Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-17 · Administracinė byla Nr. A-756-352-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-17
Bylos Nr.
A-756-352-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Atsakovas
Neįgalumo
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-352/2010Procesinio sprendimo kategorija 6.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. K.,atsakovo atstovams A. G., V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. skundu, kurį tikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. SS-232 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti 2008 m. liepos 31 d. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) sprendimą Nr. S-84 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) palikti galioti Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos Kauno I skyrius) 2008 m. sausio 9 d. sprendimą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami Tarnybos ir Komisijos sprendimai, kuriais jo bazinis darbingumo lygis buvo pakeistas iš 50 į 80 procentų, yra nepagrįsti jokiais objektyviais naujai paaiškėjusiais pareiškėjo sveikatos pagerėjimo medicininiais duomenimis, todėl yra neteisėti ir naikintini. Tarnybos Kauno I skyriaus 2008 m. sausio 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktu (toliau – ir Aktas) pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis. Aktas buvo surašytas ištyrus šeimos gydytojo bei Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) pateiktus duomenis bei išvadą. Remiantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – ir Kriterijų aprašas) 47 straipsnį, už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą atsako Tarnybos teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas. Tarnybos kvietime atvykti į pakartotinį darbingumo lygio vertinimą buvo nurodyta, kad jeigu pareiškėjas neatvyks be pateisinamų priežasčių, Tarnybos sprendimas dėl darbingumo lygio bus nekeičiamas. Pareiškėjo nuomone, priėmus jo padėtį bloginantį sprendimą buvo pažeista Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 16 dalis, nustatanti, kad Komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tarnyba priėmė Sprendimą 2008 m. vasario 5 d., tačiau pareiškėjui raštas dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, kuriuo jis buvo kviečiamas į pakartotinį darbingumo lygio vertinimą 2008 m. vasario 20 d., buvo paruoštas tik 2008 m. vasario 6 d. Be to, Sprendimą pasirašęs asmuo S. R. posėdyje nedalyvavo, dalyvavo D. R., todėl 2008 m. vasario 5 d. sprendimas negalioja dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ginčų komisija pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 11 dalį, kurioje nurodoma, jog komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo (prašymo) gavimo dienos. Pareiškėjo prašymą Ginčų komisija gavo 2008 m. kovo 7 d., tačiau jį išnagrinėjo tik 2008 m. liepos 31 d.

