Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2019-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-850-949/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
1-850-949/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25977-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-850-949/2019Proceso Nr. 1-01-1-25977-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas:

1) 2006 m. spalio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį 5 m. laisvės atėmimo bausme;

2) 2013 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. Iki 6.00 val. būti namuose, bausmę atlikęs;

3) 2014 m. vasario 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį, tai yra:

R. M., 2019 m. birželio 21 d., apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą delnu savo seseriai L. M. per veidą ir vieną kartą spyrė jai į kairiąją koją, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai kairės blauzdos sumušimą su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu blauzdos apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. M. iš pradžių savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 21 d. vėlai vakare, jau buvo sutemę, tačiau tikslaus laiko nežino, kartu su savo seserimi L. M. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), šalia lombardo. Į minėtą barą su L. M. atėjo jau būdami neblaivūs. Bare kartu dviese toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Bare buvo ir daugiau žmonių, tačiau nei vieno iš jų nepažįsta. Su L. M. tą vakarą nekonfliktavo. Atsimena, kad su L. M. išėjo į lauką parūkyti, atsisveikino ir išėjo namo. Kelinta tai valanda buvo, nežino, tačiau jau buvo naktis. Dėl kokių priežasčių L. su juo nėjo namo kartu, nežino. Kol jis buvo kartu su L. M. bare, jai jokių sužalojimų ant kairės kojos padaryta nebuvo. Prie jo akių ji su niekuo nekonfliktavo ir niekur nevirto bei neužkliuvo. Kokiu būdu pas ją atsirado sužalojimas ant kairės kojos, nežino. Prieš savo seserį L. M. nėra smurtavęs ir nesmurtavo šįkart. Kai išėjo tą naktį namo, ji galėjo sukonfliktuoti su pašaliniais asmenimis arba galėjo kur nors pargriūti ar atsitrenkti, kadangi, kiek jis prisimena, ji buvo stipriai neblaivi ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Papildomai apklaustas, kaltu prisipažino ir parodė, kad pirminėje apklausoje savo kaltės nepripažino dėl to, kad bijojo jam gresiančios atsakomybės. Tačiau jis viską pergalvojo ir nusprendė, kad geriau yra prisipažinti, jog 2019 m. birželio 21 d., apie 3.50 val., būdamas neblaivus tyčia sudavė vieną kartą savo seseriai L. M. per veidą ir vieną kartą spyrė jai į kairiąją koją. Jis pilnai pripažįsta, kad tą naktį smurtavo prieš savo seserį ir ją nežymiai sužalojo. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi. Patį įvykį jis prisimena lyg per miglą, kadangi buvo stipriai neblaivus. Dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir sesers, jis neprisimena. Po to, kai jis sudavė smūgį seseriai į veidą ir spyrė jai į koją, iš įvykio vietos jis pasišalino ir grįžo namo. Po to prisimena, kad paryčiais sesuo taip pat parėjo į namus, ji šlubavo, jai labai skaudėjo koją. Jis savo sesers atsiprašė (b. l. 79-80, 90).

