- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 1-102-984/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22334-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- V. S.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., gimęs 1964-10-26, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S., sistemingai ir atvirai naudodamas psichinę prievartą, nuo 2015-01-10 iki 2015-04-29, name, esančiame (duomenys neskelbtini), terorizavo kartu viename name gyvenančią savo buvusią sutuoktinę V. S.:
1. 2015-01-10 atvirai grasino ją nužudyti, sakydamas, kad užmuš, kad atneš dujų balioną ir susprogdins, padegs namus, daužė baldus, trankė duris, metė peilį į sieną, priėjęs prie V. S., sudavė kumščiu jai į pasmakrę;
2. 2015-02-13 atvirai grasino ją nužudyti, sakydamas, kad užmuš, kad susprogdins ir padegs namus, kad niekas nieko jam nepadarys, kad jis viską išvers savo naudai, daužė indus, sulaužė taburetę, trankė sienas, baldus, suplėšė užuolaidas, priėjęs prie V. S., sudavė kumščiu jai į pasmakrę, gąsdindamas, mojavo prieš buvusią sutuoktinę rankomis, šaipėsi, matydamas, kad ji bijo;
3. 2015-04-19 atvirai grasino ją nužudyti, sakydamas, kad užmuš, kad susprogdins ir padegs namus, apipils viską benzinu, kai ji miegos ir viską padegs, kad ji nespės iškviesti policijos ir bus du lavonai. Paėmęs kirvį, sudavė juo per šildymo katilą, priėjęs prie V. S., kumščiais mojavo prieš ją, suduodamas į pasmakrę, ir tokiais savo veiksmais naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją V. S.. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. S., 2015 m. sausio 10 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė vieną kartą V. S. per galvą, pataikydamas į pasmakrę ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. S. 2015 m. vasario 13 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė V. S. vieną kartą per galvą, pataikydamas į pasmakrę ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jo teigimu, jis neketino įgyvendinti jokių grasinimų. Viskas prasidėjo nuo to, kad jį buvusi sutuoktinė pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, kad jis ketina ją nužudyti, kai ji po savo pagalvėje rado vinį. Jis dirba statybose, o vinis galėjo atsirasti pagalvėje atsitiktinai. Buvusi sutuoktinė jį viskuo kaltindavo – dėl ne taip sudėtų peilių, dėl iš vandens čiaupo bėgančio rudo vandeniu, leidžiamų nuodingų kvapų. Tokiu būdu ji išvesdavo kaltinamąjį iš kantrybės, tai jis ir pasakydavo, kad tanką „atvarys“, raketas paleis, atsiveš dujų balioną, cisterną benzino ir viską susprogdins. Tačiau neketino jos žudyti, tai buvo tik žodžiai ir šiuo metu jis jai sako, kad ji gali grįžti gyventi į namus. Vienintelį kartą jai tik per kaklą pirštais perbraukė ir paklausė, ar skauda, o ji atsakė, kad skauda. Jis nė karto jai nėra sudavęs per galvą, smakrą. Peilį metė vienintelį kartą savo kambaryje.