Atsiliepimas

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad asmens darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuoja Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 8 ir 10 punkte yra nurodytas baigtinis dokumentų sąrašas, kurį asmuo turi pateikti Tarnybai. Tačiau Tvarkos aprašo 13.1 punkte nurodyta, kad reikalui esant, Tarnyba kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Tarnyba, pakartotinai vertindama pareiškėjo darbingumo lygį (Akto 20 p.), rėmėsi siuntimo į Tarnybą duomenimis, ligos istorijos duomenimis, konsultantų išvadomis bei apžiūros ir pokalbio su pareiškėju duomenimis. Jeigu Tarnybos specialistai nesikreipė papildomų dokumentų, liudijančių asmens sveikatos būklę, byloje esančių dokumentų užteko pagrįstam sprendimui priimti. Pažymėjo, kad asmens byloje nėra dokumentų, liudijančių pasikeitusią sveikatos būklę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A1-50 „Dėl Valstybinės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“ patvirtintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.10 ir 10.4 punktais, Tarnyba nagrinėja pareiškimus ir skundus tarnybos kompetencijos klausimais, bei suderinusi su steigėju, tvirtina tarnybos administracijos skyrių ir teritorinių skyrių struktūrą, jų nuostatus, darbo reglamentą ir pan. Pareiškėjui neatvykus į pakartotinį darbingumo lygio svarstymą, sprendimas pareiškėjo atžvilgiu būtų vis tiek pakeistas, nes buvo nustatyti pažeidimai, kuriuos padarė Tarnybos Kauno I skyrius 2008 m. sausio 9 d. vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį. Tai patvirtina ir Komisijos sprendimas, kuriuo ginčijamas Sprendimas buvo paliktas galioti. Todėl teigti, kad pabloginus sprendimą dėl darbingumo lygio pareiškėjo atžvilgiu, buvo pažeistos Įstatymo nuostatos, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba priėmė sprendimą 2008 m. vasario 5 d., o tik 2008 m. vasario 6 d. buvo paruoštas raštas dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, kuriuo buvo kviečiamas į pakartotinį vertinimą 2008 m. vasario 20 d. Tokiu būdu gali susidaryti įspūdis, kad Sprendimas yra priimamas anksčiau, nei asmuo yra pakviečiamas į pakartotinį darbingumo lygio svarstymą. Tačiau Tvarkos aprašo 17 ir 34 punktai numato, kad darbingumo lygio terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo dėl darbingumo lygio priėmimo data yra visų reikalingų dokumentų Tarnyboje gavimo diena. Pareiškėjo skundas buvo gautas būtent 2008 m. vasario 5 d. ir Sprendime buvo nurodyta ši data. Tokia tvarka yra nustatyta todėl, kad nepriklausomai nuo prašymo nagrinėjimo laiko, pareiškėjui būtų užtikrintas socialinių garantijų prieinamumas nuo pat kreipimosi į Tarnybą dienos. Dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendimas negalioja, nes jį pasirašęs S. R. posėdyje nedalyvavo, nurodė, kad tokių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip teigia pareiškėjas, nenumato joks norminis teisės aktas, reglamentuojantis Tarnybos veiklą, o Sprendimą pasirašė Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjas, kuris pagal Tvarkos aprašo 47 punkto nuostatas atsako už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyriaus atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2008 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. SS-232, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. S-84 ir paliko nepakeistą Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2008 m. sausio 9 d. sprendimą - Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 133. Taip iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 1 700 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Tarnybos Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – darbingumo lygio nustatymo sąlygos, tvarka ir kriterijai. Darbingumo lygio nustatymo pagrindus nustato Įstatymas, tačiau darbingumo lygio nustatymo kriterijai ir tvarka detalizuoti Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše. Byloje nustatyta, kad NDNT Kauno I teritorinis skyrius, vertindamas pareiškėjo V. K. darbingumo lygį, 2008 m. sausio 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 133 jam nustatė 50 proc. darbingumo lygį (T. 1, b. l. 33). Pagal nustatytą darbingumo lygį, t. y. pagal šią išvadą, pareiškėjas V. K. yra iš dalies darbingas, negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poveikyje, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant cheminiams ir biologiniams rizikos veiksniams: darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, dulkių poveikyje; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris virš 15 kg; dirbti darbą susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, nuolat pasikartojančiais pečių juostos judesiais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti naktinį darbą; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m., virš 5 m; požeminiai darbai, darbai elektros srovės atžvilgiu pavojingose patalpose bei rekomenduotina dirbti ne visą darbo dienos arba savaitės darbo laiką: gali dirbti daugiau kaip 6 val. per dieną ar 5 ir daugiau dienas per savaitę. Tarnybos Kauno I skyrius nustatė 50 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ iki 2009 m. sausio 8 d. (T. 1, b. l. 28-34, 124-130). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą peržiūrėti Tarnybos Kauno skyriaus 2008 m. sausio 9 d. sprendimą, Sprendimu nusprendė jį pakeisti ir nuo 2008 m. vasario 26 d. nustatyti jam 80 proc. darbingumo lygį, t. y. nustatė, kad pareiškėjas yra darbingas (T. 1, b. l. 22-27, 154-159). Šį atsakovo Sprendimą Ginčų komisija sprendimu paliko nepakeistą (T. 1, b. l. 9-16, 110-117).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimus motyvuodamas tuo, kad nei atsakovas, nei Ginčų komisija, priimant šiuos skundžiamus sprendimus nenagrinėjo jokių papildomų dokumentų, ar naujų duomenų, tačiau nustatė kitokį pareiškėjo darbingumo lygį nei Tarnybos Kauno I teritorinio skyrius, t. y. nepagrįstai nustatė didesnį darbingumo lygį nei tretysis suinteresuotas asmuo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įrodyti, kad yra iš dalies nedarbingas, t. y. jo darbingumo lygis yra ne didesnis nei 50 proc. Pagal Tvarkos aprašo III skyriaus „Darbingumo lygio nustatymas“ 16 punktą, nustatant asmens darbingumo lygį yra pildomas patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas. Byloje nustatyta, kad Tarnybos Kauno skyrius 2008 m. sausio 9 d. surašė minėtą aktą (T 1, b. l. 124-130). Teismas vertino, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog tiek atsakovas, tiek Ginčų komisija, taip pat ir tretysis suinteresuotas asmuo, priimdami spendimus rėmėsi tais pačiais duomenimis apie pareiškėjo sveikatos būklę, t. y. 2008 m. sausio 8 d. uždarosios akcinės bendrovės „Medgintras“ (toliau – ir UAB „Medgrintas“) siuntimu Nr. 14 ir kartu su siuntimu pateiktais papildomais medicininiais dokumentais bei gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis, pareiškėjo apžiūros ir pokalbio su juo duomenimis (T. 1, b. l. 35, 68-69, 120-121; T. 2, b. l. 2-14), tačiau padarė skirtingas išvadas apie pareiškėjo darbingumo lygį (T. 1, b. l. 124-130, 140-146). Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad iki 2008 m. sausio 9 d. pakartotinio pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo, V. K. buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, t. y. jis buvo pripažintas iš dalies darbingu (T. 1, b. l. 131-137). 2008 m. sausio 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu pareiškėjui taip pat nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (T. 1, b. l. 124-130). Atsakovas 2008 m. vasario 5 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu pareiškėjui nustatė 80 proc. darbingumo lygį, t. y. jį pripažino darbingu (T. 1, b. l. 140-146). Tarnybos Kauno I skyrius 2009 m. sausio 13 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu pareiškėjui vėl nustatė 50 proc. darbingumo lygį nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2011 m. sausio 12 d. (T. 1, b. l. 167, 170-173).

Pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo parametrai (medicininiai kriterijai) yra nustatyti specialias medicinines žinias turinčių medikų, todėl vertinant juos teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, jei byloje būtų pateiktos kitų specialistų priešingos išvados. Pagal Tvarkos aprašo 45 punktą, už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Teismo posėdyje Tarnybos Kauno I skyriaus specialistės, vertinusios pareiškėjo darbingumo lygį, savo išvadas palaikė, teigė, kad pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygis nustatytas teisėtai ir pagrįstai. Su specialisčių padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo darbingumo lygio sutiko ir Tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus vedėjas, kuris, pagal Tvarkos aprašo 47 punktą, atsako už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą ir kuris savo parašu patvirtino minėtų specialisčių išvadų teisingumą (T. 1, b. l. 182-184). Teismas padarė išvadą, kad byloje duomenų (įrodymų), paneigiančių Tarnybos Kauno I skyriaus padarytas išvadas dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo, nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėją gydančio gydytojo, kuris jį siuntė į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, pateikti medicininiai duomenys yra neteisingi. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, įrodančių pareiškėjo sveikatos būklės pagerėjimą per ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. sausio 9 d. iki 2008 m. vasario 26 d. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo teiginius, kad Tarnybos Kauno I skyrius 2008 m. sausio 9 d. vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį padarė pažeidimus. Trečiojo suinteresuoto asmens sprendimas dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo priimtas laikantis Tvarkos aprašo nustatytų reikalavimų, t. y. ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti nurodyto teisės akto nustatyti atitinkamų procedūrų atlikimo reikalavimai. Pabrėžė, kad Tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus padarytų pažeidimų vertinant pareiškėjo darbingumo lygį atsakovas nei atsiliepime, nei jo atstovai teismo posėdyje konkrečiai neįvardijo. Teismas konstatavo, kad abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens nustatyto pareiškėjo darbingumo lygio nekyla. Tuo pačiu konstatuotina, kad teismui šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su Tarnybos Kauno I skyriaus padarytomis atitinkamomis medicininių duomenų įvertinimo išvadomis.

