- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-227-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00709-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Nukentėjusysis
- M. P., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Eeugenija Galatiltienė
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-651/2015
Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00709-2013-1
2015 m. spalio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
išteisintajai T. Ž., jos atstovei advokatei Eeugenijai Galatiltienei
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. P. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. Ž. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 290 straipsnį, kadangi nepadaryta ši nusikalstama veika.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. buvo kaltinama tuo, kad ji įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją, t. y. 2013-06-21, apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), T. Ž. viešo teismo posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 68-1-00706-12, valstybinį kaltinimą palaikančiam Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui pasakydama: „ką jūs sau leidžiat, jūs nusikaltėlis esat, sėskit į šitą suolą, sėskit į šitą suolą, jūs esat prokuroras“, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorą M. P..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-03-03 nuosprendžiu išteisino T. Ž. pagal BK 290 straipsnį, kadangi nepadaryta ši nusikalstama veika.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. P. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl T. Ž. išteisinimo pagal BK 290 straipsnį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti T. Ž. kalta pagal BK 290 straipsnį ir paskirti jai straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Nurodo, kad T. Ž. teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjami jai pateikti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 312 straipsnio 1 dalyje, tyčia siekė jį įžeisti išsakytomis kaltinime nurodytomis frazėmis. T. Ž. tyčia, viešo teismo posėdžio metu, kai teismas sprendė bylos atidėjimo klausimą, be bylą nagrinėjančio teisėjo leidimo, garsiai šaukdama, aiškiai žiūrėdama į jį, prokurorą, pasakė kaltinime nurodytus žodžius ir tokiu būdu T. Ž. ne aiškino aplinkybes apie savo padarytą nusikalstamą veiką, o tyčia, viešai, liudytojų, bylą nagrinėjančio teismo, liudytojų policijos pareigūnų akyse taip siekė jį, apeliantą, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo. Apeliantas pažymi, jog T. Ž. išsakyti kaltinime nurodyti žodžiai jį žemino, menkino ir paniekino kitų procesų dalyvių akivaizdoje, taip ji tyčia siekė jį įžeisti. Apelianto manymu, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, padarė neteisingas, faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas dėl T. Ž. kaltės. Byloje jo (nukentėjusiojo), liudytojų parodymais, teismo posėdžio garso įrašu, iš dalies T. Ž. parodymais nustatyta, kad kaltinime nurodyti įžeidžiančio pobūdžio žodžiai buvo išsakyti ir tai teismas pripažįsta. T. Ž., nurodydama, jog jos žodžiai buvo tik atsakas į nepagrįstus J. O. išprovokuotus veiksmus, neatitinka byloje esančių duomenų. Be to, tai prieštarauja liudytojų J. O., L. O., N. S., D. P., K. B. duotiems parodymams. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik T. Ž. parodymais, kurie, apelianto nuomone, neatitinka tikrovės ir yra tik kaltinamosios gynybos versija. Mano, kad teismo posėdžio metu galima duoti paaiškinimus tik dėl pareikšto kaltinimo. Kryptingas ir viešas jo, prokuroro, įžeidinėjimas teismo posėdžio salėje, prisidengus kažkokių nukentėjusio J. O. parodymų davimu, turi būti vertinimas kaip pagrindas pripažinti T. Ž. kalta pagal BK 290 straipsnį. Apeliantas pažymi, jog šia teises norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Teismas, išteisindamas T. Ž., neteisingai įvertino bylos medžiagą ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė N. Žemaitytė prašo panaikinti 2015-03-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: T. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje, ir paskirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą. Nurodo, jog bylos medžiaga patvirtinta, kad T. Ž. Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2013-06-21 teisiamojo posėdžio metu pasakė įžeidžiančią frazę: „ką jūs sau leidžiat, jūs nusikaltėlis esat, sėskit į šitą suolą, sėskit į šitą suolą, jūs esat prokuroras“, kuri buvo skirta prokurorui M. P.. Teismas pripažino faktą, kad T. Ž. tokius žodžius pasakė, tačiau konstatavo, kad nepakanka įrodymų nustatyti, kad tie žodžiai buvo pasakyti būtent prokurorui. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi tik T. Ž. parodymu, jog frazė buvo pasakyta J. O., klausiant, ar jis prokuroras, kad reiškia nebūtus kaltinimus, bei siaurai pateiktu 2013-06-13 teisiamojo posėdžio garso įrašu. Pasak apelianto, 2013-06-21, 2013-09-16 teisiamųjų posėdžių garso įrašai, liudytojų parodymai leidžia konstatuoti, kad įžeidimas buvo skirtas prokurorui. T. Ž. versija, kad žodžius skyrė J. O. yra tik gynybinė versija. Atkreipia dėmesį, T. Ž. ilgi pasisakymai apie netinkamą prokuroro M. P. veiklą teisiamojo posėdžio metu patvirtina faktą, kad siekė įžeisti prokurorą. T. Ž. išsakytų žodžių turinys patvirtina, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad tokiais užgauliais žodžiais įžeis savo pareigas einantį prokurorą M. P., ir norėjo taip elgtis.
