- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 1-48-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-780-2000-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- M. V.
- Advokatai
- Vlada Buivydienė, Henrikas Oseckis
- Kategorijos
- 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1994-10-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (1961 m. BK redakcija) laisvės atėmimu 7 metams, paleistas 1998-01-22 lygtinai prieš terminą 3 m. 4 mėn. 16 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 111 straipsnio 1 dalį (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303, įsigal. 2009 m. birželio 30 d. (Žin., 2009, Nr. 77-3168) redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. vasario 25 d. Šaulių miesto apylinkės teismo nutartimi (2 t., 196–197 b. l.) į teismo posėdį perduota baudžiamoji byla, kurioje:
M. V. kaltinamas tuo, kad jis 2000 m. rugsėjo 15 d., apie 2.30 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą buteliu nukentėjusiajam A. P. į galvos sritį ir vieną kartą sudužusio butelio dalimi į veido sritį, taip padarydamas besiskverbiančią dešinės akies ragenos ir odenos žaizdą, rainelės iškritimą, kraujo išsiliejimą į priekinę akies kamerą ir akį, muštinę žaizdą pakaušyje, muštines žaizdas kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. dėl dešinės akies sužalojimo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusysis A. P. neteko regėjimo dešine akimi ir 35 procentų bendro darbingumo, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 111 straipsnyje (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija).
2015 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje nukentėjusysis A. P. pateikia prašymą pakeisti kaltinimą byloje ir jį išdėstyti:
M. V. yra kaltinamas tuo, kad jis 2000 m. rugsėjo 15 d., apie 2.30 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus buteliu nukentėjusiajam A. P. į galvos sritį ir vieną kartą butelio šuke į dešinę akį, taip padarydamas besiskverbiančią dešinės akies ragenos ir odenos žaizdą, rainelės iškritimą, kraujo išsiliejimą, į priekinę akies kamerą ir akį, muštinę žaizdą pakaušyje, muštines žaizdas kaktoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, t. y. dėl dešinės akies sužalojimo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusysis A. P. neteko regėjimo dešine akimi ir 80 procentų bendro darbingumo, ir tokiu būdu pasikėsino tyčia nužudyti nukentėjusįjį A. P.. Tokiais veiksmais M. V. kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte (Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303, įsigal. 2009 m. birželio 30 d. (Žin., 2009, Nr. 77-3168) redakcija).
2015 m. gegužės 20 d. nutartimi teismas priima nukentėjusiojo prašymą pakeisti kaltinimą baudžiamojoje byloje (3 t., 56–57 b. l.). 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi (3 t., 158–159 b. l.) Šiaulių apylinkės teismas baudžiamąją bylą pagal teismingumą perduoda Šiaulių apygardos teismui.
Kaltinamasis M. V. teismo posėdyje dėl tyčinio sunkaus kūno sužalojimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) kaltu prisipažino visiškai, dėl pasikėsinimo nužudyti iš chuliganiškų paskatų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2000 m. rugsėjo 14 d., apie pietus, susitiko su J. N., A. N., trečios merginos vardo nepamena. Bendravo J. N. nuomojamame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo nedaug alkoholio. Vakare A. ne kartą telefonu bendravo su nukentėjusiuoju A. P.. A. pasakė, jog ji yra skolinga A. P. 200 dolerių, tačiau šiuo metu neturi, sakė nukentėjusiajam ateiti kitą dieną. Apie 2 valandą nakties nukentėjusysis, kuris matėsi esantis neblaivus, atėjo į butą ir pradėjo ginčytis su A. dėl skolos. Jie visi buvo tame pačiame kambaryje, jis sėdėjo fotelyje. Nukentėjusysis kėlė triukšmą, šaukė ant A., todėl jis neapsikentęs nukentėjusiajam pasakė, „baikit tą ginčą, nes A. žadėjo pinigus tau grąžinti rytoj“. Nukentėjusysis ėmė pulti ant jo, todėl nukentėjusiajam smogė nuo stalo paimtu buteliu į galvą, matė, jog jis turėjo metalinį strypą, kuriuo jam trenkė į petį ar šoną. Jie susistumdė ir jis dar kartą nukentėjusiajam su nudaužtu buteliu smogė į veido sritį. Nukentėjusysis išbėgo iš buto, jis jo nesivijo. Praėjus 20 minučių, į butą įsiveržė nukentėjusiojo brolis ir jį sumušė. Jis buvo praradęs sąmonę, merginos jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Buvo apklausiamas policijos pareigūnų, sakė, jog niekam pretenzijų neturi.
2000 m. spalio 2 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur visada oficialiai dirbo, gyveno nuomojamame bute. (duomenys neskelbtini) gyveno su I. V., susilaukė sūnaus. Turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino visiškai. Ekstradicijos išlaidas atlygino. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nekalbėjo, nes neturėjo progos. Kiek žino, I. V. kalbėjo dėl neturtinės žalos, bet nepavyko susitarti. Nukentėjusysis skambino I. V. ir pasakė, kad, jei prašomos sumos nesumokės, bus kaltinamas pasikėsinimu nužudyti.
