Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinejo Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 14 d. nutarties, kuria panaikintas LR Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro Zenono Buroko 2009-03-25 nutarimas atsisakyti patenkinti skunda del LR Generalines prokuraturos prokuroro Mindaugo Gylio 2009-02-24 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima ir atnaujinti ikiteismini tyrima.

Lietuvos Respublikos Valstybes saugumo departamento Ikiteisminio tyrimo skyriuje 2006-08-23 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 19-1-002-06 Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Baltarusijos Respublikos Gardino mieste ministro - patarejo V. P. mirties priežasciai ir aplinkybems nustatyti.

2006-11-30 Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., ikiteismini tyrima Nr.19-1-002-06 nutrauke, konstatavus, jog V. P. žuvo nelaimingo atsitikimo metu ir nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

2007-07-13 Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka prieme nutarima atmesti nukentejusiosios L. P. skunda del ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir paliko galioti prokuroro Justo Lauciaus 2006-11 -30 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima.

2007-09-19 Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas tenkino nukentejusiosios L. P. ir jos atstovo - advokato Kestucio Cilinsko skunda ir ikiteismini tyrima byloje atnaujino, nurodydamas ištirti tam tikras bylos aplinkybes ir atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Ivykdžius teismo nurodymus, 2009-02-24 Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroras Mindaugas Gylys, vadovaudamasis LR BPK. 3 str. l d. l p., 212 str. l p., 214 str. 1d., 3d., 216 str., ikiteismini tyrima Nr.19-1-002-06 nutrauke, padarius išvada, jog V. P. žuvo nelaimingo atsitikimo pasekoje, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kokio nors nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymiu.

2009-03-25 Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas prieme nutarima atsisakyti patenkinti nukentejusiosios L. P. ir jos atstovo advokato Jono Butkaus skunda del Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro Mindaugo Gylio 2009-02-24 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima panaikinimo, motyvuodamas, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta faktiniu duomenu, leidžianciu daryti patikimas prielaidas, jog V. P. mirtis ivyko del nusikalstamu veiksmu, o ne del nelaimingo atsitikimo, todel skundžiamas nutarimas pripažintas pagristu bei teisetu ir paliktas galioti.

Vilniaus m. 1 apylinkes teismas 2009 m. gegužes 14 d. nutartimi nukentejusiosios L. P. ir jos atstovo advokato Jono Butkaus skunda patenkino. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas del V. P. žuties aplinkybiu atliktas nepilnai, todel panaikino Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko 2009-03-25 nutarima atsisakyti patenkinti skunda del Generalines prokuraturos prokuroro Mindaugo Gylio 2009-02-24 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima ir ikiteismini tyrima atnaujino.

Skundu Generalinio prokuroro pavaduotojas V. Barkauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 14 d. nutarti del Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyriausiojo prokuroro Z. Buroko 2009-03-25 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo byloje Nr. 19-1-002-06, palikti galioti Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro M, Gylio 2009-02-24 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 19-1-002-06 ir Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus vyriausiojo prokuroro Z. Buroko 2009-03-25 nutarima atmesti nukentejusiosios L. P. ir jos atstovo advokato J. Butkaus skunda. Prokuroro nuomone, teismas, priimdamas nutarti, netinkamai ivertino byloje surinktu faktiniu duomenu išsamuma ir pakankamuma nelaimingo atsitikimo versijai pagristi, padare nepagristas ir neteisingas išvadas, kad atlikus nutartyje nurodytus veiksmus gali buti gauta nauju duomenu apie ikiteisminio tyrimo metu dar netirtas reikšmingas bylai aplinkybes. Be to, prokuroro nuomone, teismas netinkamai taike baudžiamojo proceso istatymo normas ir viršijo baudžiamojo proceso istatymo jam suteiktus igaliojimus. Prokuroro teigimu skundžiama nutartis yra nepagrista ir neteiseta, todel naikintina del sekanciu motyvu.

Del butinumo apklausti buvusi Teismo medicinos instituto darbuotoja Pauliu Petreiki.