Nukentėjusioji V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktai prasidėjo nuo 2011 m. Kaltinamasis su ja nebegyveno santuokinio gyvenimo, todėl ji pasiūlė skirtis. Tada ir atsirado vinis pagalvėje, ji pirmą kartą buvo sumušta, o vėliau buvo mušama ne kartą. Jis atimdavo telefoną ir raktus, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos ir išeiti. Po vieno sumušimo, ji buvo išėjusi gyventi į tėvo sodybą. Kaltinamasis atvažiavo, labai gražiai atsiprašė. Tačiau jai grįžus į namus pasakė, kad jeigu dar kartą nueisi į tą „lūšną“, tai jis padegs ir ją. Sutuoktinis ją buvo apkrėtęs lytine liga, o kai ji atvežė savo sveikatos tyrimų rezultatus, buvo smaugiama. Po smaugimo jį gyveno pas savo seserį, vėliau pas dukrą. Vėliau jie išsiskyrė. Jo iniciatyva gyvenamasis namas buvo paliktas jai. Pirmą kartą jai grasino dar 2013 m., jau po skyrybų, sakydamas, kad jeigu ji mėgins jį išvaryti iš namų, nieko neliks, nei jos, nei jo, nei namo. Dėl smurto artimoje aplinkoje jis buvo teismo 2013 m. pabaigoje iškeldintas. 2015 sausio 10 d. taip pat gavo įspėjimą dėl išsikeldinimo iš namų. Gavęs iš teismo pranešimą paštininkui pasakė, kad neateitų į namus, užmuš; metė peilį, kuris įsmigo į sieną, vėliau grasino ją užmušti, padegti namus, gėles „randapu“ nupurkšti. Po tų grasinimų ji gėrė vaistus, po kurių, ji šeštadienio nepamena. Buvęs sutuoktinis dukrai pasakė, kad ji žiurkių nuodų išgėrė. Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis kiekvieno kivirčo metu grasino nužudyti, šaukdavo, jog užmuš, padegs, susprogdins, nupurkšiu gėles. Jai grasinimai atrodė realūs, peilis buvo mestas į ją, o po atliktos operacijos ji gavo smūgį į pilvą. 2015-02-13 kaltinamasis šaipėsi iš nukentėjusios, trenkė jai į pasmakrę, iš apačios į viršų. Jis ir seniau pribėgdavo su kumščiais prie jos, o kai ji išsigąsdavo, tai jis džiaugdavosi, kad jinai jo bijo. Šiuo metu gyvenamasis namas, kuris po ištuokos liko jai, jau yra parduotas. Kaltinamasis jį ir nusipirko. Ji bijojo kartu gyventi, dalį pinigų už parduotą namą jam atidavė. Jis liepdavo jai tylėti, nesiskųsti dėl jo elgesio, teigė, kad ja niekas nepatikės, jog jis padarys taip, kad jų dukra nuo jos nusisuks. Po jos išsikėlimo iš santuokoje įgyto namo, jis sužinojo kur ji gyvena, atvažiuoja ir toliau jai grasina, sakydamas, kad jeigu jis sužinos, jog ji su kuo nors gyvena, tai užmuš.
Liudytoja V. S. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra) teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykių metų nedalyvavo, apie smurtą ir grasinimus žino iš mamos pasakojimų. Vieną kartą tėvas ir jai sakė, kuomet ji išsikraustė iš tėvų namų, kad padarys jos motinai galą. Mama jai parašydavo sms žinutėmis, kad tėvas kėdę sudaužė, spintelę sulaužė, į mamos kambario duris beldžiasi klausdamas, kodėl ji su juo nebendrauja, grasina nužudyti, padegti namus, jeigu ji juos ketins parduoti. Paskutinį kartą mama prašė kviesti policiją dėl to, kad tėvas iš jos tyčiojosi. Mama bijo grasinimų, bijo dėl savo gyvybės.
Liudytoja J. Survilaitė teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-04-19 patruliavo su pareigūnų Jonu Zubovičiumi. Vyko į iškvietimą į nukentėjusiosios namus. Atvykus nukentėjusioji skundėsi, kad vyras ją terorizuoja, jog bijo būti namuose, vyras leidžia kvapus (nuodija). Kaltinamasis tuo metu buvo namuose, blaškėsi po juos, grasino savo žmonai, įžeidinėjo ją įvairiais žodžiais, grasino atsinešti dujų balioną ir susprogdinti namus. Jie prašė jo nusiraminti, tačiau jis nereagavo, „lakstė“ į antrą aukštą, rūsį, elgėsi agresyviai, varė iš namų atvykusius pareigūnus, jis atrodė neprognozuojamas, todėl jis buvo sulaikytas. Nukentėjusioji taip pat skundėsi, kad jis smurtavo prieš ją, tačiau akivaizdžių smurto žymių nesimatė.
