Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą - Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams A. B. ir A. A. (A. A.), dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje– Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė A. B. paaiškino, kad supranta dėl ko nagrinėjama teisme byla. Ji žino, kad jos tėvas yra A. A., su kuriuo kartu ir gyvena, tėvas ja rūpinasi tinkamai. Šiuo metu ji lanko mokyklą, mokosi 9 klasėje, taip pat lanko sportinių šokių būrelį. Nurodė norinti gyventi su tėvu. Su mama bendraujanti telefonu.

Atsakovas A. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, pripažįstant, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad skyrius neturi jokios neigiamos informacijos apie atsakovą A. A. ir jo motiną S. A., todėl mano, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, taip pat siūlo, esant teigiamai ekspertizės išvadai, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu bei priteisti iš ieškovės I. B. išlaikymą jos nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į išvadoje pateiktą nuomonę dėl ieškinio, prašė bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą, su ieškovės ieškiniu ir teismo posėdžio metu papildomai aptartais vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo reikalavimais sutiko, nurodė jog neprieštarauja esamiems reikalavimams, nes ieškinys pareikštas vaiko A. B. interesais, jos teise žinoti savo tikrąją kilmę, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su atsakovu A. A. labiau atitinka nepilnametės A. B. interesus, bei atsižvelgiant į išskirtinę ieškovės situaciją, jog ji, kaip turinti priklausomybių asmuo, nedirbanti, dukters išlaikymui tegalinti skirti po 60 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, neprieštarauja minimalaus dydžio išlaikymo priteisimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė duktė A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime tėvu nurodytas atsakovas A. B. (b. l. 8).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo A. B. sudaryta (duomenys neskelbtini) ir nėra nutraukta, o vaikas gimė (duomenys neskelbtini), atsakovei esant santuokoje su atsakovu A. B., todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija jog vaiko motinos sutuoktinis yra vaiko tėvas, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas A. B..

CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 str. bei Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai - DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę - bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas A. A., patvirtino, kad jie yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) biologiniai tėvai, o atsakovas A. B. nėra nepilnametės tėvas. Ieškovė nurodė, jog jos sutuoktinis po santuokos sudarymo po metų paliko šeimą ir daugiau ji jo nematė, kūdikio pradėjimo metu ji gyveno kartu su atsakovu A. A., tačiau vaikui gimus jai esant santuokoje su A. B., dukrai buvo suteikta sutuoktinio A. B. pavardė, kuris nors ir nėra jos tėvu. Atsakovas A. A. su ieškovės reikalavimais sutinka, pripažįsta faktą ir teigia esantis A. B. biologinis tėvas. Paskyrus teismo medicininę - biologinę DNR ekspertizę gauta išvada, kurioje nurodyta, jog atsakovas A. A. yra vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas su 99,999999998 proc. tikimybe (b.1. 61-64). Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad atsakovas A. B. nėra vaiko A. B. tėvas. Teismo vertinimu nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima nuginčyti A. B. tėvystę A. B. atžvilgiu ir nustatyti ieškovo A. A. tėvystę A. B. atžvilgiu. Nors ieškovė yra praleidusi CK 3.152 str. 1 d. numatytą senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo terminą, nes žinojo, kad A. B. negali būti jos dukters A. B. tėvas, atsakovas A. A. nereikalauja taikyti senaties termino. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), todėl klausimas dėl ieškinio senaties termino nespręstinas.