Teismo nuomone nei atsakovas, nei Ginčų komisija teismui nepateikė jokių prejudicinę galią turinčių rašytinių įrodymų, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2008 m. sausio 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu nustatytas 50 proc. pareiškėjo darbingumo lygis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas ir Ginčų komisija skundžiamais sprendimais pažeidė pareiškėjui Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisėtų lūkesčių principą ir bendrąjį teisės principą non reformatio in peius. Tarnybos bei Ginčų komisijos sprendimai pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 2 dalimi, naikintini. Tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus 2008 m. sausio 9 d. sprendimas (Darbingumo lygio vertinimo aktas, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis) paliktinas galioti. Patenkinus pareiškėjo skundą anksčiau nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų nepasisakė.

Teismas taip pat iš atsakovo priteisė pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 600 Lt už advokato suteiktas paslaugas ir sumokėtą 100 Lt dydžio žyminį mokestį.

III.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino darbingumo lygio vertinimo tvarką nusakančių aktų taikymą, neįsigilino į taikytų aktų, jų punktų prasmę, ir nemotyvuotai panaikino sprendimus. Paaiškino, kad Tarnybos Kauno I skyrius, vertindamas V. K. darbingumo lygį vadovavosi minėtais aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė savo kompetencijos ribose, tačiau klaidingai taikė Tvarkos aprašymo I-ojo priedo punktus. Tvarkos aprašo 35.3 punktas nustato, kad pakartotinis darbingumo lygio vertinimas atliekamas, kai asmuo ir/ar pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Tarnybos priimtu sprendimu. Paaiškino, kad šiuo atveju Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, gavęs V. K. skundą, kuriuo asmuo prašė pakartotinai vertinti jo darbingumo lygį, nes abejojo Tarnybos Kauno I skyriaus nustatyto darbingumo lygio pagrįstumu, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su asmens sveikatos būkle ir pakartotinai vertino asmens darbingumo lygį. NDNT direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-33 patvirtinto „Piliečių prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarkos aprašo Sprendimų kontrolės skyriuje“ 4 punktas numato, kad sprendimas priimamas nekviečiant asmens tuo atveju, jei Sprendimų kontrolės skyriaus specialistų nuomone yra pakankamai duomenų sprendimui priimti asmeniui nedalyvaujant. Šiuo atveju, specialistai, atsižvelgę į tai, kad asmens susirgimai, nurodyti Siuntime į NDNT yra ir jungiamojo audinio bei skeleto - raumenų sistemos, tai, kad NDNT Kauno I teritorinio skyriaus užpildytame darbingumo lygio vertinimo akte nurodyti apžiūros duomenys neatitinka taikytų punktų (pagal apibūdintus judesius taikyti per didelį funkcinį sutrikimą numatantys punktai), nutarė, kad teisingam asmens darbingumo lygio vertinimui būtina apžiūrėti asmenį ir nustatyti tokius objektyvius duomenis, kaip judėjimo funkcijos sutrikimas, stuburo, kelių judesių ribotumas. Mažesnis funkcinis sutrikimas, nei numatytas Tarnybos Kauno I skyriaus taikytuose punktuose, atsispindi ir specialistų pateiktose konsultacijose bei instrumentiniuose tyrimuose.