Skunde nurodo, kad teismas, susipažines su bylos medžiaga bei nukentejusiosios L. P. ir jos atstovo advokato J. Butkaus skundu, padare netinkamas išvadas, kad byloje butina apklausti buvusi Teismo medicinos instituto darbuotoja Pauliu Petreiki, kadangi šis. kalbedamas laidoje „Paskutine instancija" apie V. P. kuno tyrima, nurode, jog „dalis organu ir dalis kaulu lužiu buvo paimta Baltarusijoje ju kriminalistiniam ištyrimui''. Prokuroro nuomone, tokios teismo išvados nepagristos ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga, nes iš visos bylos medžiagos matyti, kad P. Petreikio apklausa nesuteiktu jokiu papildomu duomenu, nesanciu byloje ir galinciu tureti reikšmes esminiam ikiteisminio tyrimo metu surinktu faktiniu duomenu kitokiam vertinimui. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. kuno teismo medicininis tyrimas buvo atliekamas du kartus (viena karta Baltarusijoje ir viena karta Lietuvoje). Abu kartus kuno tyrima atliko teismo medicinos specialistu ir ekspertu grupes, susidedancios iš keliu teismo medicinos ekspertu ir specialistu, kurie visus tyrimo metu nustatytus duomenis bei duomenis apie kitiems tyrimams paimtus organus iraše i teismo ekspertizes akta ir teismo medicinos specialistu išvada. Šie dokumentai atitinka istatymo reikalavimus, yra tyrimus atlikusiu asmenu pasirašyti ir prideti prie bylos medžiagos, todel netiketi juose užfiksuotais duomenimis nera pagrindo. Iš byloje esancio Baltarusijos teismo medicinos ekspertizes akto Nr. 663 matyti, kad atlikus V. P. lavono tyrima iš jo buvo paimta; teismo cheminiam tyrimui etilo alkoholiui nustatyti - kraujo; teismo cheminiam tyrimui - vaistams, narkotiniams ir stipriai veikiantiems nuodams aptikti: kraujo, galvos smegenu dalis, plaucio dalis, skrandis su turiniu, plonojo žarnyno dalis, inkstas, kepenys su tulžies pusle; teismo biologiniam tyrimui - kraujo ir vatos tamponas su tiesiosios žarnos turiniu; teismo histologiniam tyrimui -vidaus organu gabaleliai: galvos smegenu, širdies, plauciu, kepenu, inkstu, koronarines arterijos, skydliaukes, blužnies, antinksciu, nugaros smegenu. Byloje nera jokiu duomenu, kad Baltarusijoje buvo atliekamas koks nors V. P. kaulu kriminalistinis tyrimas. Iš Lietuvoje atlikto V. P. kuno teismo medicininio tyrimo išvados Nr. M 2560/06 (01) matyti, kad stuburo kanalas yra atvertas nuo kaklo VI iki II krutines slankstelio, nera nugaros smegenu. Tiek aprašomojoje, tiek rezoliucineje akto dalyje nenurodoma, kad V. P. kune truksta kokiu nors kaulu ar ju daliu. Akte konstatuojami daugybiniai ivairiu kaulu lužiai bei skeveldros. Akte konstatuojamas kai kuriu vidaus organu (kepenu, inkstu, storosios ir plonosios žarnu, galvos smegenu, širdies) gabaleliu trukumas. Papildomiems tyrimams iš V. P. lavono buvo paimta: stiklakunio iš akies ir šlaunies raumens, plonosios žarnos dalis, abieju inkstu dalys, kepenu dalis, galvos smegenu žieves ir tilto gabaleliai, trys gabaleliai širdies raumens, kaires vainikines arterijos kamieno gabalelis, keturi plauciu gabaleliai, inkstu, kepenu, blužnies, skydliaukes, dešinio smilkinio raumens, kaires pažandes žandikaulio kampo srities minkštuju audiniu, dešinio žasto, kaires blauzdos, dešinio dilbio minkštuju audiniu, viršugalvio odos žaizdos. Medicininiam kriminalistiniam tyrimui paimti du gabaleliai dešinio žasto amputacines žaizdos priekinio-vidinio paviršiaus kraštu.