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2019 m. birželio 21 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, dviese su broliu R. M. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Jau būdami neblaivūs, kartu vartojo alkoholį toliau. Baro pavadinimo nežino, tačiau baras yra prie lombardo. Bare buvo daug pašalinių žmonių, kurių nepažįsta. Kadangi buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, ji neprisimena, ar tarp jos ir brolio buvo kilęs žodinis konfliktas, ir tikrai neprisimena, ar brolis jai sukėlė fizinį skausmą. Visiškai neprisimena, dėl ko kvietė policijos pareigūnus, kaip atvyko policija ir ką ji nurodė policijos pareigūnams. Susižaloti koją galėjo pati nugriūdama ar už ko nors užkliuvusi, ar atsitrenkdama. Jeigu pareigūnams nurodė, kad jai į koją spyrė ir į galvą trenkė brolis, tai negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių taip galėjo nurodyti. Iš tikrųjų visiškai nieko neprisimena, kaip pasibaigė vakaras. Šiuo metu kairės kojos nebeskauda, jokių sužalojimų ant jos nesimato, tik yra truputį patinusi. Kaip jau minėjo, galėjo ir pati būdama stipriai neblaivi kur nors nugriūti ar atsitrenkti. Veido srity taip pat jokių sužalojimų padaryta nėra ir jokio fizinio skausmo nejaučia. Savo broliui R. M. jokių pretenzijų neturi, kadangi tikrai mano, kad jis prieš ją nesmurtavo. Nežino, dėl kokių priežasčių taip galėjo nurodyti policijos pareigūnams, visa ši situacija įvyko dėl per didelio alkoholio kiekio. Pas med. ekspertus eiti atsisakė, kadangi tai yra netikslinga, nes tikrai jokių sužalojimų nėra ir fizinio skausmo nejaučia. Savo brolio R. M. nebijo, prieš ją jis nėra niekada smurtavęs, jo atžvilgiu policijos pareigūnų nebuvo kvietusi, išskyrus šį kartą. Brolis gyvena tuo pačiu adresu kaip ir ji, t. y. (duomenys neskelbtini). Čia yra senas medinis sodo namas su keliais kambariais, kurie turi atskirus įėjimus. Brolis gyvena kartu su mama viename kambaryje, o ji gyvena kitame kambaryje su atskiru įėjimu, tad su broliu gyvena atskirai, jokios papildomos kardomosios priemonės jam skirti nereikia, jo nebijo. Labai miglotai atsimena, kad prie (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo jos kairiąją koją, tačiau į ligoninę jos nevežė. Papildomai apklausta nukentėjusioji L. M. parodė, kad ant kairės kojos iš tikrųjų yra melsvos spalvos kraujosruvos ir patinimas. Pirminėje apklausoje nenurodė, kad yra kraujosruvos, kadangi savo broliui neturi jokių pretenzijų, nes mano, kad pati susižalojo nugriūdama arba atsitrenkdama kažkur (b. l. 22, 25).

Liudytoja R. I. parodė, kad dirba naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. birželio 21 d. naktį minėtame bare dirbo viena. Prisimena, kad į barą, kuriame ji dirbo, 2019 m. birželio 20 d., apie 23.00 val., atėjo du asmenys, t. y. moteris ir vyras. Minėtų asmenų nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Minėti asmenys į barą atėjo iš pažiūros blaivūs. Jie prisėdo prie stalo ir iš karto užsisakė 5 ar 6 vienetus plastikinės 1 litro talpos 7,5 stiprumo alaus ir visą vakarą minėtą alkoholį dviese jie vartojo. Žmonių bare beveik nebuvo. Užeidavo pavieniai asmenys, išgerdavo po bokalą alaus ir išeidavo. O mergina su vaikinu prabuvo bare iki 2019 m. birželio 21 d., apie 2.30 val., kol ji nusprendė minėtų asmenų į barą nebeįleisti. Minėti asmenys išėjo į lauką parūkyti, o ji tuo metu, nutaikiusi progą, užrakino baro duris iš vidaus ir jų atgal į vidų nebeįleido. Taip pasielgė dėl to, kad moteris su vyru jau buvo stipriai neblaivūs, vyras jai pasirodė gana agresyviai nusiteikęs, kalbėjo su ja pakeltu tonu ir grubiai. Kol asmenys buvo bare, jie tarpusavyje nekonfliktavo. Stovėdama prie baro durų, ji viską matė ir girdėjo. Prisimena, kad moteris pradėjo sakyti vyrui, kad jis sudaužė jos telefoną, taip kilo žodinis konfliktas tarp jų. Matė, kad vyras minėtai moteriai spyrė, tačiau į kurią vietą, nematė. Matė, kad moteris nuo jai suduotų smūgių nugriuvo ant žemės ir, kad mergina pati išsikvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad kai moteris skambino telefonu, tuo metu vyras iš įvykio vietos pasišalino. Kai vyras iš įvykio vietos pasišalino, ji iš karto išėjo iš baro ir, priėjusi prie moters, padėjo jai atsistoti bei atsisėsti ant baro laiptų. Moteris sakė, kad jai labai skauda koją, ji pati negalėjo atsistoti ir, kad tai jos brolis jai spyrė į koją, dėl to dabar labai skauda. Atvykus policijos pareigūnams, ji stovėjo greta nukentėjusiosios moters ir pati girdėjo, kad moteris ir policijos pareigūnams pasakė tą patį, jog tai jos brolis ją sužalojo. Kai ji visą veiksmą stebėjo pro baro duris, matė, kad prie baro lauke daugiau nei vieno asmens nebuvo, išskyrus minėtus du asmenis, todėl moters sužaloti daugiau niekas negalėjo, tik asmuo, buvęs kartu su ja. Mano, kad vyrą galėtų atpažinti (b. l. 38-39).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad R. I. iš jai pateiktų asmenų nuotraukų atpažino R. M., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (b. l. 42-44, 45).