Pažymėjo, kad apžiūrėjus asmenį ir nustačius minėtuosius duomenis, juos tinkamai užfiksavus darbingumo lygio vertinimo akte - 14 punkte, Sprendimų kontrolės skyrius taikė darbingumo lygio kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.1 punktą (90 proc.), II dalies 23 punktą (80 proc.), VI dalies 40.11.3 punktą (70 proc.), XIII dalies 75.1 punktą (100 proc.). Nurodė, kad motyvai ir pagrindimas, kodėl taikyti minėtieji punktai išsamiai išdėstyti priimtame Sprendime Nr. SS-232. Tarnyba nepaneigė Siuntime ir kartu su juo pateiktuose medicininiuose išrašuose nustatytų duomenų, tačiau būtent jais pagrindė ir motyvavo savo sprendimą. Apžiūros metu nustatyti ir tinkamai fiksuoti jos rezultatai yra duomenys ir pakankamas pagrindas taikyti vieną ar kitą punktą. Jeigu Sprendimų kontrolės skyrius ir nenustato jokių papildomų duomenų ir priimdamas sprendimą nesiremia naujais dokumentais, tai savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad dažnai, nagrinėjant asmenų ar išmokas mokančių institucijų skundus bei prašymus, atliekant pakartotinį vertinimą, sprendimas priimamas remiantis tais pačiais duomenimis apie asmenų sveikatos būklę, kuriais vadovavosi Tarnybos teritoriniai skyriai - tokiu būdu ir yra tikrinamas teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumas. Todėl teismo tvirtinimas, kad remiantis tik tais pačiais duomenimis negalima keisti teritorinio skyriaus nustatyto darbingumo lygio, iškreiptų skundų nagrinėjimo ir kontrolės prasmę. Sprendimų kontrolės skyrius iš esmės tikrina, ar dėl Siuntime į Tarnybą nurodytų susirgimų pritaikyti tinkami punktai bei nustatytos teisingos procentinės vertės.

Tvarkos aprašo 38 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų įteikimo asmeniui dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui. Gauti skundai yra nagrinėjami vadovaujantis Sprendimų kontrolės skyriaus Tarnybos teritorinių skyrių kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-33. Tarnybos sprendimų kontrolės skyrius yra Tarnybos padalinys, vykdantis teritorinių skyrių priimamų sprendimų kontrolės funkciją: pagal planą (planinė kontrolė) ar direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) pavedimu (neplaninė kontrolė) tikrina asmenų bylas su priimtais teritorinių skyrių sprendimais, taip pat esant pagrįstoms abejonėms dėl darbingumo lygio nustatymo ar paaiškėjus, kad Tarnybos sprendimas priimtas nepagrįstai ir esant direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) leidimui atlieka pakartotinį darbingumo ar neįgalumo vertinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Nepaisant to, kuriuo pagrindu (asmens, institucijos prašymas, skundas, planinė kontrolė, kilus pagrįstoms abejonėms) Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai vertina darbingumo lygį, priimtas sprendimas yra laikomas galutiniu Tarnybos sprendimu. Toks sprendimas gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri nagrinėja ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nenurodė nė vieno motyvo, kuris pagrįstų Tarnybos Kauno I skyriaus taikytų punktų teisingumą ir paneigtų Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime išdėstytus išsamius argumentus ir pagrindimus taikomiems punktams ir procentinėms vertėms. Teismas taip pat nepasisakė, kodėl Tarnybos Kauno I skyrius tinkamai vertino funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms kaip vidutiniškai palankius, o Sprendimų kontrolės skyrius kaip palankius - nepagrįstai. Remiantis Įstatymo 23 straipsniu ir kitais teisės aktais, Ginčų komisija yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Teismas savo sprendimu panaikino ir Ginčų komisijos sprendimą kaip neteisėtą bei nepagrįstą, nenurodydamas argumentų ir motyvų.

