Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-02-15 · Administracinė byla Nr. I-2442-602/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-15
Bylos Nr.
I-2442-602/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui
Administracinė byla Nr. I-2442-602/2008
(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. vasario 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Violetos Balčytienės, Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Elingai Bistrickienei,

Dalyvaujant pareiškėjui T. S.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Olgai Kilkinovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu (priimtu 2007-01-17 nutartimi b.l.96) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti VSAT prie VRM sprendimą, išdėstytą 2006-10-20 rašte Nr.(21)-14-5035, neteisėtu ir nepagrįstu bei priteisti 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, įpareigojant atsakovus ją sumokėti. Skunde nurodė, jog VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės vadas 2003-12-30 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą ir konstatavo, jog jis, būdamas Lazdijų rinktinės Reketijos užkardos sargybų būrio pasieniečiu ir vykdydamas Lazdijų rinktinės vado įsakymą, 2003-12-09 tarnybos metu patyrė traumą, kurią CMEK priskyrė lengvam sveikatos sutrikdymui. Pagal tuo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 40 str. 3 dalį jam už tokį sužalojimą priklausė 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje 2006-12-01 nutartimi nustatė, jog kompensaciją turi mokėti įstaiga, kurioje pareigūnas dirba, o tiesioginis valstybės biudžeto asignavimų valdytojas turi pervesti tam reikalingas lėšas, gi VSAT prie VRM Lazdijų rinktinė jam priklausančios kompensacijos nesumokėjo, todėl pareiškėjas 2006-10-16 kreipėsi su prašymu sumokėti kompensaciją. Prašymas nebuvo patenkintas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas traumą patyrė žaisdamas krepšinį, būtina sąlyga kompensacijai mokėti – specifinės pareigūno veiklos vykdymas. Statutas to nenumato, nes pagrindinės kompensacijos mokėjimo sąlygos yra šios: sveikatos sutrikdymas patirtas vykdant vadovo įsakymą; sveikatos sutrikdymas patirtas tarnybos metu (tas konstatuota tarnybinio patikrinimo išvadoje); patirtas lengvas sveikatos sutrikdymas (nustatyta CMEK); sutrikdymas patirtas ne dėl laisvo apsisprendimo elgtis bet kokiu būdu (b.l.2-3, 93-94).

Atsiliepimas

Atsakovas VSAT prie LR VRM, atsikirsdama į skundą, prašė jį atmesti ir nurodė, jog Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr.530 (aktuali redakcija nuo 2002-12-23) patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau - Sąlygos) 3 punkte nurodyta, jog draudiminiai įvykiai yra atsitikę, kai apdraustasis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į darbą arba iš jo bei ne darbo laiku, jeigu teismo ar tardymo nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba, taip pat jeigu jie atsitinka per apdraustojo mokymo bei pratybų laiką, pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį, pareiškėjui ši teisė buvo išaiškinta. Statuto 40 str. 3 dalyje numatytos kompensacijos mokėjimas sąlygojamas dviejų alternatyviai nurodytų atvejų: pirma, kai sužalojimas patirtas pareigūnui einant savo tarnybines pareigas; antra, kai sužalojimas patirtas dėl tarnybos, antru atveju būtina nustatyti, jog yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų ar atliekamų pareigų ir kūno sužalojimo. Tuomet, kai pareigūnas sužeidžiamas sporto, poilsio metu ir pan., tai laikoma draudiminiu įvykiu, už kurį išmokamas draudimo atlyginimas, bet ne kompensacija (b.l. 29-30).

