Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), , Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent:

jis, 2024 m. vasario 16 d., apie 10.40 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarpduryje, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine N. J.-P. metu, laikydamas už buto durų rankenos tyčia du kartus patraukė už jos į savo pusę, tokiu būdu tarpduryje prispausdamas sutuoktinės dešinę ranką bei padarydamas poodines ir intradermalines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad visiškai pripažįsta kaltę, nurodytą įtarime. Lietuvių kalbą supranta, tačiau sunkiau sekasi lietuviškai kalbėti, todėl sutinka, kad apklausos metu dalyvautų rusų kalbos vertėjas, kurio pagalba galės tinkamai išreikšti savo mintis. Pripažįsta, kad įtarime nurodytą dieną, t. y. 2024 m. vasario 16 d., tarp jo ir jo žmonos N. buvo kilęs konfliktas buto tarpduryje, kuomet abu laikydami už durų rankenos, vienas iš vienos pusės, o kitas iš kitos, traukė duris kiekvienas į savo pusę. Jis norėjo duris uždaryti, o ji – atidaryti. Pirmosios apklausos metu neneigė, kad patraukdamas už durų rankenos prispaudė N. ranką, tai padarė du kartus, tačiau nepripažino, kad tai padarė tyčia. Šios apklausos metu nori nurodyti, kad matė N. ranką, kuri buvo įkišta tarpduryje ir du kartus patraukdamas už durų rankenos į savo pusę, suvokė, kad prispaus jai ranką bei sukels jai skausmą. Šį veiksmą pakartojo du kartus. Taigi, pripažįsta kaltę visiškai, nes norėjo uždaryti buto duris ir suvokė, kad prispaudus jai ranką, ji ją automatiškai patrauks ir durys užsidarys. Taip ir nutiko. Dėl savo veiksmų prieš sutuoktinę labai gailisi. Jie pasikalbėjo apie įvykį, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, ketina ir toliau puoselėti tarpusavio santykius bei kartu gyventi. Savo veiksmus prieš sutuoktinę vertina negatyviai, stengsis, kad konfliktai jų šeimoje nebepasikartotų. Taip pat nurodė, kad atlygino žalą, padarytą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Yra informuotas, kad dėl N. nedarbingumo laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 4 359,40 Eur civilinį ieškinį, tačiau tokios sumos šiuo metu sumokėti negali, todėl įsipareigoja ją atlyginti per 18 mėnesių. Yra dirbantis, gaunantis pajamas, todėl žalą per tokį laikotarpį tikrai galėtų atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be A. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios N. J.-P. pareiškimu, nukentėjusiosios N. J.-P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada (duomenys neskelbtini) specialisto papildoma išvada Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio kvito duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. P., 2024 m. vasario 16 d., apie 10.40 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarpduryje, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine N. J.-P. metu, laikydamas už buto durų rankenos tyčia du kartus patraukė už jos į savo pusę, tokiu būdu tarpduryje prispausdamas sutuoktinės dešinę ranką bei padarydamas poodines ir intradermalines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą. todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus A. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.

Skiriant bausmę A. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. P. – neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 4 359,40 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis A. P. įsipareigojo atlyginti civilinį ieškinį per 18 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintas visiškai.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 339,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. 2025 m. gegužės 14 d. kaltinamasis žalą atlygino.

Civilinis ieškovas N. J.-P. pateikė civilinį ieškinį dėl 5043,71 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2025 m. gegužės 16 d. N. J.-P. civilinio ieškinio atsisakė.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai vykstama į gydymo įstaigą, atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui padarytą 4 359,40 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. (A. P.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, per bausmės atlikimo laiką įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. išskyrus atvejus, kai vykstama į gydymo įstaigą, atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui padarytą 4 359,40 Eur turtinę žalą.

Skirti A. P. (A. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. P. (A. P.) priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui 4 359,40 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai 40 ct) turtinei žalai atlyginti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. (A. P.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.