Apklausiamas Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus vyr. ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, dalyvaves atliekant V. P. kuno tyrima Lietuvoje, parode, kad „tiriant V. P. kuna Teismo medicinos institute nebuvo nustatyta jokiu kaulu trukumu. Kuno tyrimo metu buvo nustatyti tik dalies vidaus organu: inkstu, kepenu, plonosios žarnos, širdies, smegenu, plauciu, tulžies pusles, blužnies, nugaros smegenu, skrandžio dalinis, tam tikru gabaleliu, trukumas. Mineti organu gabaleliai buvo paimti Baltarusijoje tyrimo metu ir ju paemimas buvo aprašytas Baltarusijos teismo mediku akte. Daugiau jokiu organu ar kaulu trukumo V. P. lavono skrodimo metu konstatuota nebuvo.

Prokuroro teigimu, vertinant aptartas specialistu išvadas matyti, kad jokiu kaulu trukumu nei Baltarusijos Respublikos, nei Lietuvos Respublikos ekspertu tyrimo aktuose neužfiksuota. Papildomiems medicininiams tyrimams buvo paimti tik kai kurie vidaus organai ar ju dalys, taciau visi organai tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos ekspertu buvo ištirti. Ekspertas, atlikes V. P. kuno tyrima Lietuvoje, nurode, kad jokiu kaulu ar vidaus organu trukumu, išskyrus aprašytuosius medicinos aktuose, tiriant V. P. lavona konstatuota nebuvo.

Be to, skunde teigiama, kad buves Teismo medicinos instituto darbuotojas P. Petreikis dalyvavo atliekant V. P. kuno tyrima tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje ir turejo pareiga bei galimybe išsakyti savo pastebejimus tyrimo metu ar iš karto po jo, jeigu mate, kad tyrimas atliekamas nekokybiškai ar netinkamai. P. Petreikio pasakyti žodžiai netiesiogineje (sumontuotoje), praejus daugiau kaip dvejiems metams po ivykio transliuotoje laidoje, atsakant i neaišku koki laidos transliacijoje neparodyta klausima, negali buti vertinami kaip nauji byloje dar neištirti duomenys, galintys tureti kokios nors reikšmes tyrimui ar galintys padeti nustatyti kokia nors bylai reikšminga aplinkybe. Todel prokuroro manymu, byloje surinkta pakankamai faktiniu duomenu, jog atliekant V. P. kuno tyrima buvo ištirti visi kuno organai, kaulai ir kitos jo dalys, nustatyti ir aprašyti visi kune rasti sužalojimai, todel P. Petreikio apklausos metu nebutu gauta jokiu papildomu nauju duomenu apie turincias reikšmes bylai faktines aplinkybes. Todel prokuroro teigimu, atnaujinti ikiteismini tyrima nera pagrindo ir pagristo butinumo.

Del butinumo atlikti eksperimenta.

Prokuroro manymu, teismas padare visiškai nepagristas išvadas, kad norint išsiaiškinti eksperimento atlikimo galimybes butina gauti specialistu (ekspertu) patvirtinimus apie tokio eksperimento atlikimo galimybes. Tokios teismo išvados neatitinka baudžiamojo proceso istatyme ir teises bei kriminalistikos mokslo teorijoje suformuluotos eksperimento, kaip ikiteisminio tyrimo atlikimo veiksmo, sampratos ir paskirties. Istatymai eksperimento atlikima sieja su tiriamo ivykio situacijos atkurimu. Prokuroras teigia, jog siekiant, kad eksperimento metu gauti duomenys turetu kokios nors irodomosios vertes ir jais remiantis butu galima patikimai daryti vienokias ar kitokias išvadas, nagrinejamu atveju eksperimenta reiketu atlikti tokiomis salygomis:

1. Eksperimenta atlikti toje pacioje ivykio vietoje (viešbucio „Inturist", esancio Mašerovo pr. 15, Breste, Baltarusijoje, kambaryje Nr. 909) arba kitoje vietoje atkuriant lygiai tokias pacias ivykio vietos salygas, kadangi eksperimento salygos ir aplinka turi atitikti tas, kuriomis ivyko tiriamasis ivykis (toks realiu ivykio salygu atkurimas butu pavojingas eksperimento dalyviu sveikatai ar gyvybei).

