Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios bei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos - Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK - atstovui Albinui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. prašo panaikinti 2017 m. vasario 14 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus viršininko Ričardo Bracevičiaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 67N-86374793-17, kuriuo jam paskirta nuobauda – 215 Eur bauda - už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 straipsnio 10 dalyje, padarymą, administracinę bylą nutraukti, kadangi jis pažeidimo nepadarė, pareigūnai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nesurinko.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrusios nuobaudą, atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Iš Kelmės rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 86-P matyti, kad 2017 m. vasario 10 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Jonas Bracevičius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1 administracinėje byloje) R. G. už tai, kad 2016 m. birželio 17 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), R. G. priklausantis nepririštas šuo, įbėgęs į T. D. ūkinį pastatą, sudraskė vieną vištą ir 10 viščiukų, T. D. padaryta 70 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta, tuo R. G. pažeidė Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. A-453 „Dėl gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 43, 45 punktus. 2017 m. vasario 14 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus viršininko Ričardo Bracevičiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 2-3 administracinėje byloje) už ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyto pažeidimo padarymą R. G. paskirta nuobauda – 215 Eur bauda.

Pagal Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 43 punktą, kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos. Šių taisyklių 45 punkte nurodyta, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. ATPK 110 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui. Taigi, R. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį patrauktas už tai, kad jis pažeidė Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 43,45 punktus, ko pasekoje, jam priklausantis šuo sudraskė T. D. vištas, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas 70 Eur dydžio turtinė žala.

Lietuvos Respublikos 2015-06-25 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Atsižvelgus į tai, kad R. G. protokolas už administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, surašytas po 2017-01-01, jo skundas dėl Kelmės rajono PK 2017-02-14 nutarimo panaikinimo nagrinėtinas pagal ANK nuostatas (teiseną).

Pagal ANK 2 straipsnio nuostatas, pagal šį kodeksą atsako asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. paaiškino, kad jų šeima turi haskių veislės kalaitę. 2016 m. birželio 17 d. jis ir jo šeimos nariai buvo namuose, jis darbavosi kieme, jo šuo buvo pririštas prie būdos ir iš kiemo nebuvo išbėgęs, todėl T. D. vištų negalėjęs sudraskyti. Pareigūnai įvykį tyrė aplaidžiai, tendencingai, siekiant jį apkaltinti. Miestelio gyventojai yra nusiteikę prieš jį, siekia jam kenkti, jų parodymai prieštaringi. Kadangi jis jokio pažeidimo nėra padaręs, byloje nėra surinkta įrodymų dėl jo šuns padarytos žalos, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teisme nukentėjusioji T. D. parodė, kad 2016 m. birželio 17 d. apie 10 val. ji triūsė darže, išgirdusi vištų kudakavimą, sugrįžo į kiemą. Matė, kaip iš jos tvarto išbėgo didelis šuo. Įėjusi į tvartą pamatė, kad nebėra jos perekšlės vištos ir dešimties viščiukų, kelių negyvų viščiukų kūnai mėtėsi tvarte. Ji nėjo šuniui iš paskos, nematė, kur jis nubėgo iš jos kiemo, ji tik matė, į kurią pusę šuo bėgo. Paėjusi ta kryptimi, rado vištos plunksnų šalia tako. Išbėgdamas iš jos tvarto šuo dantyse vištos nesinešė. Tuo metu ji neatpažino, kieno tai šuo, į R. G. namus nebuvo nuėjusi. Ji paskambino dukrai, kuri pranešė policijai. Po kelių valandų atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo tvarte negyvų viščiukų kūnelius, nufotografavo juos ir vištų plunksnas. Jai yra tekę matyti, kad panašų šunį vedžiojasi R. G. dukra, tačiau ji tvirtinti, kad tai buvęs tas pats šuo, negali. Šiuo metu R. G. jokių pretenzijų neturi, žalos atlyginti neprašo.

Liudytojas V. R. parodė, kad jis vienuolika metų gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta R. G. ir jo šunį. Kokia tai buvo savaitės ar mėnesio diena, jis pasakyti negali, tačiau tikrai matė, kaip į nasrus įsikandęs R. G. šuo nešėsi vištą, iš paskos šuns ėjo T. D.. Vištą šuo numetė prie R. G. sodybos tujų ir įbėgo į R. G. kiemą. Jis apžiūrėjęs vištą, matė, kad ji buvo rudos spalvos, negyva. Tą pačią dieną papjautos vištos apžiūrėti buvo atvykęs ir Kražių seniūnas.