Nagrinėjamoje byloje principas non reformatio in peus šioje situacijoje taikytas derinant viešąjį ir privatų interesą t. y. siekiant nepabloginti skundą padavusio asmens padėties, vadovautasi „Piliečių prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarkos aprašo Sprendimų kontrolės skyriuje“ 6 punktu, kuris numato, kad kai nustatomi didesni darbingumo lygio procentai, tai sprendimas keičiamas nuo dienos, kai Sprendimų kontrolės skyrius baigia darbingumo lygio vertinimą“. Kadangi, asmens atveju darbingumo lygio vertinimo aktas buvo baigtas 2008 m. vasario 26 d., tai ir 80 proc. darbingumo lygis yra nustatytas nuo šios datos. Tvarkos aprašo 35.3 punkte numatytas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas, kai asmuo ir/ar pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Tarnybos priimtu sprendimu - pakartotinis darbingumo lygio vertinimas yra procedūra, kurios metu vertinamas darbingumo lygis. Tarnybos teritorinio skyriaus nustatytas darbingumo lygis nesaisto Sprendimų kontrolės skyriaus, kadangi tikslas yra - teisingai ir pagrįstai nustatyti asmens darbingumo lygį. Mano, kad toks principo interpretavimas, kad Sprendimų kontrolės skyrius negali nustatyti didesnių darbingumo lygio procentų, nei nustatė teritorinis skyrius, iš esmės prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Teigė, kad teismo pasirinkimas į teismo posėdį pakvieti liudytojomis tik Tarnybos Kauno I skyriaus specialistes yra abejotinas, nes jų suteikta informacija apie V. K. darbingumo lygio vertinimą Tarnybos teritoriniame skyriuje neinformatyvi ir jų suteikta informacija negali būti vertinama kaip specialistų išvados.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, visapusiškas, teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas atsiliepime pakartojo kai kuriuos savo argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad apelianto teiginys, jog specialisčių E. S. ir R. K. apklausos metu nustatyti duomenys negali būti teismo vertinami kaip specialistų išvados yra nesuprantamas, kadangi bylos duomenys patvirtina jų, kaip specialisčių statusą, be to, jos patvirtina Darbingumo lygio vertinime akte nurodytus duomenis bei išvadas. Teisme dalyvavo ne tik Tarnybos Kauno I skyriaus specialistės, bet ir Tarnybos Sprendimų kontrolės specialistai, viena iš jų dalyvavusi priimant Tarnybos 2008 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. SS-232. Be to, Tarnybos Kauno I skyriaus specialistės bei šio skyriaus vedėjas prašė teismo skundą spręsti savo nuožiūra.

Šioje byloje nepastebėta, kad Sprendimų kontrolės skyrius vykdytų kontrolę, kuri yra minima apeliaciniame skunde (tikrinti asmenų bylas su priimtais teritorinių skyrių sprendimais planine ar neplanine kontrole remiantis direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo leidimu). Nesutinka su apelianto teiginiu, kad jų priimtas sprendimas laikomas galutiniu ir nurodo, kad nė viename šioje byloje minimame teisės akte nėra nurodyta, kad Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas yra galutinis. Nurodo, kad ne Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius iniciavo Tarnybos Kauno I skyriaus sprendimo apskundimą, o bendrasis teisės principas non reformatio in peius sako, kad negali būti pabloginama asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimo, kuriuo pareiškėjui V. K. bazinis darbingumo lygis buvo pakeistas iš 50 į 80 procentų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Šio įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje apibrėžta kuomet, priklausomai nuo nustatyto darbingumo procentų dydžio, asmuo laikomas nedarbingu, iš dalies darbingu ar darbingu. To paties straipsnio 8 dalimi darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką pavesta nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Vykdant šį pavedimą minėtų ministerijų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas.

Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius 2008 m. sausio 9 d. priėmė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 133, kuriuo pareiškėjui V. K. buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, t. y. pareiškėjas pripažintas darbingu iš dalies (b. l. 28-34). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. K. 2008 m. vasario 5 d. pateikė prašymą Tarnybai peržiūrėti Tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus 2008 m. sausio 9 d. sprendimą (b. l. 22-27). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyrius 2008 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. 55-232 dėl V. K. darbingumo lygio, kuriuo buvo pakeistas minėtas Tarnybos Kauno I skyriaus 2008 m. sausio 9 d. sprendimas ir nuo 2008 m. vasario 26 d. (t. y. dienos, kuomet buvo baigtas darbingumo lygio vertinimo aktas) pareiškėjui V. K. buvo nustatytas 80 procentų darbingumo lygis (T. 1, b. l. 154-159).