2. Eksperimente turetu dalyvauti tas pats asmuo (kas neimanoma del objektyviu priežasciu, nes V. P. yra žuves). Jeigu eksperimente dalyvautu kitas asmuo, nebutu išlaikyta butina eksperimento salyga (maksimalus ivykio aplinkybiu atkurimas), nes neimanoma surasti asmens, kurio kuno duomenys (svoris, ugis, mases centras, kuno sandara) visiškai sutaptu su V. P. kuno duomenimis. Žmogaus, kurio kuno mase ir ugis atitiks V. P. kuno duomenis, kiti duomenys, tokie kaip: raumenu išsidestymas, laikysena ir pan., kurie lemia kuno mases centra, jo pokycius judant, judesiu ir koordinacijos ypatumus bei turi lemiamos reikšmes iškritimo ar neiškritimo galimybei, gali žymiai skirtis, todel eksperimento rezultatai nebus patikimi. Kaip nustatyta kriminalistikos mokslo teorijos, jeigu tikruosius ivykio dalyvius eksperimento metu reikia pakeisti, labai svarbu, kad pakeiciantys butu labai panašus i pakeiciamuosius pagal ugi, amžiu, svori, klausos ar regos bukle, kitus duomenis.

Skunde taip pat atkreipiamas demesys i tai, kad iki ivykio V. P. buvo išgeres nemaža kieki alkoholio ir nera tiksliai aišku, kaip suvartotas alkoholis paveike V. P. koordinacija, reakcija i aplinka ir pan. Todel prokuroro manymu, nera jokios galimybes kitam eksperimente dalyvaujanciam asmeniui sugirdyti toki pati kieki alkoholio stengiantis maksimaliai atkurti ivykio salygas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. nuolatos nešiojo akinius ir jo regejimas buvo gana silpnas, o prie lango jis priejo ir pro ji iškrito nedevedamas akiniu. Žmogaus kuno pusiausvyra yra palaikoma priimant vizualine, vestibuliarine ir propriorecepcine informacija. Esant vizualines informacijos trukumui pusiausvyros, kuno segmentu padeties kontrole ir atsakas i aplinka trinka. Šiuo atveju tai, kad V. P. prie lango priejo be akiniu, taip pat galejo salygoti jo koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimus, kurie galejo tureti itakos iškritimo mechanizmui, o eksperimento metu tiksliai atkurti, kaip V. P. reagavima i aplinka ir kuno koordinacija pakeite girtumas ir akiniu nedevejimas. neimanoma.

Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, kad eksperimento metu gali paaišketi V. P. ranku pedsaku atsiradimo ant palanges ir lango remo mechanizmas. Nurodo, kad ivykdyti tokius eksperimento atlikimo taktikos reikalavimus nera galimybiu, o atsižvelgiant i jau paminetas priežastis darytina vienareikšmiška išvada, kad visiškai tiksliai neatkurus ivykio situacijos, aplinkos ir dalyviu veiksmu eksperimento rezultatai butu niekiniai ar net klaidinantys, todel jo atlikimas neturi jokios prasmes. Be to, prokuroro manymu, eksperimentas, kurio metu butu atkurtos salygos, artimos ivykio salygoms, butu pavojingas jo dalyviu sveikatai ir gyvybei, o tai draudžia istatymai.

Del medžiagos, kurios pagrindu buvo parengtas teikimas apdovanoti Vytauta P. V. Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, išreikalavimo.