Atsikirtimu į apeliacinius skundus T. Ž. prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-03 ją išteisinantį nuosprendį nepakeistą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nukentėjusysis bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad teismas padarė byloje įrodytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo atitiktį BPK reikalavimams (BPK 20 str.), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nėra įrodyta, jog T. Ž. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Be to, šia BK norma saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. BK 290 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. kaip būtinas bei pakankamas baudžiamajai atsakomybei objektyvusis požymis joje nurodyta veika, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2013).
Byloje ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar įrodyta, kad T. Ž. įžeidžiančią frazę pasakė būtent nukentėjusiajam prokurorui M. P.. Pasak apeliantų, faktą, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti būtent M. P., patvirtina liudytojų parodymai, 2013-06-21 teisiamojo posėdžio garso įrašas, iš kurio girdėti, kad T. Ž. pasakyta frazė nėra nutolusi nuo prokuroro pasisakymo ir patvirtina, kad ji kaip atsaką į prokuroro pasisakymą ir repliką turėjo motyvą jį įžeisti. Teismas nepagrįstai nevertino 2013-09-16 teismo posėdžio garso įrašo, kuris taip pat patvirtina, kad T. Ž. įžeidžiančius žodžius pasakė prokurorui, o ne J. O., kaip ji teigia.
Iš 2013-06-21 teismo posėdžio protokolo matyti, kad po J. O. pasisakymo apie T. Ž. kaltę prokuroras paprašo prijungti filmuotos medžiagos įrašus, po to vėl pasisako J. O.. Po jo pasakymo, kad „nuo rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 9 d. per 4 paras galėjo ne vieną kartą apipilti“, užfiksuotas kaltinamosios T. Ž. pasisakymas „Kodėl jūs galvojat, kad aš apipyliau, gal jūs apipylėt, gal kitas žmogus apipylė, gal iš gatvės atėjo, apipylė. Ką jūs sau čia leidžiat. Jūs esat nusikaltėlis, sėskit į šitą suolą, sėskit į šitą suolą, jūs esat prokuroras“ (t. 2, b. l. 74 (protokolo 13 lapas). Iš teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad posėdžio pabaigoje J. O. teikia papildomus įrodymus ir kelia versiją, kad T. Ž. galėjo kelis kartus apipilti antkapį dažais; į tai kaltinamosios gynėja klausia: „O kodėl jūs galvojat, kad ji apipylė?“, o T. Ž. tęsia: „o kodėl jūs galvojat, kad aš apipyliau? Ką jūs sau leidžiat? Jūs nusikaltėlis esat, sėskit į šitą suolą, sėskit į šitą suolą. Jūs esat prokuroras...“. Kalbą pertraukia teisėjas, įspėdamas, kad gali pašalinti kaltinamąją iš teismo posėdžių salės (t. 1, b. l. 161–162). Nurodyti duomenys patvirtina, kad T. Ž. įžeidžiančią frazę pasakė po J. O. pasisakymo. Vertinant pasakytus žodžius teismo posėdžio kontekste, taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, kad įžeidimas buvo skirtas prokurorui M. P.. Tai, kad išsakyta frazė nėra nutolusi nuo prokuroro pasisakymo, dar nereiškia, kad ji buvo išsakyta būtent prokurorui.
