Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8

2026 m. balandžio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus (dalyvumo lygis 40 proc.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998-04-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojo iki 2003-05-01) 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bauda (10 MGL) 1200 Lt; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 1999-03-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu; paskirtą bausmę subendrinus su 1998-04-08 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su ¼ turto konfiskavimu; 2000-01-31 nutartimi, pritaikius 1999-11-25 įstatymą Nr. VIII-1439 ir VIII-1440, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 2000-05-05 paleistas atlikus bausmę;

3) 2001-03-19 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 272 straipsnio 3 dalį, 118 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 metams su viso turto konfiskavimu, bauda 2650 Lt; 2003-09-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams; 2004-12-23 paleistas lygtinai 1 metams 5 mėnesiams 29 dienoms;

4) 2005-05-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; paskirtą bausmę subendrinus su 2001-03-19 nuosprendžiu, 2003-09-19 nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 2007-04-13 paleistas atlikus bausmę;

5) 2012-03-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-06-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2013-05-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; paskirtą bausmę subendrinus su 2012-03-22 nuosprendžiu, pakeistu 2012-06-05 nuosprendžiu, paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių; 2014-03-17 paleistas atlikus bausmę; teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2026-02-28, apie 16:45 val., vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir, sustabdytas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Pakruojo m., vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis J. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną namuose išgėrė alaus. Susipykęs su sugyventine V. Š., pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. Nusipirko degtinės butelį ir išgėrė. Paskui nuvežė draugą į parduotuvę ir prie jo namų sustabdė policija. Jam bandant išlipti iš automobilio, policijos pareigūnė trenkė durelėmis ir užgavo jam koją. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Po to, vėl bandė išlipti iš automobilio. Pareigūnai jį perspėjo, kad negalima išlipti, bet jis vis tiek išlipo. Policininkė liepė gultis, pavartojo elektros šoką. Jis tada ir keikėsi. Atsiprašo. Pirmą kartą sėdo neblaivus už vairo. Jis praktiškai nevairuoja, visur veža sugyventinė. Vairuotojo pažymėjimą turi. Nepamena kodėl nesutiko pasitikrinti blaivumą. Lyg norėjo, kad imtų kraują. Pripažįsta, kad vairavo girtas. Su sugyventine V. Š. gyvena apie 16 metų. Automobilis registruotas sugyventinės vardu. Važiavo pas draugą prisigerti. Jo materialinė padėtis sunki, gauna tik neįgalumo išmoką. Labai gailisi dėl savo poelgio. Įvykis galėjo būti 2026 m. vasario 28 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini). Su sugyventine veda bendrą ūkį, bet pastaroji jį išlaiko. Jo pašalpa 400 Eur, sugyventinė dirba, gauna apie 800 Eur. Automobilį įsigijo prieš 6–7 metus. Sugyventinė dirbo Danijoje, užsidirbo ir nusipirko. Tada ir jis dar nebuvo neįgalus, dirbo. Neprieštarauja dėl automobilio konfiskavimo. Norėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Daugiau taip nesielgs, klausys sugyventinės. Gyvena penktame aukšte, kartą per mėnesį išeina į lauką.