Prokuroro teigimu, teismo išvados, jog yra tikslinga išreikalauti iš Vyriausybes kanceliarijos ir Valstybes saugumo departamento dokumentus, kuriu pagrindu buvo parengtas teikimas apdovanoti V. P. V. kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi 2007 metais, kadangi juose gali buti duomenu, susijusiu su tiriamo ivykio aplinkybemis, yra niekuo nepagristos ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims ir bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu renkami ir fiksuojami duomenys, kurie yra ne tik vienaip ar kitaip susije su tiriamu ivykiu, bet ir yra reikšmingi tyrimui, padedantys nustatyti kokia nors bylai reikšminga aplinkybe. Be jokios abejones. Ministro Pirmininko teikimas apdovanoti V. P. V. kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi 2007 metais yra susijes su tiriamuoju ivykiu, bet ne del duomenu, reikšmingu ikiteisminiam tyrimui, teikime buvimo, o tik del to, kad V. P. buvo apdovanojamas po mirties, t. y. kai žuvo byloje tiriamo ivykio metu. Dokumentuose, kuriu pagrindu buvo surašytas minetas teikimas apdovanoti V. P., negali buti užfiksuoti duomenys, kurie padetu nustatyti kokia nors bylai reikšminga aplinkybe. Skunde nurodoma, kad Valstybes saugumo departamentas du kartus informavo, kad V. P. per visa darbo Valstybes saugumo departamente laikotarpi nei departamento vadovybei, nei savo kolegoms nepraneše apie kokias nors gresmes jam, jo šeimai ar turtui, taip pat nurode, kad neturi operatyvines ar kitokio pobudžio informacijos apie tai, kad V. P. ar jo šeimos nariams kas nors butu grasine susidorojimu, ar kad butu kilusi kokia nors gresme jam, jo šeimos nariu sveikatai ar turtui. Taigi Valstybes saugumo departamentas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu jau yra informaves tyrima atlikusius prokurorus, kad neturi informacijos, tiesiogiai susijusios su V. P. žutimi. Skunde taip pat atkreipiamas demesys i tai, kad ikiteismini tyrima del V. P. žuties aplinkybiu 2006-08-23 pradejo Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento Ikiteisminio tyrimo skyrius. Valstybes saugumo departamento pareigunai iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo 2006-11-30 buvo itraukti i ikiteisminio tyrimo atlikimo grupe ir atliko ivairius ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teike kita informacija, reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti, todel darytina išvada, kad jeigu departamentas butu turejes kokios nors informacijos, reikšmingos ikiteisminio tyrimo aplinkybems nustatyti, tokia informacija butu buvusi prideta prie bylos medžiagos. Be to, skunde taip pat atkreipiamas demesys i tai, kad teikimas del V. P. apdovanojimo Vycio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi 2007 m. surašytas praejus beveik metams po V. P. mirties, todel jame užfiksuota informacija, remiantis aukšciau pateiktais argumentais, LR BPK 20 straipsnio prasme nelaikytina irodymu, nes po ivykio praejus tokiam ilgam laiko tarpui teikime negali buti užfiksuota informacija, galinti patvirtinti ar paneigti bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai.

Skunde pažymima, kad nukentejusioji L. P. ir jos atstovas advokatas K. Cilinskas 2007-08-09 skunde teismo praše ipareigoti prokuratura išreikalauti iš prezidenturos ir Valstybes saugumo departamento medžiaga, kurios pagrindu V. P. buvo apdovanotas Vycio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, taciau teismas, 2007-09-19 nutartimi nurodydamas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, neipareigojo prokuraturos tokius veiksmus atlikti, tokiu budu konstatuodamas, kad toje medžiagoje negali buti užfiksuota duomenu, reikšmingu ikiteisminiam tyrimui ir galinciu patvirtinti ar paneigti kokias nors tyrimui reikšmingas aplinkybes.

Del teismo sprendimo atnaujinti ikiteismini tyrima teisetumo.

Skunde nurodoma, kad teismas panaikindamas prokuroro Z. Buroko 2009-03-25 nutarima, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti L. P. ir jos atstovo advokato J. Butkaus skunda, nepasisake del prokuroro M. Gylio 2009-02-24 nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso istatymo jam suteiktus igaliojimus, atnaujino ikiteismini tyrima, nors tokios teises istatymai teismui nesuteikia, kadangi istatymas vienareikšmiškai tik prokurorui suteikia prerogatyva ir išimtine teise atnaujinti nutraukta ikiteismini tyrima. Todel prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo teisejui priemus neteiseta sprendima atnaujinti ikiteismini tyrima ir nepanaikinus prokuroro M. Gylio 2009-02-24 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima, susidare teisiškai nenormali ir logiškai negalima situacija, kai yra nepanaikinti ir galioja du vienas kitam visiškai prieštaraujantys sprendimai tuo paciu klausimu.

Teismo posedyje prokuroras prašo skunda tenkinti, nukentejusioji ir jos atstovas – skunda atmesti.

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 14 d. nutartis yra teiseta ir pagrista.

Aukštesnes instancijos teismo nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 14 d. nutartis priimta siekiant užtikrinti istatyme numatyta Baudžiamojo proceso paskirti (BPK 1 str. 1 d.) ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas.