Trečiasis suinteresuotas asmuo, reikšdamas nuomonę į skundą, nurodė, jog 2004-01-12 surašė pažymą Nr.57 ir pagal tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1991-04-12 nutarimo Nr.127 „Dėl socialinių garantijų policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams“ nuostatas nustatė, jog pareiškėjo 2003-12-09 patirta trauma priskiriama lengvam sveikatos pakenkimui. Šis sprendimas atitinka teisės aktuose nurodytą taisyklę, jog CMEK pagal savo kompetenciją nustato tik sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį tais atvejais, kai teisės aktų nustatyta tvarka konstatuojama, jog pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba (b.l.89-90).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vidaus reikalų sistemoje tarnybą pradėjo 2002-09-09, nuo 2003-08-02 paskirtas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Reketijos užkardos sargybų būrio pasieniečio pareigas (b.l. 50).

VSAT prie VRM Lazdijų rinktinės vado 2003-11-17 įsakymu Nr.7-422 buvo sudaryta rinktinės komanda, į jos sudėtį įtraukiant ir pareiškėją, dalyvauti krepšinio varžybose pagal rajono vyrų krepšinio pirmenybių tvarkaraštį (b.l.32). 2003-12-09 varžybų metu pareiškėjas patyrė traumą (b.l.34-35). Tą pačią dieną pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr.5144191 dėl čiurnos raiščių plyšimo, kuris buvo tęsiamas iki 2003-12-31 (b.l.37-38). VSAT prie VRM Lazdijų rinktinės vado 2003-12-10 įsakymu Nr.7-452 buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui ištirti (b.l.44), kuri 2003-12-16 surašė nelaimingo atsitikimo tarnyboje aktą Nr.4 (b.l.43), o atlikusi tyrimą - 2003-12-30 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Lazdijų rinktinės Reketijos užkardos sargybų būrio pasieniečio T. S. patirtos traumos“ Nr.9-58, kurioje konstatavo, kad Reketijos užkardos pasienietis jaunesnysis puskarininkis T. S. patyrė traumą tarnybos metu (b.l.51-52). CMEK 2004-01-12 pažyma Nr.57 pripažino pareiškėjo patirtą traumą kaip lengvą sveikatos pakenkimą (b.l.53). T. S., vadovaudamasis Statuto 40 str. 3 dalimi, 2004-03-29 prašymu kreipėsi į VSAT prie VRM vadą išmokėti jam priklausančią kompensaciją (b.l.55), į ką 2004-04-22 raštu Nr.(21)-14-1290 atsakyta, jog kompensacijai skirti nėra teisinio pagrindo, nes nėra patvirtinta tvarka, kuri nustatytų, ar pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba (b.l.56).

2004-06-08 pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VSAT prie VRM vadą su prašymu išmokėti jam 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nurodydamas, jog teisinių kliūčių tam neliko, nes Vidaus reikalų ministras įsakymu Nr.1V-138 patvirtino Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles (b.l.57-58). Prašymas buvo persiųstas Lazdijų rinktinei (b.l.59), kuri 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179 prašomą kompensaciją išmokėti atsisakė, nes pareiškėjo dalyvavimas krepšinio varžybose nėra tiesiogiai susijęs su pareigų vykdymu, todėl pagal Statuto 40 str. 6 dalies 5 punktą pareiškėjui kompensacija nepriklauso (b.l.61).

2006-10-16 prašymu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VSAT prie VRM dėl kompensacijos išmokėjimo (b.l.4), tačiau VSAT prie VRM 2006-10-20 prašomą kompensaciją skirti atsisakė, motyvuodama, jog dalyvavimas krepšinio varžybose neturi specifinės pareigūno veiklos, vykdant tiesiogines tarnybines pareigas, požymių, todėl teisė į kompensaciją neatsiranda (b.l.85-86).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSAT prie VRM 2006-10-20 sprendimu, 2006-10-30 kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 2).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialines ir kitas garantijas ginčo metu reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja 2003-04-29 įstatymu Nr.IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, kurio 40 str. 3 dalis numatė, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga, eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo darbo užmokesčių dydžio, o lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija (6 p.). To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog tai, ar pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar jo tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta Vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr.1V-138 „Dėl nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių patvirtinimo ir vidaus reikalų ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr.366 1.2 punkto pripažinimo netekusiu galios“, o iki 2004-01-31 galiojo VSAT prie VRM vado 2003-10-24 įsakymu Nr.4-538 patvirtinta Laikinoji nelaimingų atsitikimų tyrimo ir kompensacijos išmokėjimo instrukcija, kuri, be kitų teisinių santykių, reglamentavo ir tarnybinio tyrimo atlikimo, jei VSAT prie VRM pareigūnas buvo sužeistas vykdydamas tarnybines pareigas, ir jam dėl to priklausančios kompensacijos išmokėjimo tvarką.