BK 290 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Remiantis prieš tai išdėstytais argumentais, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra duomenų, kuriems esant būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad T. Ž. suvokė, jog įžeidžia prokurorą ir to siekė – neįrodyta tiesioginė tyčia.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, J. O. ir prokuroras M. P. sėdėjo vienas šalia kito. Visų liudytojų parodymais patvirtinta, kad teismo posėdžio metu konfliktas kilo tarp T. Ž., J. O. ir prokuroro M. P.. Iš byloje esančių objektyvių įrodymų, t. y. teismo posėdžio protokolo ir garso įrašų, negalima tiksliai nustatyti, kam T. Ž. pasakė įžeidžiančius žodžius. Liudytojų parodymais taip pat negalima tiksliai nustatyti, kam įžeidžianti frazė buvo skirta. Tiek teismo posėdžių sekretorė D. P., tiek policijos konvojaus pareigūnas R. B. nurodė, kad manė, jog frazė pasakyta prokurorui, tačiau tiksliai to patvirtinti negalėjo. Liudytoja D. P. parodė, kad į ką žiūrėjo T. Ž., sakydama įžeidžiančią frazę, negali pasakyti, nes tiek J. O., tiek prokuroras M. P. sėdėjo jai už nugaros. Liudytojų J. O., L. O., L. O., N. Š., I. Ž. parodymai vertintini kritiškai, nes duoti siekiant palaikyti vieną ar kitą šalį, todėl jais remiantis konstatuoti ar paneigti faktą, kad įžeidžianti frazė buvo pasakyta prokurorui, negalima. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėti liudytojai aiškiai neparodė, jog T. Ž. įžeidžiančią frazę pasakė žiūrėdama į prokurorą ar į J. O.. Tokią išvadą padarė tik dėl vėlesnių prokuroro veiksmų, t. y. jo nusišalinimo nuo kaltinimo palaikymo.
Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad T. Ž. įžeidžiančią frazę pasakė po kelių J. O. pasisakymų apie paminklų apipylimą dažais. T. Ž. ištarta įžeidžianti frazė buvo būtent apie paminklo apipylimą dažais. Prokuroras apie paminklų apipylimą tuo metu nepasakė nieko. Vertinant pasakytus žodžius teismo posėdžio kontekste, taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, kad įžeidimas buvo skirtas prokurorui M. P.. Tai, kad išsakyta frazė nėra nutolusi nuo prokuroro pasisakymo, dar nereiškia, kad ji buvo išsakyta būtent prokurorui. Be to, T. Ž. frazė nebuvo išsakyta iki galo – teisėjas G. Stonkus ją nutraukė ir pareiškė pastabą dėl netinkamo pasisakymo posėdžio metu. Kadangi T. Ž. nebuvo leista iki galo išsakyti minties, todėl nėra aišku, kaip ji tą frazę būtų užbaigusi. Liudytoja D. P. taip pat negalėjo nurodyti, ar T. Ž. išsakyta frazė buvo teiginys ar klausimas.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad abejonių dėl padarytos nusikalstamos veikos kelia ir tai, jog nukentėjusysis tik po kelių mėnesių suvokė, jog buvo įžeistas. 2013-09-16 teisiamojo posėdžio metu po J. O. akcentavimo apie įžeidimą, išsakytą 2013-06-21 teisiamojo posėdžio metu, buvo išklausytas 2013-09-21 teisiamojo posėdžio garso įrašas ir tik tada prokuroras pareiškė nusišalinimą, nes jis jaučiasi įžeistas. Šis faktas suponuoja išvadą, kad nukentėjusysis iki tol taip pat nesuprato, ar įžeidimas tikrai buvo skirtas jam. Pirmosios instancijos teismas šį faktą taip pat siejo su paties nukentėjusiojo suvokimu apie įžeidimą, reiškiančiu, jog iš pradžių galbūt nesuprato, kad įžeidimas skirtas jam, o ne su nukentėjusiojo vėlesne reakcija į nusikalstamą veiką, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose.
Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių, neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad T. Ž. tikrai įžeidžiančią frazę skyrė prokurorui, o ne J. O.. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Įvertinus tai, kad ateityje veika, numatyta BK 290 straipsnyje, bus dekriminalizuota (nuo 2016-04-01), esant nors menkiausioms abejonėms dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo pripažinti asmenį kaltu, padarius BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas dėl T. Ž. išteisinimo, todėl naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo prokuroro M. P. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės apeliacinius skundus atmesti.