Iš 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas, užfiksuota, kaip policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, matyti, kaip ant laiptų prie parduotuvės įėjimo sėdi moteris (kaip vėliau nustatyta L. M.). Šalia jos ant laiptų stovi dar viena moteris, tačiau ji netrukus pasišalina. Policijos pareigūnai paklausia L. M., kas nutiko, o ji nerišliai kalbėdama pasakoja pareigūnams, kad atėjo atsigerti alaus ir jos brolis R. M., kilus konfliktui dėl alaus, sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną ir ją pačią mušė, sužalojo koją, ir ji negali paeiti. Pareigūnas nori padaryti vaizdo įrašą ir klausia moters, ką brolis jai padarė, tačiau moteris atsako, kad jai yra bloga bei silpna ir ji nieko dabar nepasakys. Pareigūnai klausia, kur jai brolis sudavė, tačiau moteris nepaaiškina, kalba labai nerišliai. Tuomet pareigūnai prašo parodyti kūno vietą, kurią skauda. Moteris sako, kad jai skauda tą koją, kuri buvo lūžusi. Pareigūnė paklausia, ar moteris gavo smūgį į galvą, L. M. atsako, kad taip. Tuomet atvyksta GMP darbuotojai, kurie paklausia, ar L. M. į galvą gavo vieną smūgį ar daugiau, moteris atsako, kad nežino. Tuomet GMP darbuotoja paklausia, ar ji buvo be sąmonės. Moteris atsako, kad ne. Tuomet GMP darbuotoja paklausia, ar į galvą gavo smūgį iš kojos ar iš rankos, tačiau moteris atsako, kad nežino. Moteris sako, kad negali priminti kojos, GMP darbuotojas su pareigūne padeda jai nueiti iki GMP automobilio. Moteris verkia ir sako, kad jai labai skauda koją. GMP darbuotojas padeda jai įlipti į GMP automobilį. Tuomet pareigūnas klausia, kiek broliui yra metų, kaip jis buvo apsirengęs. Moteris atsako, kad jam rugsėjo 1 d. bus 37 metai, buvo apsirengęs treningais. Pareigūnė pasitikslina dar kartą ir klausia moters, ar brolis jai trenkė į veidą ir spyrė į koją, tačiau L. M. atsako, kad jai sudaužė telefoną, o kur ir kokiu būdu jai trenkė, ji nesureagavo, tik patvirtina, kad fizinį skausmą ji patyrė (b. l. 50-51, 53-55).

Iš Pranešimų apie įvykius registro išrašo nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d., 3.48 val., L. M. skambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad ką tik prie naktinės parduotuvės jos brolis R. M. ją sumušė rankomis, sudaužė telefoną ir pabėgo. Moteris verkia, rėkia, kad skauda ir kad yra kruvina (b. l. 57-60).

Iš 2019 m. birželio 21 d. Klaipėdos AVPK PR vyriausiosios patrulės G. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d., apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), L. M. sumušė jos brolis R. M., kuris ranka sudavė smūgį L. M. į veido sritį bei su koja spyrė jai į koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 7-10).

Iš 2019 m. birželio 25 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad Kauno g. 6, Klaipėda, tarnybinėse patalpose apžiūrint L. M. kūną, nustatyta, jog ant kairės kojos matoma melsvos spalvos kraujosruva ir patinimas. Ant veido jokių sužalojimų nestebima (b. l. 30-35).

Iš 2019 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1107/2019 (03) nustatyta, kad L. M. buvo padaryta kairės blauzdos sumušimas su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu blauzdos apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas paveikus blauzdą kietu buku daiktu, vieno traumuojančio poveikio pasekoje. L. M. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 49).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. M., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – seserį L. M., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas delnu jai per veidą, spirdamas jai į kairiąją koją, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia L. M. fizinį skausmą, žaloja jos sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas išnykęs, turi galiojančią administracinę nuobaudų, niekur nedirba, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, patvirtino pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jo girtumas taip pat nustatytas nukentėjusiosios, liudytojos R. I. parodymais.

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, R. M. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, neviršijanti BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto šios bausmės vidurkio, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei neatlygintinai išdirbti nustatytą kiekį valandų sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. M. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 val. sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 84 val. sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Rima Gudienė