Pareiškėjas V. K. 2008 m. kovo 7 d. pateikė prašymą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo prašė peržiūrėti darbingumo lygio nustatymą (T. 1, b. l. 19). Komisija 2008 m. kovo 18 d. raštu Nr. SD-207 dėl darbingumo lygio nustatymo atsakė V. K., kad jo prašymas gautas, buvo paprašyta Tarnybos pateikti jo neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus ir nurodyta, kad gavus šiuos dokumentus, bus nagrinėjamas V. K. prašymas (b. l. 18). Komisija 2008 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. S-84 dėl V. K. darbingumo lygio, kuriuo buvo patvirtintas Tarnybos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas (T. 1, b. l. 9-16).

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu konstatavo, kad Tarnyba ir Komisija neįrodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens 2008 m. sausio 9 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu nustatytas 50 procentų pareiškėjo darbingumo lygis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl, remdamasis ABTĮ 89 straipsnio 2 punktu, panaikino skundžiamus sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad tai, jog Tarnyba nenagrinėjo jokių papildomų dokumentų ar duomenų, savaime nereiškia, kad tokiu pagrindu priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Turi būti įvardinti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis, galima konstatuoti, kuris sprendimas dėl pareiškėjo bazinio darbingumo lygio yra pagrįstas ir teisėtas.

Iš byloje esančio UAB „Medgintras“ 2008 m. sausio 8 d. dienos siuntimo Nr. 14 matyti, kad pagrindinė pareiškėjo diagnozė buvo nustatyta pagal šiuos TLK (tarptautinio ligų klasifikatoriaus)-10 kodus: G55.1, R52.1, M51.1, G45, o gretutinė diagnozė – E66.9, F06.6, F33.1, H93.3, I11.0, I49.0, J41.0, K21.0, K29.9, M17.0, M20.1 ir M21.4 (T. 1, b. l. 35). Pagal šias diagnozes Tarnybos Kauno I teritorinis skyrius nustatė tokius bazinio darbingumo procentus, pritaikęs Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo punktus: 70 procentų dėl periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos vidutinio funkcijos sutrikimo (15.2 p.); 70 procentų dėl kelio, stuburo ir kitų sąnarių artrozės, esant II funkcinio nepakankamumo klasei (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija) (75.2 p.); 80 procentų dėl širdies ligos II funkcinės klasės (ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu; 6 min. ėjimo testo metu gali nueiti nuo 301 iki 425 metrų. Gerai jaučiasi ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas plautiniame kamiene) (40.1.2 p.); 80 procentų dėl afektinių psichikos ir elgesio sutrikimų (23 p.). Kauno I teritorinis skyrius įvertinęs funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms pagal Kriterijų aprašo 2 priedą, ir nustatęs, kad vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, vadovaujantis Kriterijų aprašo 18 punktu pritaikė koeficientą 1.