Posėdžio metu V. Š. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). V. Š. apklausos metu parodė, kad kaltinamasis J. L. yra jos sugyventinis apie 15 metų, veda bendrą ūkį. Tą dieną su sugyventiniu apsipyko. Ji nuėjo į kitą kambarį, o sugyventinis trenkė durimis ir išėjo. Nematė, kad paėmė automobilio raktelius. Vakare paskambino policijos pareigūnė ir pasakė, kad automobilis nutemptas. Automobilis registruotas jos vardu, įsigijo prieš 5 metus už savo pinigus, bet naudojo bendrai. Paskutiniu metu sugyventinis mažai vairuoja, nebent važiuoja pas gydytoją, bet dažniausiai ji veža. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Norėtų būti laiduotoja. Stengsis daugiau bendrauti su sugyventiniu, daryti pastarajam poveikį, kad taip nebesielgtų, nebegertų alkoholio. Ji neteista, nebausta. Sugyventinis jos klauso. Šis sugyventinio poelgis ją šokiravo. Po to, sugyventinis jai pasakojo, kad priešinosi policijos pareigūnams, labai gailisi taip pasielgęs. Tiki, kad J. gavo pamoką ir toks atvejis nepasikartos. Kai pradėjo gyventi kartu, sugyventinis pasikeitė į gerąją pusę. Sugyventinis turi sveikatos problemų, gyvena skausmuose, negali išlaikyti šeimos. Ji sugyventinį palaikys psichologiškai. Turi bendrą nepilnametį vaiką 14 metų. Ji viena išlaiko šeimą, gauna apie 900 Eur per mėnesį. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2026-02-28 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Reagavimo skyriaus pareigūnės tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2026-02-28, 16:39 val., gavo pranešimą, jog Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), pilkas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant bortelio, vairuotojas gali būti neblaivus. 16:45 val., automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas Pakruojo m., (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinta, kad automobilį vairavo J. L. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojo kelis kartus paklausus ar pasitikrins neblaivumą, pastarasis nurodė, kad nesitikrins. Automobilio priekyje, keleivio pusėje, sėdėjo akivaizdžiai neblaivus S. S., kuris girtumą nusistatyti atsisakė. Automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė V. Š. apie automobilio išvežimą informuota telefonu. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, J. L. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Dėl įvykio tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 6);

2026-02-28 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Reagavimo skyriaus pareigūnės tarnybiniu pranešimu „Dėl įvykio aplinkybių“, kuriame nurodyta, kad 2026-02-28 gautas pranešimas, jog pilkas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant bortelio, vairuotojas gali būti neblaivus. Apie 16.42 val. automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtas važiuojantis Pakruojo m., (duomenys neskelbtini). Įjungus švyturėlius ir garso signalą, automobilis pristabdė, bet pilnai nesustojo, po to, vėl padidinęs greitį, nuvažiavo ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šalia gimnazijos automobilio vairuotojas vėl pristabdė, tačiau ir vėl pilnai nesustojo. Tada automobilio vairuotojas nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Per garsiakalbį buvo pareikalauta automobilio vairuotojo sustoti dešinėje kelio pusėje, tačiau automobilis dar pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis sustabdytas 16.45 val. Priėjus prie automobilio ir pabendravus su asmenimis, keleivis prisistatė kaip S. S. Iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. S. S. nurodė, kad yra išgėręs alkoholio, tačiau girtumą nusistatyti kategoriškai atsisakė. Kolegei bendraujant su vairuotoju ir pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą ar asmenybę patvirtinantį dokumentą, šis atsisakė vykdyti nurodymus. Automobilio vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, judesiai atrodė nekoordinuoti. Toliau bendraujant su vairuotoju, šis pradėjo įžeidinėti uniformuotas policijos pareigūnes, vadindamas jas įžeidžiančiais žodžiais ir taip įžeidė jų, kaip statutinių pareigūnų, garbę bei orumą. S. S. išėjo į namus. Vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs, nesiliovė įžeidinėti. Vairuotojui buvo liepta sėdėti automobilyje, kol aiškinamasi aplinkybes bei duomenis, tačiau vienu momentu vairuotojas stipriau pastūmė dureles ir bandė iškišti koją, ji pasiliko ant durelių slenksčio. Po bandymo išlipti iš automobilio, asmuo pradėjo rėkti, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir nurodė, kad jį sumušė policijos pareigūnai. Po kelių minučių vairuotojas iškišo koją iš automobilio, tačiau durelėmis koja nebuvo spaudžiama. Į pagalbą pasitelkus kitą ekipažą, įžeidinėjimai pareigūnų atžvilgiu nesiliovė. Dar kartą paklausus ar vairuotojas pasitikrins neblaivumą, šis tai daryti atsisakė. Atvykusio ekipažo specialistai, panaudodami spec. priemones – elektroimpulsinį prietaisą ,,Taser“ ir antrankius, sulaikė vairuotoją. Kadangi vairuotojui buvo uždėti antrankiai ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, asmeniui nebuvo atliktas neblaivumo nustatymo testas, nesurašytas aktas. Apžiūrint automobilį ir jame esančius daiktus, prie vairuotojo sėdynės rasta pilna alkoholinio alaus ,,Kalnapilis“ stiklinė tara, keleivio pusėje, ant automobilio grindų, buvo viena tuščia alaus „Kalnapilis“ tara. Alaus ,,Blindos“ taroje dar buvo likę apie 200 ml turinio. Automobilyje buvo rastas vairuotojo pažymėjimas, priklausantis J. L. Iš vairuotojo pažymėjime esančios nuotraukos nustatyta, kad tai ir yra automobilio vairuotojas. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai apžiūrėjo J. L., bet jokių sužalojimų pastarajam nenustatė. Vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Faktinis sulaikymo laikas 17.28 val. (b. l. 12–13);

