Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovui K. B., jo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui K. B. dėl iškeldinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas K. B. reiškė reikalavimą pripažinti jį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko S. J. šeimos nariu ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį jo vardu (b. l. 3-4). Paaiškino, kad ginčo bute pastoviai gyvena nuo 2000 metų, kai išsiskyręs su žmona susipažino su V. B.. Moka mokesčius už butą, neturi skolų. Tuo metu, kai atsikraustė į minėtą butą, jame jau gyveno V. B. ir S. J. mama M. B., kuri 2005 m. mirė. V. B. šiame bute gyveno pastoviai, nepaisant to, kad buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Kauno rajone. V. B. buvo sudariusi santuoką su V. B., kuris mirė vėliau, jau pradėjus jam, ieškovui, gyventi su V. B.. Paaiškino, kad nei V. B., nei S. J. niekur nedirbo, butas buvo išlaikomas ir jie visi gyveno iš jo, ieškovo, pajamų, gaunamų dirbant statybų srityje. Šiuo metu darbo biržoje yra registruotas, oficialiai nedirba apie metus laiko. S. J. nuo vaikystės buvo neįgalus. V. B. palaidojo giminės, jis prisidėjo prie laidotuvių išlaidų. Rūpinasi savo vaiku, padeda jam paruošti pamokas, sūnus po pamokų lanko sporto mokyklą, jam yra sudarytos geros sąlygos namie tiek ilsėtis, tiek mokytis. Vaikas gyvena ginčo bute nuo 2005 metų, prieš tai kurį laiką gyveno pas globėjus. Ieškovas tėvystę nusistatė 2013 metais, kad galėtų juo ir toliau rūpintis.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovą K. B. ir E. B. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (b. l. 46-49).

Išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Padrėzienė prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad palaiko išvadą byloje, kadangi ginčo patalpos yra vienintelė vieta, kurioje ieškovas galėtų pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, kuris pats negali kol kas įgyvendinti savo teisės prašyti būti pripažintu nuomininko šeimos nariu. Nors ieškovas yra įrašytas į socialinės rizikos šeimos sąrašą, tačiau pastaruoju metu nepastebėta, kad jis girtautų, prižiūri sūnų, atsižvelgia į socialinių darbuotojų pastabas, vyko įsipareigojimus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo sūnus buvo kelis kartus paimtas iš mamos dėl jos girtavimo. V. B. nevykdė įpareigojimų kreiptis dėl tėvystės nustatymo, dėl pripažinimo šeimos nare, todėl dėl jos neatsakingumo pasekmės tenka jos nepilnamečiam sūnui.

Liudytoja I. J., apklausta teismo posėdyje, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Atsikraustė gyventi adresu (duomenys neskelbtini), 1997 metais, susipažino su ieškovo sugyventine V. B., jos šeima. Ieškovą pažįsta maždaug nuo 2000 metų, nuolat su juo bendrauja. V. B. prašė jos priimti ją gyventi, kadangi tame pačiame bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno jos ligotas brolis, mama. Kadangi ji yra visuomenininkė, tai minėtos šeimos nariai dažnai ateidavo pas ją spręsti savo problemų, klausti patarimo, pasiskolinti pinigų. V. B. girtaudavo, tačiau ieškovas mažiau išgėrinėja, jaučiasi atsakingas už vaiką, jį myli, rūpinasi. Vaikas visada tvarkingas, gerai sutaria su tėčiu, nori gyventi tame pačiame bute. Ieškovas rūpindavosi šeima, dirbo, išlaikė šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovui Kauno miesto savivaldybei (b. l. 30). Šiuo metu asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą minėtame bute, nėra (b. l. 31). 1982-08-13 Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderio Nr. 224 pagrindu minėtose gyvenamosiose patalpose buvo leista apsigyventi M. B. su šeimos nariais: V. B., V. B. ir S. J. (b. l. 32). S. J. nuo 1990-01-25 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.7). 2000-01-30 su M. B. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b. l. 33-34). M. B. 2005-07-18 mirus, S. J. 2010-03-02 pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo jo vardu (b. l. 35-36). 2010-05-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-1703, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį S. J. vardu (b. l. 37-38). Minėto įsakymo pagrindu su S. J. 2010-05-25 buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri 2014-05-14 buvo nutraukta, kadangi S. J. 2013-08-30 išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus (b. l. 24, 39-42, 43, 44-45). V. B. išsituokė su V. B. 2001-07-31 (b. l. 98). Ji mirė 2012-06-29 (b. l. 10). Ieškovas 2013-12-02 pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą, kuriuo prašė pripažinti S. J. šeimos nariu ir priregistruoti bute (b. l. 14,50). 2013-12-09 raštu Kauno miesto savivaldybė informavo ieškovą, kad klausimas dėl sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bus sprendžiamas tik pateikus teismo sprendimą, kad jis yra S. J. šeimos narys (b. l. 15,51). 2014-02-19 Kauno miesto savivaldybės administracija įspėjo K. B. dėl iškeldinimo (b. l. 16, 82). S. J. mirė 2014-06-16 (b. l. 64). K. B. yra nuo 2012-12-04 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 8). K. B. ir V. B. turi sūnų E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovas K. B. moka buto (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius (b. l. 11-13, 94-97). UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2014-04-29 raštu informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, jog pakartotinai patikrinus patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog bute gyvena K. B. ir jo sūnus E. B. (b. l. 53-54). Tai, kad bute gyvena K. B. ir jo sūnus E. B. patvirtina ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 72). Pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad K. B. yra išsituokęs, turi sūnų (b. l. 68). Ieškovas savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, neturi (b. l. 93). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (b. l. 69-70), kurioje nurodė, kad socialinio darbo su šeima metu K. B. gyveno kartu su savo sugyventine . B., sūnumi E. B. ir V. B. broliu S. J. adresu (duomenys neskelbtini) ir vedė bendrą ūkį, ką patvirtina Kauno miesto socialinių paslaugų centro pažyma (b. l. 71). Ginčo butas yra vienintelė ieškovo gyvenamoji vieta, kur jis galėtų pasirūpinti savo sūnumi E. B..