Teisiamojo posėdžio metu išklausius byloje esantį garso įrašą girdėti kaltinamojo nukentėjusiajai grasinimai susprogdinti, padegti, užmušti, „tu lavonas“.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad negrasino buvusiai sutuoktinei V. S., jog ją nužudys. Jie nesutaria jau seniai. Išsituokė 2013 m., bet liko gyventi tame pačiame name. Iki 2014 m. lapkričio mėnesio gyveno be konfliktų. Tačiau po to prasidėjo nepagrįsti kaltinimai. Buvusi sutuoktinė jį pradėjo kaltinti, kad jis jai leidžia kažkokius kvapus, ją nuodija. Išsituokiant jis paliko jai savo namo dalį su sąlyga, kad ji jam leis gyventi jame. Galvojo, jei paliks jai savo dalį namo, gal susitvarkys santykiai. V. nori jį iškraustyti ir prisigalvoja visokių dalykų. Tarp jų prasidėjo nesutarimai, ginčai. Ginčų metu būdavo, kad susibardavo ir supykęs jis pasakydavo, kad ją nužudys ar užmuš. Bet tai pasakydavo barnio metu. Smurto prieš buvusią sutuoktinę nenaudojo. Konfliktų metu yra sakęs, kad atneš dujų balionų ir susprogdins, padegs namą. Iš viso tokie barniai tarp jų įvyko tris kartus. Vienas kartas buvo, lygtai, 2015 m. vasario mėnesį, dienos dabar nepamena, kai ji pradėjo kalbėti, kad jį iškeldins. Kiti du kartai buvo kovo ir balandžio mėnesiais, dienų nepamena. Daugiau didesnių barnių nebuvo. 2015-04-19 po darbų jis atėjo namo, pavalgė ir nuėjo į buvusios sutuoktinės kambarį. Ji žiūrėjo televizorių. Pasakė, kad truputį pagulės ant geros lovos ir pailsės. V. jam nieko neatsakė. Jis atsigulė ant jos lovos ir po to užsnūdo. Prabudo gal po poros valandų ir pamatė, kad į namus užėjo policijos pareigūnai. Suprato, kad juos iškvietė buvusi sutuoktinė. Pareigūnai pasakė, kad jį nuveš į komisariatą. Kai jį atvežė į komisariatą, apieškojo ir nukirpo striukės raištelius. Jis susinervino, supyko ir pradėjo kalbėti, kad dėl visų šių nesąmonių nenori gyventi. Tada buvo iškviesta greitoji, nes pareigūnai galvojo, kad nori nusižudyti ir buvo išvežtas į ligoninę. Jis nebaugino V., nieko nesiruošė jai padaryti. Jei ką ir pasakė, tai buvo konflikto metu išsakyti žodžiai, kai V. pati jį sunervino. Jis niekada nėra sukėlęs V. skausmo, nėra jai sudavęs. Vieną kartą, kai tarp jų kilo konfliktas, jis buvo prie jos prisilietęs paprasčiausiai ranka ir V. pasakė, jog nesiliestų prie jos. Jis jai tada pirštu perbraukė, vos paliesdamas smakrą ir paklausė ar skauda, ir ji tada atsakė, kad skauda (39, 47 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. S. paaiškino, kad su V. S. išsituokė 2013 m. liepos mėnesį. Po skyrybų, namas, esantis (duomenys neskelbtini), liko jai. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje jie susitarė, kad ji V. S. gyventi šiame name, pirmame aukšte iki jos pareikalavimo išsikelti. Po skyrybų prasidėjo persekiojimas, nuolatinis priekabiavimas žodžiais, priekaištai. Matydama, kad nebeįmanoma gyventi viename name, ji, kaip ir buvo numatyta skyrybų sutartyje, 2015-01-09 surašė reikalavimą, kad V. S. išsikeltų iš namo. Reikalavimą nusiuntė registruotu paštu. Jam laiškas buvo atneštas 2015-01-10 ir V. šią dieną pradėjo grasinti tiesiogiai jai, kad ją nužudys, šaukė, kad ją užmuš. Aiškino, kad atneš dujų balioną, kad susprogdins namus. Pasakė, kad jam viskas tas pats, kad padegs namus, o pats nusižudys. Aiškino, kad viską padarys, jei dar atsiųs kokį nors laišką dėl išsikėlimo. Visi šie grasinimai vyko gal kokias tris valandas. V. šaukė, terorizavo, grasino jai. Ji labai jo bijojo, nes jis buvo labai piktas, daužė baldus, trankė duris, metė peilį į sieną. Be to, priėjęs prie V. S., sudavė nestipriai kumščiu į pasmakrę. Sužalojimų nepadarė, bet V. S. juto skausmą. 