- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 1S-1545-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00463-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- G. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2014 m. liepos 21 d. nutarimą taikyti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (5 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., 9 d., 65 str. 2 d., pridėta prie Jurbarko rajono apylinkė teismo 2011-10-04 nuosprendžiu ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-07-27 baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių, ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo ir 6 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia 2012-05-08, bausmės pabaiga 2016-04-29.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 str. 2 d. 2 p. atliko privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Be to, teismas nepagrįstai motyvavo savo atsisakymą tuo, kad G. M. praeityje yra teistas. Nuteistojo nuomone, tai negali būti pagrindas atsisakyti taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nes tai pažeidžia ir dvigubo nebaudžiamumo principą, nuteistasis už savo padarytus nusikaltimus jau atlieka bausmes. Skunde taip pat teigiama, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasirengęs išeiti į laisvę, ką patvirtina ir Komisijos priimta nutartis taikyti lygtinį paleidimą, todėl teismas nepagrįstai į Komisijos nuomonę neatsižvelgė. Bausmės atlikimo metu jis nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, dirba sandėlininku valstybinėje įmonėje. Visa tai, paneigia jo pavojingumą visuomenei. Nepagrįstai teismas taip pat nurodo, kad neatlikta bausmės dalis yra labai didelė, nes jokiame įstatyme nenumatyta pagal kokius kriterijus vertinamas neatliktos bausmės dydis kaip didelis ar mažas, o remiantis teismų praktika, matyti, kad ir likus gerokai didesnei neatliktos bausmės daliai ir nuteistiems už sunkesnius nusikaltimus, taikomas lygtinis paleidimas. Todėl tai leidžia daryti išvadą, kad teismas pažeidė nuteistųjų lygybės principą pagal BVK 6 str. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra tik 43 balai, t.y. vidutinė. Jis ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, bandydamas išsiaiškinti kaip jam padengti jo turimas skolas ir baudas, tačiau jokio atsakymo nėra gavęs, todėl teismas nepagrįstai savo atsisakymą motyvavo tuo, kad jis turi skolų. Pataisos namuose jis įgijo suvirintojo specialybę, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja įvairiose programose, su artimaisiais palaiko artimus ryšius, turi pastovią gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. M. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galioja nuo 2012-07-01).
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, baustas drausmine tvarka nebuvo, buvo 2 kartus skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau praeityje yra ne kartą teistas, nustatyta vidutinė (43 balai pagal OASys) nusikalstamo elgesio rizika ateityje, neatliktos bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 12 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 4 metai), dar yra pakankamai didelė lyginant su visa paskirta bausme. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta atlikta privaloma bausmės dalis yra tik formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį ir kt.
Nuteistasis G. M. atlieka bausmę už penkis sukčiavimo epizodus veikdamas bendrininkų grupėje, jam praeityje jau buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, kas neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti, ignoruoti jam taikomas poveikio priemones. Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadose taip pat pažymėta, kad pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai yra tai, kad nuteistasis turi skolų, neapmokėtų teismo išlaidų ir baudų, jis neturi specialių finansinių planų, kaip padengti skolas, kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, nesugeba paaiškinti savo veiksmų, pasiduoda draugų įtakai, neapsvarsto savo veiksmų pasekmių. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo metu dar negalima nuteistojo G. M. lygtinai paleisti iš pataisos namų. Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principą. Nors nuteistasis yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, vykdyti teismo nurodytas pareigas, nepažeidinėti įstatymų, tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas, bet prižiūrimas.
Nuteistojo argumentas, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, jog jis jau yra nubaustas už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmėmis, todėl teisingumas buvo įgyvendintas, o atsisakant asmenį paleisti lygtinai yra pažeidžiamas dvigubo nebaudžiamumo principas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad teisingumas užtikrinamas ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, o nuteistajam realiai patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų, t. y. atliekant jam paskirtą bausmę.
Dėl nuteistojo skundo argumento, kad Komisija priėmė teigiamą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo, todėl teismas turi į tai atsižvelgti, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Pažymėtina, kad bausmių vykdymo įstatymas nepateikia sąvokos „likusi didelė bausmės dalis“ išaiškinimo, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, savo nuožiūra sprendžia dėl paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies kaip vertinamųjų kriterijų proporcingumo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs aukščiau paminėtas, taip pat ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, ir pagrįstai nuteistajam G. M. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino teisingai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.