Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, dirbantis pagal individualią žemės ūkio veiklą, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U. 2018 m. balandžio 29 d., apie 13 val. 24 min., (duomenys neskelbtini)pažymėtu pastatu, policijos tarnybiniame automobilyje ,,Škoda Oktavia“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tiesiogiai pasiūlė Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniajam patruliui A. K. ir vyresniajam patruliui K. M. kyšį nuo 100 eurų iki 200 eurų už valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Pasak kaltinamojo, jis balandžio 29 d. išvažiavo suarti žemę ir ją suaręs, grįžo. Prie parduotuvės sustojo nusipirkti atsigerti, sutiko du draugus ir jie pasiūlė alaus. Išgėrė trise „bambalį“ alaus. Bevažiuojant namo sustabdė policiją ir davė pūsti į alkotesterį, įpūtė 0,69 promilės. Policininkų paklausė, ar jis galįs kalbėti, jie pasakė, kad gali ir tada pareigūnų automobilyje pasiūlė jiems 100 Eurų, kad nebūtų problemų. Pareigūnas palingavo galvą, tada kaltinamasis supratęs, kad per mažai pasiūlė. Tada pasiūlė 200 Eurų. Policininkai tylėjo, tada pamatė, kad jis yra filmuojamas. Vėliau išgirdo, kad reikia jį išvežti į Telšius, bet jo į Telšius nevežė tik pasakė, kad bus teisiamas už tai, kad pasiūlė kyšį policijos pareigūnams. Kyšį pasiūlė dėl to, kad nerašytų protokolo.

Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – toliau LR BPK 273, 291 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Iš policijos pareigūnų A. K. ir K. M. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltinamasis jiems pasiūlė 200 Eurų kyšį už tai, kad jie nesurašytų protokolo administracinio pažeidimo byloje dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam (b. l. 20–24).

Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką taip pat patvirtina, tarnybinis pranešimas dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 29 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) namu, sustabdytas traktorius MTZ valst. Nr. LL3013, kurio vairuotojui nustatytas 0,69 promilių girtumas. Traktoriaus vairuotojas J. U., gim. (duomenys neskelbtini), siekiant išvengti administracinės atsakomybės, pasiūlė pareigūnams 200 eurų kyšį. J. U. nesulaikytas. Vairuotojo pažymėjimą turi, nepaimtas. Įteiktas šaukimas atvykti į Telšių AVPK (b. l. 7, 11).

Aplinkybę, kad transporto priemonę kaltinamasis vairavo neblaivus patvirtina alkotesterio duomenys (b. l. 15).

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, jog J. U. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 227 straipsnio 2 dalį, nes yra visi tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį nusikalstama veika pripažintinas tiek tiesioginis tiek ir netiesioginis kyšio siūlymas subjektui, kuris yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už pastarojo neteisėtą veikimą arba neveikimą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pasiūlė tiesiogiai kyšį policijos pareigūnams už jų neveikimą – protokolo administracinio nusižengimo byloje nerašymą. Siūlydamas kyšį kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo pasiūlyti kyšį policijos pareigūnams siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Nusikaltimas yra baigtas, nes policijos pareigūnai suvokė, kad kaltinamasis jiems pasiūlė kyšį už jų neveikimą.

Teismo posėdžio metu gautas G. U. prašymas atiduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Iš laiduotojos ir kaltinamojo paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamasis ir laiduotoja yra sutuoktiniai, jie gyvena kartu daug metų. Kaltinamasis padeda žmonai ūkininkauti, todėl, pasak jos, ji sugebės daryti tinkamą įtaką vyrui, kad šis daugiau nenusikalstų. Iš byloje esančios įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad G. U. neteistas. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos pažymos matyti, kad ji ūkininkauja, yra darbšti, seniūnijoje nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gauta. Visos šios aplinkybės rodo, kad G. U. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Kaltinamais visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. J. U. anksčiau neteistas, administracine tvarka, baustas už pažeidimą, kurio nefiksavimui ir pasiūlė kyšį. Ši asmenį charakterizuojanti medžiaga vertintina teigiamai, todėl manytina, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taip pat nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, todėl yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojos G. U. atsakomybėn be užstato (LR BK 40 straipsnio 1–4 dalys).

Kaltinamajam išaiškina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai G. U. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 40 straipsnio 6 dalis).

Nors kaltinamasis ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais pagrindais, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, jam skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė — 5 MGL dydžių įmoka į nukentėjusių asmenų fondą (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendė:

J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir bylą nutraukti, perduodant J. U. laiduotojos G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Laidavimo terminą nustatyti 1 (vienerius) metus.

Skirti J. U. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Išaiškintina, kad įmoka per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti J. U., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai G. U. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.