Instrukcijos 14.5 punktu buvo nustatyta, jog nelaimingą atsitikimą tirianti komisija privalo nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba, tyrimą baigdama tarnybinio patikrinimo išvada (15 p.), o Personalo valdyba ar struktūrinio padalinio personalo skyrius tokiu atveju įpareigojami nukentėjusįjį pareigūną nusiųsti į CMEK, siekiant nustatyti, ar yra pareigūno sveikatos pakitimų, sumažėjęs jo tinkamumas tarnybai, yra liekamųjų reiškinių (23 p.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo patirtam nelaimingam atsitikimui ištirti sudaryta komisija 2003-12-30 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatavo, kad Reketijos užkardos pasienietis jaunesnysis puskarininkis T. S. patyrė traumą tarnybos metu ir 4 punktu pasiūlė Personalo skyriui nusiųsti T. S. į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui ir tinkamumui tarnybai sumažėjimui nustatyti, o gavus CMEK išvadą – informuoti Vidaus audito ir kontrolės skyrių (b.l.51-52). Reikalinga pažyma surašyta 2004-01-12, apie ją 2004-02-03 raštu informuotas VSAT prie VRM Vidaus audito ir kontrolės skyrius (b.l.54). Instrukcijai nuo 2004-01-31 nustojus galioti, VSAT prie VRM kompensacijos skyrimo klausimo sprendimą pareiškėjui 2004-04-22 raštu atidėjo (b.l.56), o Vidaus reikalų ministrui 2004-04-23 įsakymu Nr.1V-138 patvirtinus naujas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles, kompensaciją VSAT prie VRM Lazdijų rinktinė 2004-07-21 sprendimu Nr.(21/21)-62-2179 atsisakė išmokėti motyvuodama tuo, jog pareiškėjo dalyvavimas krepšinio varžybose nėra tiesiogiai susijęs su pareigų vykdymu, todėl pagal Vidaus tarnybos statuto 40 str. 6 dalies 5 punktą jam kompensacija nepriklauso (b.l.61). Analogiškas atsakymas išdėstytas ir skundžiamame VSAT prie VRM 2006-10-20 sprendime Nr.(21)-14-5035, t.y. kompensaciją atsisakyta mokėti dėl to, jog pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos, ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu (40 str. 6 d. 5 p.).

Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Lazdijų rinktinė tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ištyrė nelaimingą atsitikimą, ir padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl tarnybos. Padarę nurodytą išvadą, atsakovai neteisingai vėliau sprendė kompensacijos mokėjimo klausimą bei be pagrindo iš naujo kvestionavo savo pačių padarytą įstatymų nustatyta tvarka išvadą dėl to, ar nelaimingas atsitikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijos mokėjimą tuo atveju kai pareigūnas buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos.

Nurodytos teisės normos pagrindu, kompensacija turi būti mokama, esant dviems savarankiškiems atvejams: 1) kai sužalojimas patirtas pareigūnui einant savo tarnybines pareigas. Pareigūno tarnybinės pareigos nustatomos jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Policijos veiklos įstatymas, Operatyvinės veiklos įstatymas ir kt.), pareigybės aprašymu ar kitokiu būdu; 2) kai sužalojimas patirtas dėl tarnybos. Sužalojimais dėl tarnybos laikytini tokie pareigūno patirti sužalojimai, kai tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-20 nutartis byloje Nr.A2 - 1172 – 06, 2005-06-14 nutartis byloje Nr.A-11-735/2005, 2007-10-25 šioje byloje priimta nutartis).

