Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-578-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-08
Bylos Nr.
2S-578-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Ieškovas
UAB „Hardrokas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-578-464/2010Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hardrokas“ ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Hardrokas” 2009-12-02 dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l.1-3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 51 212,08 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant – ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų ribose. Nurodė, kad reikalaujama suma yra pakankamai didelė, atsakovas vengia įvykdyti prievolę, gali paslėpti savo turtą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-12-03 nutartimi (b.l. 50) ieškovo UAB „Hardrokas” prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: areštavo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 51 212,08 Lt sumai, o šio turto nesant ar jo esant nepakankamai, pareikšto reikalavimo ribose areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, tačiau leido daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pritaikius minėtą apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimas, kadangi reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra ženkli, kas pagal formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu (b.l. 51-53) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-03 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad vien reikalavimo suma, nevertinant jos kartu su atsakovo veiklos pobūdžiu, apimtimi, įstatinio kapitalo, turimo turto dydžiu ir kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmę atsakovo turtinėms galimybėms įvertinti, savaime negali lemti laikinųjų pasaugos priemonių būtinumą ir pagrįstumą, juo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, apie tai, kad atsakovas siekia paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį jo nesąžiningą elgesį, kas teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privalu ieškovui. Be to, jam nėra žinomi ieškovo reikalavimai, iki šiol jis nėra gavęs ieškovo pretenzijų dėl netinkamo prievolių vykdymo ar nesavalaikio jo įvykdymo. Nesant priešingų duomenų, atsakovas vertintinas kaip sėkmingai veikianti verslo įmonė, tinkamai vykdanti savo prievoles, todėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymas yra tik trukdymas jo ūkinei veiklai. Turimais duomenimis, pats ieškovas yra skolingas ženklias sumas tretiesiems asmenims, todėl jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui yra bandymas, piktnaudžiaujant teise, daryti jam spaudimą. Įstatymo leidėjo neapdairiai įteisinta galimybė tokio pobūdžio bylose ieškovui taip paprastai pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių institutu, turi pasekmes ne tik pačioms ginčo šalims, bet ir atsakovo darbuotojams, jų šeimos nariams, akcininkams, o tuo pačiu netiesiogiai ir pačiai valstybei bei jos interesams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Teismo procesinis sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, pats savaime dar neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų veiksmingos gynybos teismine tvarka. Dėl šios priežasties teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, atsižvelgęs į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, įvertinęs į bylą pateiktas įrodymus, konstatuoja, jog nesėmus šių prevencinių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebegalimas (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo materialinę padėtį status quo, kas leistų ieškovui, priėmus šiam palankų sprendimą, tikėtis, kad jis bus realiai įvykdytas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas dokumentinio proceso tvarka nagrinėti ieškovo ieškinio pareiškimą dėl 51 212,08 Lt skolos bei 6 proc. metinių palūkanų priteisimo, pagrįstai dar pradinėje bylos stadijoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo sprendė žvelgdamas į galimą bylos perspektyvą, t.y. vertindamas ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius skolos dydį sprendimo neįvykdymo rizikos aspektu.

Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-11 nutartis c.b. Nr. 2-6737/09, 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08, ir kt.). Kita vertus, ir prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-28 nutartis c. b. Nr. 2-131/2008, 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008). Be ieškinio dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovo finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie atsakovo finansinį stabilumą (patikimumą).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas be rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio pateikimo dienai atsakovas beveik per pusantrų metų (nuo 2008-06-05 iki 2009-11-30) nėra pilnai apmokėjęs 29 PVM sąskaitų-faktūrų 51 212,08 Lt sumai, kitų įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų atsakovo sunkią finansinę padėtį bei ieškovo nuogąstavimus dėl sprendimo įvykdymo negalimumo ateityje, teismui nepateikė, kas iš tiesų, kaip nurodo apeliantas, yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paskirstant įrodinėjimo naštą privalu atsižvelgti ir į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau įrodyti reikšmingas aplinkybes. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, tvirtina, jog yra sėkmingai veikianti verslo įmonė, tinkamai vykdanti savo prievoles, tačiau savo deklaratyvius tvirtinimus apie sėkmingai vykdomą ūkinę - komercinę veiklą jokiais finansiniais dokumentais nepagrindžia. Šis faktas sudaro prielaidas abejoti atsakovo finansinėmis galimybėmis, juo labiau įvertinus tai, kad kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ir, pažymėtina, tik tokio turto nesant arba esant nepakankamai, - piniginių lėšų areštas 51 212,08 Lt sumai, iš kurių leidžiama daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, mokėti su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, vargu ar galėtų sutrikdyti įprastinę sėkmingai veikiančios skolininko bendrovės veiklą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo skunde išdėstyti argumentai kartu su ieškovo pateiktais įrodymais, kad atsakovas susidariusią 51 212,08 Lt skolą kaupia jau beveik pusantrų metų, tik patvirtina tokių preliminarių priemonių reikalingumą ir padidintą būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. Atsakovo samprotavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik pareiškus ieškinį nepagrįstumo bei dėl galimybės apsiginti nuo pareikšto ieškinio dokumentiniame procese ribojimo šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vertinimui nėra reikšmingi. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog įstatymų leidėjo valia laikinosios apsaugos priemonės taikomos tiek nepareiškus ieškinio (iki ieškinio teismui pateikimo), tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), esant sąlygoms jas taikyti, o preliminarus sprendimas apie kurį kalbama atskirajame skunde, yra iš esmės tik nurodymas atsakovui, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų, t.y. jeigu atsakovas per įstatyme nustatytą terminą nepareikš prieštaravimų (CPK 428 - 430 str.).

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismą pagrįstai pritaikius atsakovui laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeista.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5,60Lt (b.l. 59) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 5 (penkis) litus ir 60 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Henrichas JaglinskisPetras Jaržemskis