Tuo tarpu Tarnyba, iš esmės remdamasi tais pačiais medicininiais duomenimis, tik atlikusi papildomą pareiškėjo apžiūrą, 2008 m. vasario 5 d. sprendimu nustatė, jog V. K. bazinis darbingumo lygis yra 80 procentų. Atsakovas sprendė, kad Tarnybos Kauno I skyrius pareiškėjui nustatytoms ligoms taikė netinkamus Kriterijų aprašo 1 priedo punktus, t. y. netinkamai įvertino funkcinį sutrikimą, kuris atsispindi ir specialistų pateiktose konsultacijose bei instrumentiniuose tyrimuose. Tarnyba ginčijamame sprendime ,,Dėl V. K. darbingumo lygio“ nurodė, jog vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus G55.1, M51.1, R52.1 reikia vadovautis Kriterijų aprašo 1 priedo 15.1 punktu (periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos, esant lengvam funkcijos sutrikimui), nes asmuo skundžiasi nuolatiniais stuburo, rankų, kojų skausmais, tačiau motorikos ir sensorinių sutrikimų nestebima, ir nustatė 90 procentų darbingumą; taip pat 75.1 punktu, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei, I funkcinio nepakankamumo klasei (asmuo gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio), I-II rentgenologinė stadija, ir nustatė 100 procentų bazinio darbingumo vertę. Tarnybos nuomone, nors tyrimų duomenys ir patvirtina pakitimus, tačiau jie asmens judėjimo, apsitarnavimo, darbingumo lygio žymiau neįtakoja. Dėl diagnozės pagal TLK-10 kodus I11.0, I49.1 atsakovas vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo 40.11.3 p. (arterinė hipertenzija, didelė rizikos grupė), o ne 40.1.2 p., kaip Kauno I teritorinis skyrius, ir nustatė 70 procentų bazinį darbingumo lygį. Skirtingai, nei Kauno I teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akte, atsakovas, įvertinęs funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, pagal Kriterijų aprašo 2 priedą, nustatė, jog bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3 (Kriterijų aprašo 19 p.), nes V. K. nustatomos palankios darbui aplinkybės.

Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad dvi pareiškėjo darbingumo lygį nustatinėjusios institucijos laikėsi skirtingų pozicijų dėl taikytinų Kriterijų aprašo 1 priedo punktų pagal tarptautinio ligų klasifikatoriaus kodus ir diagnozės, taip pat ir dėl taikytinų Kriterijų aprašo 2 priede numatytų funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, vertinimo.

Administraciniam teismui nustatytas aktyvus vaidmuo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai jas ištiriant (ABTĮ 81 str.). Atliekant šias pareigas teismui suteikta galimybė pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas šių proceso reikalavimų nesilaikė. Teismo į posėdį iškviestos ir apklaustos Kauno I teritorinio skyriaus specialistės E. S. ir R. K. vertingos informacijos, galinčios turėti reikšmės kilusiam ginčui teisingai išspręsti, nesuteikė.

Akivaizdu, kad ginčui išspręsti ir tinkamai įvertinti tam reikšmingas aplinkybes, yra reikalingos specialios žinios iš medicinos ir sveikatos apsaugos srities. Tokiu atveju procesinis įstatymas numato galimybę pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą (ABTĮ 61, 62 str.) atitinkamai kviečiant į teismo posėdį tinkamą specialistą (nagrinėjamu atveju nesusijusį su byloje esančiais sprendimais) ar skiriant ekspertizę.

Teismas šiais procesiniais instrumentais tinkamai nepasinaudojo. Sprendime argumentuotų, abejonių nekeliančių ir įrodymais pagrįstų išvadų, kodėl Tarnybos Kauno I teritorinio skyriaus 2008 m. sausio 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 133 pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis yra teisingas, o pareiškėjo skundžiamu atsakovo 2008 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. SS-232 nustatytas 80 procentų darbingumo lygis nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepateikė.

Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, nustatanti neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų ir darbingumo lygį asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 1 p.). Pagal Nuostatų 6 punktą Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka asmens neįgalumo lygio ir darbingumo lygio vertinimą ir priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; vertina neįgalimą ir vadovaudamasi medicininiais kriterijais nustato bazinį darbingumą ir kt.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 35 punkte nustatyta, kad NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui (35.1); pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims (35.2); asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu (35.3); esant pagrįstoms abejonėms dėl darbingumo lygio nustatymo ar paaiškėjus, kad NDNT sprendimas priimtas nepagrįstai (35.5).

Atsižvelgdama į minėtas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tarnyba, atlikusi pakartotinį darbingumo vertinimą, turi teisę nustatyti kitokį darbingumo lygį, nei buvo nustatęs teritorinis skyrius. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, nustatydamas didesnį asmens darbingumo lygį, nei buvo nustatęs tretysis suinteresuotas asmuo, pažeidžia bendrąjį non reformatio in peius principą, nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasIrmantas JarukaitisVaida Urmonaitė-Maculevičienė