CK 6.602 str. 2 d. numato, kad nuomininkui mirus, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista nuomininko šeimos narių susitarimu pripažįstant nuomininku kitą šeimos narį. Nuomininko šeimos narių sąvoka yra apibrėžta CK 6.588 str., kurio 4 d. nurodo, kad nuomininko šeimos nariai yra artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę nemažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį.

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad ieškovas K. B., kaip V. B. sugyventinis, kurį sieja nuomininko šeimos nario teisės į nuomininko nuomojamą gyvenamąją patalpą, apsigyveno ginčo gyvenamojoje patalpoje ir išgyveno joje ne mažiau kaip vienerius metus, tvarkė bendrai su nuomininke M. B. ir vėlesniu nuomininku S. J. namų ūkį. Teismas pripažįsta, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kad jis nuo 2000 metų gyveno kartu su sugyventine V. (B.) B. bei S. J. viename bute, vedė su jais bendrą ūkį. Tai patvirtino ir liudytoja I. J.. Todėl dėl ieškovo gyvenimo ginčo bute yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai ir jis butu naudojasi esant įstatyme numatytiems pagrindams (CK 6.577 str.). Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo ir liudytojos parodymais, kad ieškovas gyveno kartu su V. B. bei jos broliu S. J., vedė bendrą ūkį.

Sutinkamai su CK 6.602 str. pradiniam nuomininkui mirus, pripažinti nuomininku pagal pirmiau sudarytą nuomos sutartį vietoje pradinio nuomininko priklauso bet kuriam pilnamečiui mirusiojo šeimos nariui, jeigu jis ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoja nuomotoją. Taigi, pagal šiuos civilinius įstatymus, ieškovas, gyvendamas su V. B. ir jos broliu, nuomininku S. J. jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vesdamas bendrą ūkį, įgijo V. B. ir S. J. šeimos nario teisinį statusą ir tokias pat teises pagal buto nuomos sutartį, kaip pradinis nuomininkas, o jam mirus, turi teisę būti pripažintas nuomininku. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas ieškovo įgytos civilinės teisės turi būti ginamos. Ieškovas, gyvendamas kartu su V. B., jų bendru vaiku bei S. J. viename bute, būdamas jų šeimos nariu ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios nuomos sutarties, kaip ir S. J., pagrįstai galėjo tikėti, kad jo įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovo teisių gynimas ir toks civilinių įstatymų taikymas laiko atžvilgiu atitinka ir teisėtų lūkesčių principą. Vien tai, kad ieškovo sugyventinė V. B. neįgyvendino savo pareigų kreiptis dėl pripažinimo nuomininko šeimos nare, sudaryti nuomos sutartį, deklaruoti gyvenamąją vietą ir tokiu būdu užtikrinti gyvenamąją vietą savo nepilnamečiam sūnui, nepaneigia ieškovo civilinių teisių ir pareigų, įgytų vedant bendrą ūkį ginčo bute bei pareigos užtikrinti savo nepilnamečiam sūnui gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo bei prioritetiniu vaiko interesų apsaugos ir gynimo principais, ieškovas pripažintinas S. J. šeimos nariu, o atsakovas įpareigotinas pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį mirus nuomininkui S. J. ir ją sudaryti su ieškovu (CK 1.5 str., 6.588 str. 4 d., 6.602 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1, 5, 6 p., 13 str. 1 d., 21 str. 2 d., CPK 177, 178, 185 str.).

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinys atmestinas. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas yra savavališkai užėmęs ginčo butą, todėl ieškovas negali būti iškeldintas.

Valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 248,97 Eur ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 3,17 Eur pašto išlaidų (b. l. 91, CPK 92 str., 99 str.). Savivaldybė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai siekia ginti viešąjį interesą, todėl žyminis mokestis iš savivaldybės nepriteistinas (CPK 83 str. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Pripažinti ieškovą K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014-06-16, šeimos nariu ir buto nuomininku.

Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę, kodas 111106319, pakeisti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nurodant nuomininku ieškovą K. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, valstybei bylinėjimosi išlaidas: 248,97 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 97 ct) ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 3,17 Eur (tris eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.