BPK 44 str. 10d. numato, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nuskalstama veika padares asmuo. BPK 2 str. ipareigoja prokurora ir ikiteisminio tyrimo istaigas kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu, pagal savo kompetencija imtis visu istatymo numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 19-1-002-06 nutrauktas konstatavus, kad jo metu nebuvo nustatyta kokio nors nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymiu. BPK 3 str. 1d. 1p. toki baudžiamojo proceso nutraukimo pagrinda numato, taciau, prieš priimant toki sprendima, ivykio aplinkybes turi buti ištirtos išsamiai.

Istatymai ipareigoja užtikrinti ne tik itariamuju, bet ir nukentejusiuju asmenu teises bei teisetus interesus. Skunde prokuroras nurodo, kad atlikti nukentejusiosios prašomus papildomus procesinius veiksmus nera galimybes. Iš baudžiamos bylos matyti, kad tyrima atlikusi prokuratura atliko ne visus butinus ir šioje situacijoje galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekdama nustatyti ne tik bylos nagrinejimui reikšmingas aplinkybes, bet ir nukentejusiuju nurodytas aplinkybes: apklausti eksperta P. Petreiki, atlikti tardymo eksperimenta, inicijuoti biomechanine ekspertize, išreikalauti iš Vyriausybes kanceliarijos ir Valstybes saugumo departamento dokumentus, susijusius su V. P. apdovanojimu Vycio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi 2007 metais.

Del Pauliaus Petreikio apklausos. Visu pirma atkreiptinas demesys i tai, kad ekspertas Paulius Petreikis ne karto nebuvo apklaustas, nors jis vienintelis dalyvavo atliekant V. P. kuno tyrima Baltarusijoje. Iš bylos medžiagos matyti, jog P. Petreikis kalbedamas per visuomenes informavimo priemones apie V. P. kuno tyrima nurode, jog dalis organu ir dalis kaulu buvo paimta Baltarusijoje ju kriminalistiniam ištyrimui, del to Lietuvoje atliktu kuno tyrimu rezultatai gali buti gincytini. 2009-03-25 nutarime nurodoma, jog byloje nera duomenu, patvirtinanciu V. P. kuno kaulu daliu trukuma. Teisme prokuroras pripažino, jog V. P. kune gali trukti tam tikru kaulu daliu, taciau, šis trukumas prokuroro manymu galejo atsirasti ruošiant kuna šarvojimui, o ne paimant kaulu dalis ekspertizes, atliktos Baltarusijoje, metu. Ikiteisminio tyrimo metu del galiniu kuno kaulu daliu trukumo apklaustas ekspertas J. M. Paliulis, atlikes V. P. kuno tyrima Lietuvoje. Jis nurode, kad kuno tyrimo metu kaulu daliu trukumas nustatytas nebuvo. Prokuroro Z. Buroko 2009-03-25 nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirti visi V. P. kuno organai, nustatyti ir aprašyti visi kune rasti sužalojimai, todel P. Petreikio apklausos metu nebutu gauta jokiu papildomu nauju duomenu, turinciu reikšmes bylai. Ivertines šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog neapklausus Pauliaus Petreikio nera pagrindo konstatuoti, jog jo apklausos metu nebus gauta duomenu, turinciu reikšmes ikiteisminiam tyrimui. Be to, teismas pagristai laike, kad butina apklausti asmeni, turinti specialiu žiniu, dalyvavusi atliekant kuno tyrima kaip Lietuvoje, taip ir Baltarusijoje. Siekiant visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes, yra tikslinga apklausti Pauliu Petreiki. Ivertinus jo parodymus ir surinktu irodymu visuma, galima butu spresti V. P. kuno ekshumacijos ir medicinos ekspertizes skyrimo klausima. Šiu procesiniu veiksmu ir sprendimu inicijavimas priskirtinas prokuroro kompetencijai ir tiesiogiai susijes su P. Petreikio apklausos rezultatais.

