Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-18 · Civilinė byla Nr. 2S-239-153/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
2S-239-153/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
Pareiškėjas
T. F., O. F.
Suinteresuotas asmuo
UAB Medicinos bankas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-239-153/2010;pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas;procesinio dokumento kategorijos: 122.1.,122.3,122.5, 128.11.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. F. ir O. F. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2798-59/2009 pagal pareiškėjų T. F. ir O. F. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai T. F. ir O. F. skundu prašė teismo objektyviai ir teisingai išnagrinėti pateiktą skundą dėl antstolio S. V. veiksmų teisėtumo ir nustatyti visas faktines aplinkybes bei priimti teisingą teismo nutartį. Pareiškėjai nurodė, kad jie neįvykdė dalies įsipareigojimų pagal jų su UAB Medicinos banku 2008-02-22 pasirašytą paprastojo vekselio išpirkimo sutartį. Pareiškėjai prašė UAB „Medicinos banko Lazdijų skyrių vekselio įsipareigojimus performinti į ilgalaikį kreditą, tačiau banko Lazdijų skyrius atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad neturi įgaliojimų. 2009-03-03 antstolio S. V. priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, 2008-09-04 vykdomasis įrašas Nr. 10117/2008, išduotas Lazdijų r. 2 notarų biuro dėl 100 814,15 Lt išieškojimo iš pareiškėjų. Antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą vykdyti, nenustatė faktinių aplinkybių dėl tokio reikalavimo atsiradimo, nesiėmė veiksmų dėl vekselyje ir vykdomajame dokumente nurodytų sumų pagrindimo dokumentais, nesiėmė veiksmų tokio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo faktui nustatyti. Antstolis yra šališkas, nes atstovauja UAB Medicinos banko interesams, pažeidžia Sprendimų vykdymo instrukciją. Pareiškėjai nurodė, kad turi finansinių sunkumų, todėl prašė teismo esant galimybėms nustatyti ir / arba įpareigoti antstolį koreguoti periodinių įmokų dydžius ir jų išdėstymą laike, kurie nepažeistų ne tik banko ir antstolio, bet ir jų interesų.

Atsiliepime į skundą antstolis S. V. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimant vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimų iš pareiškėjų nebuvo nustatyta akivaizdžių kliūčių jiems priimti. Nesuprantama, kokias faktines aplinkybes dėsto pareiškėjai ir kokių veiksmų iš antstolio tikisi. Antstolis nurodė, kad jis nėra saistomas su UAB Medicinos banku jokių susitarimų. CPK nenumato antstolio teisės vykdymo procese susitarti dėl išieškomų sumų mokėjimo.

Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad antstolio veiksmais nepažeistos CPK nustatytos skolininkų teisės. Antstolis neturi tikrinti vykdomajame rašte nurodytų skolos sumų pagrįstumo, nes tai yra notaro funkcija. Bankas suteikė visas galimybes skolininkams sumažinti įsiskolinimą arba padengti skolą kitais būdais.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjų T. F. ir O. F. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų atmetė, iš pareiškėjų solidariai priteisė 54 Lt pašto išlaidas valstybei.

Teismas nurodė, kad antstolis S. V., priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 10117/2008, išduotą Lazdijų 2-jo notarų biuro dėl 100 814,15 Lt išieškojimo iš pareiškėjų, vadovavosi CPK 561 str. numatytomis taisyklėmis. Pareiškėjas O. F. negalėjo nurodyti nei vieno antstolio veiksmo, kuris, jo nuomone, yra neteisėtas. Pareiškėjo argumentai apie antstolio suinteresuotumą ir komercines sąsajas su UAB Medicinos banku grindžiami tik prielaidomis.