Liudytoja J. J. parodė, kad ji gyvenanti (duomenys neskelbtini), pažįsta R. G., jų tarpusavio santykiai nėra kaimyniški, prieš keletą metų yra buvę konfliktų. Gerai prisimena, kad tai buvo pirmadienis, turgaus diena Kražiuose. Apie 9 val., tuo metu, kai ji į kiemą išvedė savo senyvo amžiaus mamą, į jų kiemą buvo atbėgęs palaidas R. G. šuo. Po 1-1,5 valandos R. G. šunį taip pat matė aikštelėje prie kapinių. Iš turgaus grįždama namo kartu su E. R. tą patį šunį matė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Eidama gatve, apžvelgusi R. G. kiemą, matė, kad R. G. kieme prie šuns grandinės nėra pririšto šuns.

Liudytoja S. T. parodė, kad ji turi haskių veislės kalaitę, kurią nusipirko iš A. V.. Jos kalaitė stambesnio sudėjimo, tamsesne nugara nei R. G. šuo. Jai yra tekę matyti palaidą R. G. šunį, sėdintį prie kapinių, tą dieną jos šuo buvo pririštas kieme, tačiau kada tai buvo, nurodyti negali, nes serga depresija, vartoja vaistus, turi problemų su atmintimi. Matė, kada neprisimena, negyvą vištą, pamestą prie R. G. namų tvoros.

Liudytoja D. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), žino, kaip atrodo R. G. šuo, apie 2016 m. birželio 17 d. įvykius nieko papasakoti negali, tuo metu jokio palaido šuns Kražiuose nematė. Matė (duomenys neskelbtini) negyvą vištą, iš kur ji atsirado, nežino.

Liudytojas A. V. parodė, kad nuo 2016 m. pavasario Kražiuose negyvena, apie įvykius, susijusius su išpjautomis vištomis, nieko nežino. Gyvendamas su D. J. Kražiuose turėjo haskių veislės kalaitę, kurią 2016 m. pavasarį perleido S. T..

Liudytoja E. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 17 d. nei palaido šuns, nei sudraskytų vištų ir jų plunksnų nematė. Prisimena, kad po pietų grįžusi iš Kelmės, susitiko T. D., kuri laukė atvykstančių policijos pareigūnų, iš T. D. pasakojimų ji sužinojusi apie sudraskytas vištas.

Liudytoja B. S. parodė, kad ji gyvenanti Šiauliuose, tačiau vasaromis ir savaitgaliais būnanti (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio mėnesį į Kražius atvyko praėjus 3-4 dienoms po kaimynės T. D. vištų išpjovimo, apie šuns sudraskytas vištas ji sužinojo iš kaimynės pasakojimų. Po to ji yra mačius didelį palaidą šunį, panašų į vilkšunį arba haskį, bėgiojantį po kaimynės kiemą, už ūkinių pastatų esančioje pievoje.

Liudytoja D. M., nukentėjusiosios T. D. dukra, parodė, kad ji palaidą R. G. šunį ir sudraskytą mamos vištą prie R. G. namų matė pirmadienį. Tą dieną, kai buvo sudraskyta mamos višta su viščiukais, ji į mamos namus atvyko tik 17 val. Apie sudraskytą vištą su viščiukais sužinojo mamai paskambinus telefonu. Ji paskambino į BPC, tą dieną palaido R. G. šuns ji nematė.

Liudytojas E. A., Kelmės rajono PK pareigūnas, parodė, kad jis pradėtą tirti medžiagą pagal T. D. pareiškimą dėl vištų sudraskymo perėmė iš pareigūno V. Blužo, apklausė kelis kaimynus, kurių paaiškinimai yra pridėti prie medžiagos ir 2016 m. liepos 25 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, būdamas įsitikinę, kad yra pakankamai duomenų, kad T. D. vištas sudraskė R. G. palaidas šuo.