Del eksperimento ir biomechanines ekspertizes. Pareiškeja prašo atlikti tardymo eksperimenta ir nustatyti kritimo per langa mechanizma ir mano, kad toks eksperimentas yra techniškai imanomas. Aukštesnes instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad byloje nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu tyrimo eksperimento negalimuma. Tyrimo eksperimenta galima atlikti atkurus viešbucio kambari ir Lietuvoje. Ant palanges užfiksuoti V. P. ranku pedsakai, todel specialistu apklausa ir ju išvados atkurus tiriamo ivykio aplinkybes patvirtintu ar paneigtu pašalines jegos buvima V. P. iškritimo pro langa metu. Atlikus toki eksperimenta bei apskaiciavus, kiek alkoholis turi itakos kritimo koordinacijai butu galima nustatyti V. P. kritimo per langa mechanizma. Atlikus eksperimenta butina inicijuoti biomechanines ekspertizes paskyrima pateikiant ekspertams tam tikrus klausimus.

Be to, butinuma inicijuoti biomechanines ekspertizes paskyrima salygoja ir tai, kad tiriant aplinkybes del savaiminio iškritimo atveju butu galima atsakyti i klausima kodel ant palanges kambario viduje ir išoreje bei lango reme nera kuno slydimo požymiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad kritiškai vertinti liudytojos L. S. parodymai del tyrimo metu nenustatyto asmens iejimo i V. P. kambari. Šios liudytojos parodymai atliekant tyrimo eksperimenta ir nustatant kritimo per langa mechanizma turi svarbia reikšme nustatant versija apie galima pašalines jegos buvima prieš V. P. iškrentant pro langa, t.y. išstumima ar išmetima per langa. Atlikus tyrimo eksperimenta ir ivertinus šios liudytojos parodymus ekspertai galetu duoti didesne tikimybine išvada apie V. P. kritimo per langa mechanizma.

Del medžiagos, kurios pagrindu buvo parengtas teikimas apdovanoti Vytauta P. V. Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, išreikalavimo iš Vyriausybes kanceliarijos ir Valstybes saugumo departamento. Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nagrinejamu atveju yra pagrindas išreikalauti dokumentus, susijusius su V. P. apdovanojimu Vycio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi 2007 metais. Atkreiptinas demesys i tai, kad minetu apdovanojimu V. P. buvo apdovanotas po mirties, kurios aplinkybes nera pilnai ištirtos, bei i tai, jog apdovanojimas buvo suteiktas už nuopelnus tarnybai. Teismas laiko, kad siekiant pašalinti byloje visas abejones del reikalaujamuose dokumentuose esanciu duomenu, susijusiu su tiriamo ivykio aplinkybemis, yra tikslinga išreikalauti šia medžiaga iš Vyriausybes kanceliarijos ir Valstybes saugumo departamento. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos galima prijungti ir valstybes paslapti sudarancius dokumentus, tik jiems taikoma speciali, norminiuose aktuose nustatyta, saugojimo ir naudojimosi tvarka.

Del teismo sprendimo atnaujinti ikiteismini tyrima teisetumo.

LR BPK 173 str. yra numatyta ikiteisminio tyrimo teisejo igaliojimai. Šio straipsnio 1 d. 6 p. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisejas nagrineja proceso dalyviu skundus del ikiteisminio tyrimo pareigunu ir prokuroro veiksmu ir ši jo teise nera ribojama. Ikiteisminio tyrimo teiseja sutinkamai su BPK 214 str. 4 d. išnagrinejo skunda del aukštesniojo prokuroro nutarimo ir priimdama nutarti veike savo kompetencijos ribose ir BPK normu nepažeide. Nera jokiu procesiniu kliuciu prokurorui vykdyti teismo nutarti ir atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

Remiantis išdestytu nera pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas pilnai ir išsamiai. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas Nr. 19-1-002-06 turi didele reikšme visuomenei bei valstybei, todel jo metu butina pašalinti visas kylancias abejones bei patikrinti visas imanomas versijas. Neatlikus aukšciau aptartu veiksmu, negalima daryti išvadu apie ju irodomaja reikšme bei apie tai, kokios aplinkybes butu ar nebutu nustatytos šioje byloje.

Taigi, ivertinus nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 14 d. nutartis, kuria panaikintas LR Generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro Z. Buroko 2009-03-25 nutarimas atsisakyti patenkinti skunda del LR Generalines prokuraturos prokuroro M. Gylio 2009-02-24 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima ir atnaujinti ikiteismini tyrima, pripažintina teiseta ir pagrista, todel jos naikinti skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 14 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.