2026-03-01 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota J. L. vairuoto automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo vieta, esanti Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), ir aprašytas automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16, 18–33);

liudytojos V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su J. L. kartu gyvena apie 16 metų, turi vieną bendrą vaiką, veda bendrą ūkį. 2026-02-28, pirmoje dienos pusėje, namuose jos sugyventinis J. L. virtuvėje išgėrė tris 0,5 l talpos alaus „Kalnapilis“, 4-5 proc. stiprumo. Ji kelis kartus siūlė sugyventiniui eiti pamiegoti, bet J. L. nesutiko. Tarpusavyje apsižodžiavus, ji nuėjo į svetainę, o J. koridoriuje apsirengė ir, trenkęs durimis, išėjo. Tuo metu galėjo būti apie 14 val. Apie 18 val. jai paskambino policijos pareigūnė ir paklausė ar automobilis „Citroen C5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir kas jį galėtų šiuo metu vairuoti. Ji atsakė, kad automobilis yra jos, kad jį vairuoti gali jos sugyventinis J. L. Nuėjusi į koridorių pamatė, kad nėra automobilio raktelio ir suprato, kad J. bus jį pasiėmęs išeidamas iš namų. Pareigūnė informavo, kad J. automobilį vairavo neblaivus, atsisakė pasitikrinti blaivumą, kad yra išvežtas į Šiaulių areštinę, o jos automobilis bus nutemptas saugojimui į aikštelę. Sekmadienio vakare ji iš Šiaulių parsivežė sugyventinį. Pastarasis atrodė išsigandęs, pavargęs, skundėsi kūno skausmais, apie įvykį nieko nepasakojo. Šiai dienai sugyventinis gailisi dėl to, kas įvyko, pergyvena. Iki to įvykio nėra buvę, kad sugyventinis vairuotų automobilį neblaivus, todėl toks pastarojo poelgis ją pribloškė. Automobilį „Citroen C5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ji pirko prieš penkis metus už savo pinigus. Minėtas automobilis yra bendras šeimos turtas, esant poreikiui juo naudodavosi tiek ji, tiek jos sugyventinis J. L. Sugyventinis automobiliu naudodavosi gana retai dėl sveikatos problemų (skausmų nugaroje, kojose po atliktų operacijų). J. L. lankosi Pakruojo psichikos sveikatos centre pas dėl depresijos, nemigos, vartoja paskirtus vaistus, pergyvena, kad negali dirbti, išlaikyti šeimą (b. l. 40–42);

liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad J. L. yra jo draugas. 2026-02-28, po pietų, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), J. L. atvažiavo automobiliu „Citroen“ ir pasiūlė važiuoti pasivažinėti. Jis buvo neblaivus. Ar J. L. buvo blaivus, nežino. J. L. vairuojamu automobiliu dviese nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. Parduotuvėje jis nusipirko penkis 1 l talpos butelius alaus „Blindos“, 6 proc. stiprumo. J. L. alkoholio nepirko. Tada J. L. vairuojamu automobiliu grįžinėjo į Pakruojį. Buvo trumpam sustoję (duomenys neskelbtini) kaime. Jis automobilyje gėrė nusipirktą alų, J. alaus negėrė. J. L. jį vežė pro Pakruojo „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą į namus. Nematė ir negirdėjo, kad juos būtų stabdę policijos pareigūnai. Pamena, kad buvo atėjusi policijos pareigūnė, bendravo su ja. Iš pareigūnės sužinojo, kad J. L. vairavo automobilį neblaivus. Jeigu būtų pastebėjęs, kad J. atvažiavo neblaivus, būtų apie tai pranešęs V. Š. ir nebūtų kartu važiavęs pasivažinėti (b. l. 46–48);

