Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-199-232/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-05
Bylos Nr.
e2S-199-232/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
N. V., G. V.
Atsakovas
L. M., M. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-199-232/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04475-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.4.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) N. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų N. V. ir G. V. ieškinį atsakovams L. M. ir M. M., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl įregistruotų kadastrinių duomenų registracijos panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė.

Ieškovai N. V. ir G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) panaikinti atsakovams priklausančio žemės sklypo (Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užužerės k., kadastro Nr.) kadastro duomenų registraciją, 2012-04-18 įregistruotą Nekilnojamojo turto registre; 2) nustatyti, kad riba tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr., adresas Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k.) ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr., adresas Vilniaus r. sav., Riešės sen., Užuežerės k.) atitinka tiesią liniją, jungiančią du koordinačių taškus, esančius LKS-1994 koordinačių sistemoje (planšeto nomenklatūra 76/36-0232): 1. (x – 6082161.34, y – 582783.51), 2. (x – 6082165.82, y – 582816.52); 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė ieškovams N. V. ir G. V. terminą ieškinio trūkumus pašalinti. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovai prašo nustatyti ribą tarp gretimų sklypų, jie turi pateikti planą, parengtą matininko ar įmonės, iš kurio aiškiai matytųsi sklypus skiriančios ribos, posūkių taškai, nurodytos jų koordinatės, ir kuris atitiktų Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, būtų suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos tarnyba (jos padaliniu). Be to, ieškovai neginčija atsakovų sklypo kadastrinių matavimų, kurių pagrindu atlikta daikto registracija, nenurodo, kada konkrečiai sužinojo apie ieškovų pažeistas teises. Taip pat ieškovai nepateikė savo sklypo 2001-03-14 pirkimo pardavimo sutarties ir visos šio sklypo kadastrinių matavimų bylos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Apeliantai (ieškovai) N. V. ir G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį dalyje, kuria teismas nustato ieškovams pateikti planą, parengtą matininko ar įmonės, iš kurio aiškiai matytųsi sklypus skiriančios ribos, posūkių taškai, nurodytos jų koordinatės, ir kuris atitiktų Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, būtų suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos tarnyba. Ieškovai su Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi šioje dalyje nesutinka ir mano, jog teismo reikalavimas kartu su ieškiniu pateikti suderintą planą užkerta ieškovams galimybę realizuoti savo nuosavybės teisių gynimą teisme, o tai prieštarauja LR Konstitucijos 30 str., LR CPK 5 str. 1 d., LR CK 4.45 str., CK 1.137 str. 1 d. Ieškovai, esant neišspręstam ginčui su atsakovais dėl sklypo ribos, negali suderinti savo sklypo kadastrinių matavimų bylos su Žemėtvarkos skyriumi. Tai ieškovai jau bandė padaryti 2011 metais, tačiau Žemėtvarkos skyrius suderinti bylą atsisakė, išduodamas 2011 06 20 Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą. Žemėtvarkos skyrius negali suderinti ieškovų sklypo kadastrinių matavimų plano, nes šis jo sprendimas prieštarautų jau suderintam ir NT registre įregistruotam greta esančio atsakovų sklypo kadastrinių matavimų planui, nes tokiu būdu apie 219 m² žemės ploto būtų įregistruota tiek ieškovų, tiek atsakovų nuosavybės teise. Dėl šios priežasties ieškovai sužinoję, jog atsakovai, esant neišspręstam ginčui dėl sklypų ribos, neteisėtai atliko, suderino ir įregistravo savo sklypo kadastrinių matavimų bylą, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu ginti savo pažeistas nuosavybės teises į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, jog ieškovai su ieškiniu Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2010 metais parengtą (ir dėl nurodytų priežasčių nesuderintą su Žemėtvarkos skyriumi) ieškovų žemės sklypo planą, kuriame aiškiai pavaizduota sklypus skirianti riba bei posūkių taškai su nurodytomis koordinatėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis procesas pagal apeliantų (ieškovų) N. V. ir G. V. atskirąjį skundą nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantai atskiruoju skundu ginčija 2015 m. sausio 5 d. trūkumų šalinimo nutarties dalį, kuria, teismas įpareigojo ieškovus pateikti planą, parengtą matininko ar įmonės, iš kurio aiškiai matytųsi sklypus skiriančios ribos, posūkių taškai, nurodytos jų koordinatės, ir kuris atitiktų Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, būtų suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos tarnyba.

Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos skundžiama 2015 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai ginčija nutarties dalį, kuria įpareigoti teismui pateikti planą, parengtą matininko ar įmonės, kuris atitiktų Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, būtų suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos tarnyba. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2015-01-27 teisme gautas patikslintas ieškovų ieškinys. 2015-02-06 priimtas ieškovų patikslintas ieškinys, byloje jau vyko parengiamasis teismo posėdis, paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis.

Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu yra skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, o byloje pateiktas patikslintas ieškinys yra priimtas ir byla yra nagrinėjama (paskirtas parengiamasis teismo posėdis), spręstina, kad atskirojo skundo nagrinėjimas dėl 2015 m. sausio 5 d. trūkumų šalinimo nutarties, neteko prasmės, nes faktiškai neliko apskundimo objekto t.y. apeliantų paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus, nes ieškovai pateikė patikslintą ieškinį ir patikslintas ieškinys teismo yra priimtas. Todėl vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas pagal ieškovų atskirąjį skundą nutrauktinas. Kadangi civilinio proceso normos tiesiogiai nenumato galimybės nutraukti apeliacinį procesą, kai po atskirojo skundo priėmimo atskirojo skundo objektas išnyksta, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas įstatymo analogiją, apeliacinį procesą nutraukia Civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p. pagrindu (Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d., 315 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d., 338 str.,

nutarė:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų N. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, nutraukti.

Teisėja Liuda Uckienė