Aukščiau aprašyti bylos duomenys patvirtina, kad 2003-11-17 įsakymu buvo sudaryta rinktinės komanda bei įsakyta komandos sudėtyje nurodytiems pareigūnams, tame tarpe ir pareiškėjui, dalyvauti krepšinio varžybose pagal patvirtintą tvarkaraštį. Nurodytas įsakymas priimtas vykdant VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės vado įsakymu „Dėl 2003 m. profesinio rengimo“ patvirtintą 2003 m. sporto ir profesinio meistriškumo varžybų planą bei siekiant gerinti pareigūnų fizinį parengimą ir populiarinti sportines varžybas (b.l. 32). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas dalyvavo varžybose ir privalėjo tai daryti dėl to, kad privalėjo vykdyti 2003-11-17 įsakymą. Pareiškėjas dalyvavo varžybose ne dėl savo laisvo apsisprendimo sportuoti. Todėl tarp šių varžybų metu patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjas turi teisę gauti kompensaciją už sužalojimą patirtą dėl tarnybos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Atsakovai, vertindami tyrimo metu nustatytas aplinkybes, neteisingai vertino nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdami į pareiškėjo vykdomas darbines pareigas, kurios yra reglamentuotos įstatymais (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas) ir kitais teisės aktais. Nurodytu aspektu reikėtų vertinti faktines aplinkybes bei taikyti minėtas teisės normas, jeigu sužalojimas būtų buvęs patirtas pareigūnui einant savo tarnybines pareigas. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad pareiškėjas nevykdė savo darbinių pareigų. Todėl šiuo atveju reikėjo vertinti faktines aplinkybes ir padaryti išvadą ar sužalojimas patirtas dėl tarnybos. Pastarasis aspektas nėra susijęs su pareiškėjo vykdomomis darbinėmis funkcijomis, todėl šios bylos išsprendimui nėra reikšmingi jų apimtis bei teisinis reglamentavimas.

Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr.530 (toliau Nutarimas) (aktuali redakcija nuo 2002-12-23) yra patvirtintos „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos“. Šio nutarimo 1.1 p. yra numatyta, kad pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas (toliau vadinama – draudimo sąlygos) apdraudžiami Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jiems pavaldžių padalinių, Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių) pareigūnai. Iš šio norminio akto turinio matyti, kad jo pagrindu yra mokamos draudimo sumos, įvykus draudiminiam įvykiui, ir yra mokamos kompensacijos, kuomet įvykis nepatenka į draudiminio įvykio sąvoką. Nutarimo 17 p. yra numatyta, kad jeigu šių draudimo sąlygų 1 punkte išvardyti asmenys susižeidė vykdydami profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas, jiems išmokama kompensacija, apskaičiuota pagal profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus; jeigu profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatytas kompensacijos dydis, sužeistam ryšium su tarnyba apdraustajam išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) sužeidimo mėnesio darbo užmokesčio (su nustatytomis mėnesinėmis priemokomis ir priedais), o darbo užmokesčio nesant – minimalios mėnesinės algos dydžio kompensacija; lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio (minimalios mėnesinės algos) dydžio.

Todėl pareiškėjas turi teisę gauti 12 mėnesių sužeidimo mėnesio darbo užmokesčio (su nustatytomis mėnesinėmis priemokomis ir priedais) kompensaciją Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pagrindu bei nurodyto nutarimo 17 p. pagrindu. Nurodytos teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, aiškinant teisę gauti kompensaciją priklausomai nuo to ar sužalojimas buvo susijęs su tarnyba, nes įstatymas suteikia teisę gauti kompensaciją ne tik susižalojus vykdant tarnybines pareigas, bet ir kitais atvejais kai tai yra susiję su tarnyba – dėl tarnybos.