AB „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. Š. (b. l. 62);

Vairuotojų registro įrašo peržiūra, iš kurios matyti, kad J. L. 2020-06-03 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2030-06-03 (b. l. 83);

J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2026-02-28, iki pietų alkoholio nevartojo. Susipykęs su sugyventine V. Š., pasiėmė pastarajai priklausančio automobilio „Citroen C5“ raktelius ir išvažiavo. Automobilį pasiėmė neatsiklausęs sugyventinės. Nusipirkęs 0,5 l degtinės, 40 % stiprumo, ją vienas išgėrė. Po to, pirko du 0,5 litro butelius alaus „Kalnapilis“, 5% stiprumo. Apsvaigęs nuo alkoholio, važinėjo po miestą. Žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Susitikęs su draugu S. S., kartu važinėjo po miestą. Nepamena, kad būtų nestojęs stabdomas policijos pareigūnų. Pamatęs švyturėlius, sustojo, norėjo išlipti, bet pareigūnai neleido, privėrė durelėmis jam koją. Jis skambino telefonu 112, išsikvietė greitąją pagalbą. Atvažiavę medikai jo neapžiūrėjo, daugiau klausė pareigūnų. Pareigūnai jį „pakratė“ elektra. Jis supyko, pradėjo pareigūnus įžeidinėti, sakė, kad yra ligotas. Pripažįsta, kad atsisakė tikrintis neblaivumą, nes nepasitiki alkotesteriais, prašė jį vežti į ligoninę patikrinti kraują, bet jo niekas nevežė. Gailisi, kad vairavo neblaivus, žino, kad padarė nusikaltimą (b. l. 124–126).

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes J. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, esant užfiksuotiems neblaivumo požymiams.

Posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pareiškė prašymą atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pateikė kaltinamojo sugyventinės V. Š. prašymą perduoti J. L. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 174).

Teismo posėdžio metu laiduotoja V. Š. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą jos atsakomybei, nurodė mananti, kad galės daryti sugyventiniui teigiamą įtaką. Paaiškino, kad kartu gyvena apie 16 metų, sutaria gerai, sugyventinis klauso jos nuomonės, labai gailisi dėl savo poelgio, supranta kad negerai pasielgė. Prašo tenkinti jos prašymą ir skirti laidavimą be užstato, nes jos mėnesinės pajamos apie 900 Eur, išlaiko nepilnametį vaiką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Laiduotoja V. Š. sutinka laiduoti už kaltinamąjį J. L. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad V. Š. yra neteista (b. l. 185), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje du kartus bausta už nešiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 186), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnijos seniūno charakterizuojama teigiamai (b. l. 187).

Kaltinamasis J. L. teistas (b. l. 86–94), teistumas išnykęs, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 84), nedirba (b. l. 102–104), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 106), neįgalus (dalyvumo lygis 40 proc.) (b. l. 107–108), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (b. l. 188), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. J. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. Š. yra kaltinamojo sugyventinė, neteista, nebausta administracine tvarka, seniūno charakterizuojama teigiamai. Teismo nuomone V. Š. kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis, gyvendamas kartu su V. Š., pastaruosius 12 metų nebuvo padaręs naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad V. Š. geba daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos V. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla J. L. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad kaltinamasis kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, J. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. Š. vardu registruotos transporto priemonės, kuri buvo nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas. Tai, kad automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ne kaltinamojo, o jo sugyventinės V. Š. vardu, nagrinėjamu atveju nėra kliūtis taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. Š. jau daug metų veda bendrą ūkį su kaltinamuoju, kuris yra jos sugyventinis, automobiliu pagal poreikį naudojosi abu sugyventiniai. Be to, V. Š. sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 141–143), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 145–147) ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 149–151), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas AB „Regitra“.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-03-24 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. L. (b. l. 180). Kaltinamajam gynėjas buvo privalomai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, J. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 1 d.;

- konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn V. Š. priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. L. nepriteisti.

Išaiškinti J. L., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. L., kad už baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.