraukti. Daugiau papasakoti neturi ką.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole taip pat nurodyta, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, pridėtos foto nuotraukos.

Baudžiamosios bylos duomenimis 2025 m. gegužės 16 d. tarp M. P. ir nukentėjusiosios R. P. bei mažamečio nukentėjusiojo R. P. atstovų buvo surašyti susitaikymo protokolai. 2025 m. gegužės 23 d. surašytas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 straipsnio pagrindu, kurį ikiteisminio tyrimo teisėjas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti. Vilniaus apygardos teismas gavęs kaltinamojo skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą 2025 m. birželio 26 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą.

Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal 2 šio straipsnio dalį atsako, tas, kas 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, ir tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. P. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas savo šeimos nario – sūnaus R. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, atžvilgiu, tyčia, sudavė vieną kartą rankos delnu per pakaušį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia pastūmė savo šeimos narį žmoną R. P., jai nukritus ant grindų pagriebė už plaukų, ir sudavė ne mažiau nei 5 smūgius rankų kumščiais į nugarą, galvą, kairį šoną, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios paaiškinimai, liudytojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės detaliais nukentėjusiosios bei liudytojos A. L. paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis M. P. panaudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, t. y. savo žmoną bei mažametį vaiką, dėl ko jiems buvo sukeltas fizinis skausmas. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis mažamečiui sūnui R. P. sudavė vieną kartą rankos delnu per pakaušį, o R. P. pastumdamas ir jai nukritus ant grindų pagriebė už plaukų, ir sudavė ne mažiau nei 5 smūgius rankų kumščiais į nugarą, galvą, pripažintini tyčiniais.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog M. P. veikose nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis M. P. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. 2025 m. birželio 27 d. nukentėjusiesiems pranešta apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai (tiesiogine tyčia), nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, t. y. savo mažamečiam vaikui bei žmonai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. darbingo amžiaus, teistas, administracine tvarka per trejus metus baustas, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, paskirtos baudos sumokėtos, Sodros duomenimis dirba tiek pagal darbo sutartį, tiek vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. P. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Taigi BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti M. P. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Bausmių dydžiai skiriami atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, užtikrins ne tik nubaudimo tikslo įgyvendinimą, bet ir kitus įstatymu siekiamus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, skirtinos už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o pridėtinos bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

M. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju M. P. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nustatant, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, jis turi dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

M. P. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narius – sutuoktinę bei mažametį vaiką. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti M. P. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, ją panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros vietoje jos skirti įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti M. P. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. rytu.skyrius@probacija.lt, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.probacija.lvr.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.