Atskiruoju skundu pareiškėjai T. F. ir O. F. prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės:

1) įpareigoti banką pateikti dokumentus, kada ir kokiomis aplinkybėmis susidarė vykdomajame dokumente ar kitame reikalavimo dokumente nurodytos sumos, kada ir kiek tų reikalavimų buvo įvykdyta, pagrįsti reikalavimo sumos dydį vykdomojo dokumento pateikimo antstolių kontorai dieną;

2) įpareigoti antstolį pateikti raštiškus patvirtinimus, kad vykdomajame dokumente, vykdomojo dokumento pateikimo antstolių kontorai dieną, reikalaujamos sumos buvo pagrįstos, kokia dalis įsipareigojimų buvo įvykdyta. Kas kaltas, kad vykdomajame dokumente pateiktos sumos buvo nurodytos neteisingos;

3) įpareigoti antstolį pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl jis, neišsiaiškinęs faktinių reikalavimo aplinkybių ir faktinio reikalavimo dydžio, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiaiškinti, ar vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti, kai nėra nustatomos faktinės aplinkybės dėl reikalavimo dydžio, yra teisėtas ir turi juridinę galią, jeigu ne, toks vykdomasis dokumentas turi būti teismo atšauktas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. V. prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė šiuos motyvus:

1) priimant vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimų iš Olego ir T. F. nebuvo nustatyta akivaizdžių kliūčių jiems priimti, todėl šie vykdomieji dokumentai ir buvo priimti vykdyti. Išieškotojas UAB Medicinos bankas 2009-02-10 raštu Nr. 6 pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą Nr. 10117/2008 dėl vykdomojo įrašo vykdymo. Rašte išieškotojas nenurodė jokio dalinio įvykdymo fakto. 2009-04-17 raštu Nr. 29 išieškotojas informavo, kad per laikotarpį nuo 2008-10-31 iki 2009-02-25 skolininkas įsiskolinimą sumažino 25 950 Lt, todėl išieškoma suma buvo sumažinta, o skolininkai dėl to nepatyrė jokių nuostolių, nes skola, nors ir sumažinta, iki šiol yra neišieškota;

2) antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės kvestionuoti skolos susidarymo aplinkybių ir vykdomojo dokumento išdavimo pagrįstumo. Antstolis, prieš užvesdamas vykdomąją bylą, neturi pareigos tirti hipotetinių prielaidų, ar skolininkas galėjo dalį skolos sumokėti išieškotojui ar ne. Duomenis apie dalinį ar visišką skolos sumokėjimą privalo pateikti pats išieškotojas (teikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti) ar skolininkas (jei skola sumokama tiesiogiai išieškotojui vykdymo eigoje). Jeigu šie asmenys šių savo pareigų neįvykdo, tuomet tik jie gali būti atsakingi už šiuos veiksmus, o ne antstolis;

3) išieškomos skolos dydis buvo sumažintas dar iki skundo padavimo teismui dienos. Nesuprantamas skolininkų noras teisminiu keliu gauti patvirtinimą, kad jų skola, pateikiant vykdomąjį dokumentą antstoliui metu, buvo ne 100 814,15 Lt, o 77 594,52 Lt. Skolos dydžio nustatymas vienu ar kitu laikotarpiu neturėtų būti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo objektas. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos dar iki skolininkams apskundus antstolio veiksmus, kuomet išieškotojas pateikė šią informaciją, ir išieškoma suma be jokių ginčų buvo sumažinta;

4) skolininkai, skųsdami antstolio veiksmus, siekia daryti spaudimą antstoliui ir taip įtakoti tolesnę vykdymo eigą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėjai nepagrįstai kelia naujus reikalavimus, kurie nėra ir negali būti atskirojo skundo objektas. Tokio pobūdžio reikalavimai neturi jokio pagrindo, nes skolos dydis nustatytas vykdomajame dokumente. Pareiškėjų reikalavimai, nurodyti atskirajame skunde, nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir teismas jų nenagrinėjo. Pareiškėjų reikalavimai neturi nieko bendra su sprendžiamu klausimu dėl antstolio veiksmų teisinio vertinimo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., byla Nr. 3K-3-341-2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad antstolis neturėtų spręsti klausimų, priskirtinų teisėjo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. ir I. Š v. UAB „Gabuva“, UAB „Giraitės vandenys“, Kauno apskrities VMI, byla Nr. 3K-7-149/2008). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją).

