- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- II-455-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02235-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam M. Š., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-12889-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir institucija) 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANR_N-12889-2020 (toliau – nutarimas) pripažino M. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, jog jis 2020 m. kovo 1 d., 19.03 val. Vilniuje, Ukmergės gatvėje 282, vairuodamas automobilį „Hyundai“, v/n (duomenys neskelbtini) , sustojo ir stovėjo ant pėsčiųjų perėjos. Jam paskirta 70 eurų bauda.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Š. prašo panaikinti skirtą baudą. Nurodo, kad institucija neturėjo pagrindo pripažinti esant sunkinančią aplinkybę, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, kadangi jis pats (M. Š.) nėra informuotas apie menamai prieš tai buvusį pažeidimą. Teigia, kad institucija piktnaudžiauja savo teisėmis, protokolas buvo surašytas praėjus 3 mėnesiams nuo jo menamo nusižengimo, o nutarimas po dar dviejų mėnesių – rugpjūčio mėn. Taip pat teigia, jog bauda buvo paskirta nepasibaigus apskundimo terminui, taip siekiant jį atgrasyti nuo savo teisių gynimo. Taip pat nurodo, jog vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 skyriaus 8 dalimi, kurioje nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikos teritorijoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Atsižvelgdamas į KET 30, 150.4, 1.13.1 ir 1.13.2 punktus, nurodo jog nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos įrengiamos keliuose, o jų įrengimas kiemuose (kur neva užfiksuotas jo pažeidimas) nėra reglamentuojamos. Transporto priemonė nekliudė pėsčiųjų eismui, kurių judėjimas kieme galimas visomis kryptimis. Nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ženklinimas adresu Ukmergės g. 282 yra neteisėtas, kadangi neatitinka KET 1.13.2 „Zebras“ žymėjimo. Vadovaujantis KET 150.4 p., kuris draudžia sustoti ar stovėti arčiau 5 metrų prieš ar už sankryžos, negali būti papildomų skiriamųjų ženklų, kurie tokį stovėjimo būdą numatytų, o šioje kiemo vietoje būtent toks statymo būdas nedraudžiamas. Todėl vieta ir ženklinimas, kurioje stovėjo transporto priemonė, neatitinka teisės aktų reikalavimų nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos reglamentavimui, klaidina vairuotojus ir kitus eismo dalyvius. Pažymi, kad perėjose nėra vykdoma prekyba, o šioje vietoje vyksta prekyba. Taip pat teigia, jog vieta, ant kurios jis stovėjo, buvo pažymėta kaip tarpas tarp automobilių stovėjimo vietų, tai nėra perėja ir nėra reglamentuojama KET. (b. l. 3-7).
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog M. Š. buvo baustas už administracinį nusižengimą dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir jam skirtą baudą sumokėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. Būtent nuo šios datos ir yra skaičiuojami vieneri metai, per kuriuos laikoma, kad asmuo yra baustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnį. KET 150.4 p. aiškiai nurodo, kad draudžiama sustoti ir stovėti pėsčiųjų perėjose. „Zebras“ yra visiems suvokiamas ir atpažįstamas kaip pėsčiųjų perėją žymintis horizontalus kelio ženklinimas, todėl pėstieji pagrįstai tikisi eidami taip pažymėta vieta saugiai pasiekti tikslą. Ir pėstieji, ir vairuotojai yra lygiateisiai kelių eismo dalyviai, todėl laukiama, kad vairuotojai bus atidūs pėstiesiems judriose aikštelėse, kur pėstiesiems būtina galimybė saugiai kirsti aikštelę. Pastatytas automobilis tokio ženklinimo ribose akivaizdžiai trukdo pėstiesiems. Vairuotojams turi būti žinoma, kad KET numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, nurodytas KET. KET 1.13.1. p. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Jeigu kelio ženklo nėra, įprasta, kad galioja horizontalus kelio ženklinimas. Net jeigu vietą, kurioje palikta Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė, vadintume ne pėsčiųjų perėja, o pėsčiųjų taku ar pėstiesiems skirta zona, tai nepanaikina paties nusižengimo fakto, nes kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, automobilis stovi ant horizontalaus kelio ženklinimo ir tai tikrai nėra vieta, skirta automobiliams statyti. Pareiškėjo teiginys, kad pėsčiųjų perėjos žymėjimas neatitinka teisės aktų nustatyto žymėjimo, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad ši vieta yra laikytina transporto priemonių stovėjimui skirta vieta. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas M. Š. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Įvertinus visas bylos aplinkybes manome, kad M. Š. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas (b. l. 31-34).
Proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į posėdį neatvyko. Atsakomybėn traukiamas M. Š. ir Institucijos įgaliota atstovė pateikė prašymus bylą nagrinėti rašytine tvarka jiems nedalyvaujant. Todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas - sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET), 150.4 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų. KET 150.6. punkte nurodyta jog draudžiama sustoti ir stovėti ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako. KET 153 punktas nurodo, kad, jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose.
Esminis M. Š. keliamas klausimas, ar vieta, kurioje stovėjo jo automobilis, yra pėsčiųjų perėja, ir ar ji paženklinta laikantis KET ir kitų teisės aktų.
KET 3.7 punktas nustato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 95 dalis nustato, kad važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad kelias yra kur kas platesnė sąvoka, nei traktuoja skundą padavęs asmuo, o vietoje, kurioje užfiksuotas pažeidimas – automobilių aikštelėje – taip patvyksta eismas, taip pat galioja KET ir jose nustatytas ženklinimas. Nei KET, nei kitas teisės aktas nedraudžia įrengti pėsčiųjų perėjos automobilių stovėjimo aikštelėje.
Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 21-22) akivaizdu, jog per automobilių stovėjimo aikštelę eina pėsčiųjų perėją atitinkamas horizontalus ženklinimas – „zebras“ (KET 1.13.1 punktas), kuris kerta automobilių stovėjimo aikštelę, kad pėstieji galėtų saugiai ją pereiti. Būtent ten, kur yra pastatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, pėsčiųjų perėjos žymėjimas atrodo tarsi „įrėmintas“ iš šonų išilginėmis linijomis. Matyti, kad toje vietoje abipus pėsčiųjų perėjos yra išilginėmis juostomis pažymėtos automobilių stovėjimo vietos (KET 153 punktas nurodo, kad stovėjimo vietos ženklinamos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija). Stovėti šalia perėjos nedraudžiama (tik joje ir 5 metrai prieš ją), todėl toks stovėjimo vietų įrengimas atitinka KET. Taigi akivaizdu, kad vietoje, kurioje stovi M. Š. automobilis, pėsčiųjų perėją įrėmina iš šonų esančios ištisinės linijos, kurios žymi abipus pėsčiųjų perėjos įrengtų transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad toje vietoje, kur buvo pastatytas M. Š. automobilis, yra kažkoks naujas, KET neatitinkantis ženklinimas. Taigi akivaizdu, kad M. Š., vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, t. y. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
Skunde nurodyti kitų asmenų galimai daromi pažeidimai (prekyba ant pėsčiųjų perėjos), nėra aplinkybė, šalinanti paties M. Š. atsakomybę.
M. Š. taip pat neigia nustatytą sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą. ANK 40 straipsnis numato, jog jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.
M. Š. teigė nieko nežinojęs apie praėjusį nusižengimą, tačiau administracinių nusižengimų registro išraše (b. l. 23-25) matyti, kad M. Š. 2019 m. rugsėjo 26 d. pažeidė ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Paskirta bauda sumokėta tą pačią dieną, akivaizdu jog apie nusižengimą ir paskirtą baudą asmuo turėjo žinoti, kitaip nebūtų sumokėjęs baudos. Taigi M. Š. per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos (šiuo atveju – 2019 m. rugsėjo 26 d.) iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos (taip pat 2020 m. rugsėjo 26 d.), 2020 m. kovo 1 d. padarė naują, tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, sunkinanti aplinkybė inkriminuota teisingai.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. M. Š. paskirta 70 eurų bauda. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną sunkinančią aplinkybę (pakartotinumą), į tai, jog jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ne kartą baustas už stovėjimo tvarkos pažeidimus, paskirta bauda atitinka bylos aplinkybes, M. Š. padarytą nusižengimą ir jo asmenybę.
Taigi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl M. Š. skundas atmetamas ir skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. Š. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-12889-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.