Nukentėjusysis A. P. teismo posėdyje parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju M. V. nebuvo pažįstami. Jis A. buvo paskolinęs 200 dolerių kelionei į užsienį. 2000 m. rugsėjo 14 d. jis dirbo bare „D.“. Kai vakare į barą atėjo A. ir jis jos paklausė dėl skolos, A. atsakė „taip užsidirbau gerai viskas gerai“. Paklausus, kodėl neatnešė skolos, ji neva išėjo į namus atnešti pinigų, tačiau pinigų neatnešė. Pabaigęs darbą, jis su draugu grįžo namo, išgėrė po 100 gramų degtinės ir paskambino A. dėl skolos. A. jam pasakė „atvažiuok ir atiduosiu“. Liepęs draugui palaukti, jis iškviestu taksi nuvyko pas A. Atvykus A. pasakė, kad skolos atiduoti nesiruošia, o jis atsakė „jeigu tu su manim neatsiskaitysi aš imsiuos priemonių“, galvojo kreiptis į policiją. Kaltinamasis, kuris sėdėjo fotelyje, bandė kažką sakyti, tačiau jis, jam iš už nugaros paėmęs už pečių, pasakė: „gerbiamasis aš ne pas tave tu man neskolingas“. Išeinant iš buto, pajuto smūgį į galvą, pakaušį. Sukosi pasižiūrėti, kas įvyko, pajuto, kad kaltinamasis jį sugriebė už peties ir tuo sudužusiu buteliu jis gavo smūgį į veidą. Bėgdamas pro duris, gavo tris smūgius į nugarą, tačiau dėl to pretenzijų nereiškia. Grįžus namo, draugas iškvietė greitąją pagalbą ir buvo pristatytas į ligoninę.
Turtinė žala – 800 eurų, ji atlyginta. Neturtinė žala – 40 000 litų, ši žala neatlyginta, šiai sumai ieškinį palaiko. Su kaltinamojo sugyventine buvo sutarę dėl neturtinės žalos, bet vėliau advokatė patarė nesitarti.
Šalies argumentai
2016 m. kovo 1 d. teismo posėdyje buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo atsisakoma neturtinės žalos priteisimo, o prašoma priteisti 40 000 eurų negautoms pajamoms atlyginti.
Liudytoja J. N. teismo posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo iki 2000 m. rugsėjo 14 d. nepažinojo. Tą dieną ji buvo pas pusseseres A. N. ir E. N., adresu: (duomenys neskelbtini). Kai ji atvyko, kaltinamasis jau buvo. Visi bendravo, vartojo alkoholį. Jau buvo vėlus metas, kai atėjo nukentėjusysis A. P. Ji A. P. nematė, nes buvo virtuvėje. Kambaryje girdėjosi triukšmas, tačiau ji į kambarį neužėjo, išėjo į namus. Iš pusseserių pasakojimų žino, jog nukentėjusysis puolė vieną pusseserę, o kaltinamasis ją gynė.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju A. P. yra draugai. 2000 m. rugsėjo 14 d. atvažiavo pas A. P. į barą „D.“, kur nukentėjusysis dirbo. Nukentėjusiajam paskambino mergina, kuri jam buvo skolinga pinigų. Nukentėjusysis pasakė, kad jam į barą turėtų atvežti pinigus, tačiau pinigų neatvežė ir jie, pasibaigus darbui, išvažiavo pas A. P. į namus. Būnant namuose, kartu su nukentėjusiuoju išgėrė po 150 gramų degtinės. A. P., paskambinęs merginai, jos paklausė „kodėl neatvežei pinigų“, o ji pasakė „atvažiuok ir pasiimsi“. Nukentėjusysis išvažiavo apie pusę dvyliktos nakties, užtruko apie dvidešimt minučių. Kai grįžo, jis atidaręs duris pamatė, kad nukentėjusiojo veidas kruvinas, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusysis apie įvykį daug nepasakojo, tik sakė „gavau iš butelio“.
Ekspertas Henrikas Daujotas teismo posėdyje parodė, kad 2000 m. rugsėjo 25 d. buvo surašyta išvada. Buvo atvykęs nukentėjusysis apžiūrai, pareikalauti dokumentai iš medicinos universiteto klinikų, kur nukentėjusysis buvo gydomas akių ligų skyriuje. Įvertinus medicininius dokumentus, surašyta išvada, kad A. P. padaryti kūno sužalojimai: besiskverbianti dešinės akies ragenos ir odenos žaizda, rainelės iškritimas, kraujo išsiliejimas į priekinę akies kamerą ir akį, muštinė žaizda pakaušyje, muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. A. P. padarytas sunkus kūno sužalojimas, nes jis neteko regėjimo dešine akimi. 2004 m. jau pagal naujas taisykles sutriko sveikatos mastas ir jis neteko 35 procentų bendro darbingumo.
Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje, vienam jų paveikus veidą, kitam pakaušį. Kiti sužalojimai yra tik veide – ir muštinės žaizdos, ir akies sužalojimas, jie galėjo būti padaryti vienu metu. Buvo padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais.