Apeliantai pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos ir CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento (šiuo atveju vykdomojo įrašo) priėmimo vykdyti klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai T. F. ir O. F. laikė neteisėtais antstolio veiksmus, kuriais 2009 m. kovo 3 d. priimtas vykdomasis dokumentas ? vykdomasis įrašas Nr. 10117/2008 dėl 100 814, 15 Lt. išieškojimo iš skolininkės T. F. kreditoriui UAB Medicinos bankui vykdyti. Pareiškėjai skunde dėl antstolio veiksmų kaip faktinį skundo pagrindą nurodė aplinkybę, kad antstolis, pradėjęs vykdyti vykdomąjį įrašą (b. l. 11, 16), turėjo nustatyti skolos dydį, patikrinti vekselyje ir vykdomajame dokumente nurodytų sumų pagrįstumą.

Remiantis suformuota teismų praktika teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir vykdydamas CPK 594 straipsnio reikalavimus, privalo patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. Šiuo atveju matyti, kad 2009 m. kovo 3 d. antstolis S. V. surašė patvarkymą (b. l. 15) priimti vykdyti vykdomąjį įrašą Nr. 10117/2008 dėl 100 814, 15 Lt išieškojimo iš skolininkės T. F. kreditoriui UAB Medicinos bankui. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad antstolis privalo patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, patikrino ir nustatė, kad akivaizdžių kliūčių vykdyti vykdomąjį dokumentą nėra. Antstolio išvada, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta. Todėl antstolio patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą yra teisėtas.

Apeliantų motyvai, kad antstolis nesiėmė veiksmų dėl vekselyje ir vykdomajame dokumente nurodytų sumų pagrindimo dokumentais, nenustatė faktinių aplinkybių tokio reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui nustatyti, dėl to buvo šališkas, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad vykdymo procesas galimas išdavus vykdomąjį dokumentą, ir antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, nes to nenumato įstatymas (CPK 651 str. 2 d.). Išieškotojas UAB Medicinos bankas, pateikęs antstoliui vykdomąjį įrašą vykdyti, pateiktame rašte (b. l. 16) nenurodė, jog skola iš dalies sumokėta, tačiau vėliau išieškotojas UAB Medicinos bankas pateikė informaciją dėl dalies skolos sumažinimo (b. l. 93), antstolis šiuo pranešimu vadovavosi, ir skola buvo sumažinta (25 950 Lt). Akivaizdu, kad vykdomojo dokumento vykdymas skolininkui sukelia papildomų nepageidaujamų pasekmių (turto, sąskaitų areštai, vykdymo išlaidų apmokėjimas ir t. t.), todėl pagrįstas apelianto motyvas, kad areštuojant skolininko turtą arešto mastas yra susijęs su skolos dydžiu. Tas faktas, jog antstolis tuoj pat pradėjo vykdyti skolos išieškojimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolis netinkamai atliko savo pareigas. CPK 651 str. 1 d. pasakyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdymo veiksmus pradėti. Tačiau, kaip jau minėta, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo. Vėliau vykdymo procese paaiškėjus, kad skolos suma mažesnė, negu nurodyta vykdomajame įraše, antstolis į tai atsižvelgė, ir išieškoma suma buvo sumažinta, o kad sumažinta skolos suma nurodyta neteisingai, byloje ginčo nėra.

Kiti apeliantų motyvai dėl duomenų apie skolos dydį išreikalavimo, kaltų asmenų nustatymo dėl vykdomajame įraše nurodytos skolos sumos ir kiti argumentai, susiję su išieškotojo veiksmais, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl šių motyvų nutartyje nepasisako ir šių įrodymų pateikti byloje nereikalauja (CPK 314, 180 str.).

Esant tokioms aplinkybėms teismo nutartis nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelLeonas Jachimavičius