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas - nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Byloje įrodyta, kad vaiko tėvas yra atsakovas A. A., kuris prašo, kad būtų nustatyta jo tėvystė vaiko atžvilgiu, prisiima su tėvyste susijusias teises ir pareigas Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo įrodytas, todėl jis tenkintinas, nustatytina, kad A. A., yra nepilnamečio vaiko A. B., biologinis tėvas, o nepilnametis vaikas A. B., yra A. A., duktė (CK 3.147 str., 3.148 str.). Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti negalima ( CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustačius, jog atsakovas A. A. yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CPK 376 str. 3 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra, gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad duktė A. B. su ja negyvena nuo pusantrų metukų, gyvena su tėvu A. A., todėl dukters gyvenamoji vieta ieškovės teigimu turėtų būti nustatyta su tėvu, nes jis dukrą išlaiko ir ja rūpina, o ji, kaip turinti priklausomybių, negali pasirūpinti dukterimi. Atsakovas A. A. teismo posėdyje prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes duktė kartu su juo gyvena nuo pusantrų metukų, dukterimi rūpinasi jis, jam nesant, jo motina (A. B. močiutė). Teismo posėdyje apklausta nepilnametė A. B. išreiškė pageidavimą gyventi su tėvu, su kuriuo visą laiką ir gyvena, tėvas ja rūpinasi tinkamai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu A. A. labiausiai atitiktų vaiko interesus. Teismas atsižvelgdamas, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo šiuo klausimu, bei į tai, kad vaiko motina yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros (nesirūpina ir neprižiūri dukters nuo pusantrų metų), todėl tinkamai vaiku pasirūpinti negalėtų, taip pat į nepilnametės A. B. išreikštą norą gyventi su tėvu, teismas A. B. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su vaiko tėvu A. A. (CK 3.169 str.).

Kadangi ginčo ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ir dėl bendravimo su juo tvarkos nėra, ieškovė nereiškė atitinkamo reikalavimo, teismo posėdžio metu šalys nurodė dėl vaiko bendravimo tvarkos sutarsiantys bendru sutarimu, todėl šios tvarkos nustatymas nėra tikslingas. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

Dėl išlaikymo priteisimo

Nustačius, jog atsakovas A. A. yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Aiškindami ir taikydami šias teisės normas, reglamentuojančias vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo metu minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240, sudaro 350 EUR per mėnesį. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3. 192 str. 3 d.). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį galėtų skirti ne daugiau kaip po 60 Eur, kadangi niekur nedirba, gyvena labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jau kelis metus gydosi priklausomybę alkoholiui, dirba bažnyčioje už maistą ir gyvenamąjį plotą, tačiau yra darbinga ir stengsis surasti galimybę prisidėti prie dukters išlaikymo nors minimaliai. Atsakovas su ieškovės nurodytu išlaikymo dydžiu sutiko, papildomai nurodydamas, kad jis turi visas galimybes pasirūpinti dukters išlaikymu, turi nuolatinį darbą ir nuolatines pakankamas pajamas, kurios leidžia jam tinkamai pasirūpinti dukters poreikiais. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, jog atsižvelgiant į išskirtinę ieškovės situaciją, neprieštaravo minimalaus dydžio išlaikymo priteisimui. Teismo vertinimu, nesant prieštaravimų, iš ieškovės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamą po 60 Eur per mėnesį.

Atsakovas A. A. yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl atsižvelgiant į CK 3.185 ir 3.190 straipsnių nuostatas, atsakovas skirtinas iš ieškovės priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio bei jo atstovavimo išlaidų mokėjimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista sutinkamai su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. (b. l. 5-6). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Byloje ieškovę atstovavo advokatas Virginijus Gžimaila, tačiau teismui pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iki teismui išeinant priimti sprendimo nepateikta. Remiantis CPK 80 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d., iš atsakovų A. B. ir A. A. priteistina lygiomis dalimis po 41 Eur žyminio mokesčio (t. y. už du po 41 Eur neturtinius reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo, dėl tėvystės nustatymo, viso 82 Eur) ir po 10,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (byloje susidarė 21,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų b. l. 1), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nėra A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), duktė.

Nustatyti, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nepilnametis vaikas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), duktė.

Nustatyti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti atsakovą A. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 41 (keturiasdešimt vieną eurą) Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur (dešimt eurų 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 41 (keturiasdešimt vieną eurą) Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur (dešimt eurų 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą sprendimo kopiją Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.