Ekspertas taip pat nurodė, kad daugiau nukentėjusysis pas juos nebuvo atvykęs, „kiti procentai“ pas juos nėra nustatyti. Paaiškino, kad procentai nustatomi pagal lentelę, dėl neįgalumo yra visai kiti vertinimai.
Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., 58–62 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusysis A. P. parodė kur ir kaip buvo sužalotas.
2000-09-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 65–66 b. l.) konstatuota, kad A. P. padaryti kūno sužalojimai: besiskverbianti dešinės akies ragenos ir odenos žaizda, rainelės iškritimas. Kraujo išsiliejimas į priekinę akies kamerą ir akį, muštinė žaizda pakaušyje, muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje paveikiant galvos ir veido sritis. A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
2004-06-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 72 b. l.) konstatuota, kad A. P. padaryti kūno sužalojimai: besiskverbianti dešinės akies ragenos ir odenos žaizda, rainelės iškritimas, kraujo išsiliejimas į priekinę akies kamerą ir akį, muštinė žaizda pakaušyje, muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose. A. P. dėl dešinės akies sužalojimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes jis neteko 35 procentų bendro darbingumo.
2000-09-18 teisės medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 122 b. l.), konstatuota, kad M. V. padaryta juosmens kairiame šone juostos formos melsva kraujosruva 3x8 cm, kitų sužalojimų nenustatyta.
BK 111 straipsnio 1 dalyje (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį žmogaus kūno sužalojimą. Tyčinis sunkus kūno sužalojimas tai: užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichinę ligą, nėštumo nutrūkimą, užkrėtimą žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusį su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurojimą.
BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte Lietuvos Respublikos 2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303, įsigal. 2009 m. birželio 30 d. (Žin., 2009, Nr. 77-3168) redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Tokios paskatos yra veiką kvalifikuojantis požymis. Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2011, 2K-381/2013 ). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų tais atvejais, kai tai įvyksta tarpusavio asmeninių konfliktų, nesutarimų metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2012, 2K-8-696/2015).
Motyvuojamoji dalis
BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, jog kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl kvalifikuojant nebaigtas veikas turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.
BK 129 straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tais atvejais, kai veika nutrūksta pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinimu nužudyti gali būti kvalifikuojami tik tokie veiksmai, kurie padaromi tiesiogine tyčia. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti.
Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą, po jo padarymo ir kt. Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K–22/2009).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2000 m. rugsėjo 15 d., t. y. galiojant 1961 m. priimtam Baudžiamajam Kodeksui (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką iki 2003 m. gegužės 1 d., nuosprendžio priėmimo senatis nustatoma pagal to Baudžiamojo kodekso nuostatas, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-692/2007, 2K-692/2007, Nr. 2K-7-371/2011). Nustatant, ar M. V. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (pagal 1961 m. BK – patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) senaties terminas, reikėtų vadovautis 1961 m. BK 49 straipsnio nuostatomis.
BK 49 straipsnio 3 dalyje (1961 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. 18-147, įsigaliojusio 1961 m. rugsėjo 1 d., redakcija) konstatuota, jog senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.
Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis M. V. nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. būtų padaręs nusikalstamą veiką, jam būtų iškelta baudžiamoji byla ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuo M. V. inkriminuojamos veikos, padarytos 2000 m. rugsėjo 15 d., yra praėję daugiau nei penkiolika metų.
Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių seka, kad M. V. šiuo metu negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties (apkaltinamojo nuosprendžio) terminas. Suėjus šiam terminui bei nenustačius jokių kliūčių, dėl kurių nebūtų galima taikyti baudžiamosios atsakomybės senaties, M. V. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje.
Teismas nepasisako kaip turėtų būti vertinama M. V. veika, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas, yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu. Turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (t. y. vadinamasis įtarimo būklės aprašymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu antruosius EŽTT daug kartų pripažinęs atitinkančiais Konvencijos 6 straipsnį (Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I, Vulakh and others v. Russia, no. 33468/03, judgment of 10 January 2012 ir kt.).
Dėl civilinių ieškinių
2015-03-13 nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 801,41 Eur turtinei žalai atlyginti ir 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., 12–13 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad 801,41 Eur turtinė žala atlyginta, atsisakė neturtinės žalos atlyginimo ir pateikė civilinį ieškinį 40 000 Eur negautoms pajamoms atlyginti. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 156,57 litų (335,24 Eur) žalos atlyginimo (1 t., 87–90 b. l.). Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto (51 b. l.) matyti, kad už A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei sumokėta 1 156,57 litų (335,24 Eur), šias išlaidas apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa.
BPK 117 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Kadangi nukentėjusysis atsisako reikalavimų atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl procesas šioje dalyje nutraukiamas.
Baudžiamoji byla M. V. nutraukiama dėl senaties termino suėjimo. Teismui priėmus sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Jam baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2076, Nr. 2K-216/2010, 2K-285-222/2015).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Baudžiamąją bylą M. V. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir M. V. nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.
Procesą dėl A. P. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.
A. P. civilinį ieškinį dėl negautų pajamų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.