2015-02-13 namuose vėl pasikartojo tie patys grasinimai, jis vėl grasino ją užmušti, nužudyti, susprogdinti, padegti namus. Jis tyčiojosi, sakydamas, kad ji nieko neįrodys niekam, nes nėra liudytojų, įžeidinėjo ją. Aiškino, kad jam niekas nieko nepadarys, kad jis viską išvers savo naudai. Priėjęs kambaryje, kumščiu nestipriai sudavė jai į pasmakrę. Sužalojimas nebuvo padarytas, bet V. S. juto skausmą. V., gąsdindamas, mojavo jai rankomis prieš veidą, matė, jog ji bijo jo. Viskas vyko apie 3 val. Tada jis irgi daužė indus, sulaužė taburetę, trankė sienas, baldus, suplėšė užuolaidas. Po šio įvykio V. ją ištisai terorizuodavo, sakydamas, kad jeigu dar ateis laiškas, jai bus blogai. 2015-04-19 vėl pasikartojo tokie patys grasinimai nužudyti ją, užmušti, susprogdinti, padegti namus. Vėl jis trankėsi, triukšmavo. Nuėjęs į rūsį, paėmė kirvį, kuriuo į ją užsimojo, o po to sudavė kirviu per šildymo katilą. Vėl priėjęs kambaryje kumščiais mojavo prieš ją, nestipriai sudavė į pasmakrę. Sužalojimas nebuvo padarytas, skausmo taip pat nejuto, nes smūgio nebuvo, tiesiog nestipriai prilietė ją. Ji labai išsigando, todėl parašė dukrai žinutę, kad ši iškviestų policiją. Pati bijojo skambinti, kad V. tai išgirdęs jai ko nors nepadarytų. Jis grasindamas sakė, kad ji nespės iškviesti policijos ir bus du lavonai. Ji gyveno nuolatinėje baimėje, įtampoje, nes buvusio vyro grasinimus laikė realiais. Jis būdavo labai piktas, neprognozuojamas ir nežinia ką galėjo jai padaryti ar pasielgti. Ji bijo, kad jis gali susprogdinti ar padegti namus (1, 14, 18 b. l.).
Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-19, apie 12 val., pamatė į telefoną atsiųstą mamos V. S. žinutę, kad jos tėvas V. S. kirviu sudaužė šildymo katilą. Po to mama paskambino ir sakė, kad tėvas nuo ryto kimba prie jos, konfliktuoja, grasina padegti namus, apipilti benzinu miegančią mamą ir sudeginti. Prašė iškviesti policiją, nes ji bijo tėvo, išėjo į lauką. Ji iškvietė pareigūnus. Mama ir anksčiau sakydavo, kad bijo tėvo (19 b. l.).
Liudytoja J. Survilaitė ikiteisiminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-19 patruliavo kartu su Jonu Zubovičium. Apie 12 val. 40 min. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)., vyras grasina žmonai. Nuvyko nurodytu adresu. Atvykus nukentėjusioji V. S. paaiškino, kad jos buvęs vyras V. S. grasino ją užmušti, taip pat grasino ją apipilti benzinu ir padegti, nusipirkti kelis dujų balionus ir susprogdinti namus. Sakė, kad tai kartojasi ne pirmą kartą. Atvykus, namuose buvo ir V. S., kuris ir prie pareigūnų kalbėjo V. S., kad jam viskas atsibodo, kad ją užmuš, susprogdins namą. V. S. pristatė į Širvintų policijos komisariatą. Pristačius V. S. į policijos komisariatą buvo iškviesta greitoji pagalba, o po to V. STundys nuvežtas į psichiatrijos ligoninę (22 b. l.).
2015-04-19 Tarnybiniame pranešime Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotas nukentėjusiosios V. S. paaiškintinas dėl V. S. nuolatinio grasinimo ją užmušti, padegti, susprogdinti namus. Taip pat nurodyta, kad V. S. grasino V. S. ir prie policijos pareigūnų. (4–5 b. l.). Įvykio vietos apžiūros metu rūsyje ant šildymo katilo užfiksuoti įlenkimai (7–13 b. l.).