Liudytojais paklausti Kelmės rajono PK pareigūnai S. S. ir M. S. parodė, kad 2016 m. birželio 17 d., gavus pranešimą apie šuns sudraskytas vištas, vyko į įvykio vietą Kražiuose, S. S. savo ranka surašė T. D. pareiškimą dėl G. šuns padarytos žalos, nufotografavo negyvus viščiukus ir plunksnas tvarte. Pareigūnai palaido šuns Kražių miestelio gatvėse nematė, pas T. D. pareiškime nurodytą šuns šeimininką nenuvyko, jo neapklausė, kiemo neapžiūrėjo.

Fotonuotraukose (b. l. 28, 29 administracinio teisės pažeidimo byloje), kurias, kaip matyti iš pareigūnų paaiškinimų, nufotografavo 2016 m. birželio 17 d. į įvykio vietą – T. D. namus - atvykę pareigūnai S. S. ir M. S., užfiksuoti negyvi viščiukai ir plunksnos.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, nukentėjusiosios parodymų, administracinės komisijos prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos administracinio teisės pažeidimo bylos (b. l. 34-55) matyti, kad Kelmės rajono policijos komisariate buvo tiriami du nukentėjusiosios T. D. pareiškimai dėl jos vištų išpjovimo 2016 m. birželio 17 d. ir birželio 20 dieną. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pareiškimų, 2016 m. birželio 17 d. (b. l. 40) šuo papjovė vištą ir 10 viščiukų, 2016 m. birželio 20 d. (b. l. 52) šuo sudraskė vieną vištą. Iš liudytojų V. R., J. J., D. M. parodymų matyti, kad šie asmenys palaidą R. G. šunį, bėgiojantį Kražių miestelyje, matė pirmadienį. Kad tai ši savaitės diena buvo gerai prisiminė D. M.. Liudytoja J. J. tą dieną, kai matė R. G. šunį, susiejo su kitu įvykiu - Kražių miestelyje vykusiu turgumi, kuris Kražiuose vyksta tik pirmadieniais. Liudytojas V. R. nors ir neprisiminė datos, savaitės dienos, tačiau patvirtino, kad R. G. šuo palaidas lakstė ir nešėsi įsikandęs vištą tą dieną, kai prie R. G. namų tvoros numestos negyvos vištos apžiūrėti buvo atvykęs Kražių seniūnas. Tiek nukentėjusioji, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškinę, kad Kražių seniūnas apžiūrėti T. D. negyvos vištos buvo atvykęs būtent pirmadienį. 2016 m. birželio 17 d. buvo penktadienis, pirmadienis – birželio 20 d. Nei vienas iš apklaustų liudytojų teisme nepatvirtino matęs R. G. šunį palaidą 2016 m. birželio 17 d. Nukentėjusioji T. D. teisme tvirtino, kad ji pareigūnams nesakiusi, jog vištas išpjovė R. G. šuo, nes matydama iš tvarto išbėgantį šunį, kieno tai šuo, ji neatpažinusi. Kad tai buvęs tikrai R. G. šuo, teisme nukentėjusioji taip pat negalėjo patvirtinti. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad ji į R. G. namus nėjusi, į jo duris nesibeldusi ir kiemo nepažiūrėjusi. Pareigūnai, po pranešimo apie išpjautas T. D. vištas 2016 m. birželio 17 d. atvykę į įvykio vietą, informacijos apie palaidą šunį nepatikrino. Gatvėse palaido šuns jie nematė. Nors pareiškime, rašytame pareigūno S. S. ranka, yra nurodyta, kad vištas išpjovęs G. šuo, tačiau pareigūnai šios aplinkybės netikrino – R. G. neapklausė, jo kiemo, šuns laikymo vietos neapžiūrėjo, kas suteikia pagrindo manyti, kad dėl pareigūnų pasyvios pozicijos renkant įrodymus aplinkybės liko tinkamai neištirtos.

Teismas, įvertinęs įrodymų, ištirtų teisme, visumą, daro išvadą, jog surinktų įrodymų nepakanka neginčytinai išvadai, kad R. G. pažeidė Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 43, 45 punktuose numatytus reikalavimus, todėl jis administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 10 dalyje, padarymą patrauktas nepagrįstai, nutarimas, kuriuo jam paskirta nuobauda, naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. skundą tenkinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko Ričardo Bracevičiaus 2017 m. vasario 14 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 67N-86374793-17, kuriuo R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalį 215 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų) bauda, panaikinti, administracinės bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.