Nutarimo 25 punktas numato, jog ginčus dėl kompensacijų mokėjimo nagrinėja valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis. Iš šios teisės normos seka institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, pareiga mokėti kompensaciją esant įstatyme numatytam pagrindui. Todėl kompensaciją privalo mokėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Lazdijų rinktinė pagal duomenis apie pareigūnui paskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį 2003 m. gruodžio mėn. – 1218,3 Lt (b.l. 49).

Nutarimo 23 punktas nurodo, jog reikalavimams, kylantiems iš asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo jiems žuvus ar sužalojus, taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškininės senaties terminai. Pareigūno reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš esmės yra reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu atveju asmeniui padarytą žalą (CK 6.283 str.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, nepraleidęs nurodyto senaties termino, todėl pažeista teisė turi būti ginama (CK 1.131 str. 1 d.). Be to, senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Atsakovai šioje byloje nereikalavo taikyti senaties, todėl nėra prielaidų svarstyti skundo nepagrįstumo būtent dėl senaties termino praleidimo.

Pažymėtina, kad nepagrįsti buvo atsakovo motyvai, susiję su atsisakymu mokėti kompensaciją ar klausimo sprendimo atidėjimu dėl to, jog tam tikrą laiką nebuvo patvirtinta Vidaus reikalų ministro tvarka dėl įvykių tyrimo ir kompensacijų mokėjimo. Kaip jau buvo minėta, tuo metu galiojo laikinoji tvarka, pagal kurią ir buvo ištirtas įvykis. Nei laikinojoje tvarkoje, nei vėliau patvirtintoje Vidaus reikalų ministro tvarkoje, nėra numatyta kompensacijų mokėjimo tvarka, yra numatyta įvykio tyrimo eiga. Nurodytuose norminiuose aktuose iš esmės yra numatytos procesinio pobūdžio teisės normos, kurios taikytinos galiojančios atskirų veiksmų atlikimo metu. Todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi laikinąją tvarka, tirdamas įvykį. Ištyręs įvykį, atsakovas privalėjo užtikrinti pareiškėjo teisę gauti kompensaciją, numatytą materialinės teisės normose, kurios taikytinos materialini teisinių santykių atsiradimo metu, šiuo atveju sužalojimo metu Statute numatą teisę gauti kompensaciją.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM, priimdamas ginčijamą sprendimą, neteisingai aiškino minėtas teisės normas, suteikiančias teisę pareiškėjui gauti kompensaciją. Atsakovas pasisakė, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas yra draudiminis įvykis. Atsakovas neturėjo pagrindo sprendime įvertinti tam tikrą įvykį kaip draudiminį. Atsakovas nevykdo jokių funkcijų, susijusių su pareigūnų draudimu valstybės lėšomis, todėl neturėjo teisės pasisakyti nurodytais klausimais. Atsakovas turėjo įvertinti tik pareiškėjo teisės į kompensaciją buvimą ar nebuvimą. Pagal minėto nutarimo nuostatas teisę gauti draudimo sumą vertina bei priima dėl to atitinkamus sprendimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Todėl skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, be to, dėl aukščiau nurodytų motyvų yra iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjui priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos – 500 Lt (b.l. 103, 105) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 45 str.). Pareiškėjo turėtų išlaidų dydis yra pagrįstas pinigų priėmimo kvitu, turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nurodyta išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vardu buvo paduotas patikslintas skundas, advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nuspr endė:

patenkinti T. S. skundą.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimą, išdėstytą 2006-10-20 rašte Nr.(21)-14-5035.

Priteisti pareiškėjo T. S. naudai iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės 12 mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją - 14620 Lt (keturiolika tūkstančių šeši šimtai dvidešimt Lt).

Priteisti pareiškėjo T. S. naudai iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės 500 Lt atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta BalčytienėAudrius BakaveckasVeslava Ruskan