Nukentėjusiosios V. S. pateiktame kompaktiniame diske su pokalbių įrašais girdima kaip V. S. grasina nužudyti V. S., sudeginti bei susprogdinti namą, kiti grasinimai (28, 29–32 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos LR BK straipsnius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir 145 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2015-01-10 iki 2015-04-19, (duomenys neskelbtini)., terorizavo vienuose namuose gyvenančią savo buvusią sutuoktinę V. S., t. y., 2015-01-10 grasino nužudyti, užmušti, atnešti dujų balioną ir susprogdinti, padegti namus, daužė baldus, metė peilį į sieną, priėjęs kumščiu sudavė nukentėjusiajai į pasmakrę. Suduotą smūgį jis ir pats pripažino. Bylos nagrinėjimo metu teigė, kad klausė buvusios sutuoktinės ar jai skaudėjo, ji tuo metu jam atsakė, jog skaudėjo. Byloje nustatyta, kad V. S. 2015-02-13 grasino V. S. nužudyti - užmušti, susprogdinti, padegti namus; daužė indus, baldus, plėšė užuolaidas ir priėjęs kumščiu sudavė V. S. į pasmakrę, grasindamas, šaipėsi matydamas, kad ji bijo. 2015-04-19, kai atvirai grasindamas, sakydamas, kad užmuš, susprogdins, padegs benzinu, kai ji miegos, paėmęs kirvį, sudavė į dujinio šildymo katilą, priėjęs prie V. S. kumščiu sudavė jai į pasmakrę. Visi veiksmai vertinami, kaip sistemingas nukentėjusiosios bauginimas. Pats kaltinamasis pripažino, kad kai kyla konfliktai, jisai nesivaldo, grasina susprogdinti, padegti, tačiau jo įsitikinimu, tai nėra grasinimai, o tik pykčio išraiška. V. S. pripažino, kad metė peilį, namuose kirviu sulankstė katilą. Taigi, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės pripažino kaltinamajame akte nurodytas veikas ir faktines aplinkybes, tačiau nelaiko savęs kaltu dėl tokio elgesio. Jo nuomone, tai yra jo pykčio išraiška ir už tai jis negali būti teisiamas. Apklausta policijos pareigūnė J. Survilaitė patvirtino, kad atvykus policijos pareigūnas, V. S. savo elgesio nekeitė, elgesį netinkamai, lakstė po namus, grasino. Byloje esantis 2015-04-19 Tarnybinis pranešimas Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, nukentėjusiosios pateiktas diskas su grasinimų įrašais, iš kurių atsispindi kaltinamojo grasinimai, patvirtina kaltinamajame akte išdėstytas veikas. Kaltinamajam buvo skirtas įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, tačiau jis nepaiso šio įpareigojimo ir ieško kontakto su nukentėjusiąja ir jai išsikėlus iš minėtų namų. Kaltinamasis neneigia šios aplinkybės posėdyje nurodęs jog buvusi sutuoktinė jam rūpi, jis veža jai daržoves, nors ji to ir neprašo, neįsileidžia jo naujoje gyvenamojoje vietoje. Atvykęs į jos naująją gyvenamąja vietą taip pat grasina. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamu atveju, byloje pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltininkas grasino, o nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti jo grasinimų įgyvendinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai taip pat sukėlė fizinį skausmą 2015-01-01 ir 2015-02-23. Taigi, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį. Byloje taip pat įrodyta nusikalstama veika pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Ištyrus kaltinamojo V. S. asmenybę nustatyta, kad V. S. administracine tvarka 2003-11-29 baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 2013-05-24 už KET pažeidimą, 2015-04-19 pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (68–69 b. l.). Psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, 1 kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Specialisto išvadoje nurodoma, kad V. S. netikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (76, 83 b. l.). Narkologinių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (76 b. l.). Dirba (duomenys neskelbtini) (73 b. l.), neteistas (64-65 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 straipsnio 3 dalis ). Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 straipsnio 2 dalyje, yra apysunkis tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas už LR BK 145 straipsnio 2 dalyje, numatytos veikos padarymą V. S. skiria 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, nurodytos veikos padarymą (2015-01-10 epizodas), skiria laisvės apribojimą 5 mėn.; už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos veikos padarymą (2015-02-13 epizodas), skiria 6 mėnesių laisvės apribojimą. Teismas, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, bausmes subendrina dailiniu bausmių sudėjimo būdu ir V. S. nutarė skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; taikyti LR BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams bei paskirti įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei skirti LR BK 72¹ straipsnyje, numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. KP-46, įpareigojo V. S. išsikelti iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, neieškoti ryšių su ja iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Bylos nagrinėjimo metu ir priimant nuosprendį, nukentėjusioji nebegyvena šiame name – pardavė kaltinamajam, todėl pirmiau minėta nutartimi kaltinamajam nustatytas įpareigojimas, išsikelti iš minėtos gyvenamosios vietos, nebetenka teisinės reikšmės, todėl naikintinas, o kita nutarties dalis – nesiartinti prie nukentėjusiosios, neieškoti ryšių su ja, paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje (2015-01-10 epizodas) ir skirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje (2015-02-13 epizodas) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, bausmes subendrinti dailiniu bausmių sudėjimo būdu ir V. S. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir paskirti įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje (LR BK 75 straipsnio 2 dalis 6 punktas) bei skirti LR BK 72¹ straipsnyje, numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios V. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. KP-46, V. S. paskirtą įpareigojimą išsikelti iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) panaikinti, o kitą nutarties dalį – nesiartinti prie nukentėjusiosios V. S., neieškoti ryšių su ja, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.