- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- AS-164-552/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05402-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- B. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos B. L. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 1SS-2873-(9.5.) ir įpareigoti Tarnybą nedelsiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio D. J. išlikusį nekilnojamąjį turtą ar lygiavertį, padidintą iki 100 procentų, sklypą tos apskrities teritorijoje.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.) „Dėl atsisakymo atkurti nuosavybės teises“ ir įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jai tenkančią S. J. nuosavybės teise valdytą 11,05 ha žemės ir 2,09 ha miško (duomenys neskelbtini) km., Varėnos raj. dalį bei atnaujinti terminą tokiam reikalavimui pareikšti; atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo į S. J. nuosavybės teise valdytą 11,05 ha žemės ir 2,09 ha miško (duomenys neskelbtini) km., Varėnos raj.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos B. L. 2016 m. lapkričio 25 d. pateiktą patikslintą skundą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad patikslintame skunde pareiškėja ginčija Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.), kuriuo atsisakyta jai atkurti nuosavybės teises. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad nurodytas įsakymas pareiškėjai buvo išsiųstas kartu su Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 3SD-5671-(14.3.104.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2015 m. lapkričio 13 d., reikalavimą dėl Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.) panaikinimo pareiškė tik 2016 m. lapkričio 25 dieną. Teismas darė išvadą, kad ji yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.
Teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėja nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 3SD-5671-(14.3.104.) buvo nurodyta tik bendra nuostata dėl dokumento apskundimo ir nedetalizuoti apskundimo terminai, todėl ji 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vyriausybės kanclerį. Pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir teigė, kad jos sveikata yra prasta, nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. buvo gydoma stacionarinėse gydymo įstaigose, 2015 m. gruodžio 30 d. – 2016 m. liepos 7 d. laikotarpiu ligoninėje gulėjo 12 kartų.
Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjos sveikatos būklė nesutrukdė jai aktyviai dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pati pareiškėja patikslintame skunde patvirtino, kad po Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.) gavimo 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vyriausybės kanclerį, be to, pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, sutrukdžiusių pasinaudoti teisine pagalba ir galimai pažeistas savo teises ginti per atstovą.
Teismo vertinimu, įstatyme nustatyto termino praleidimą lėmė pačios pareiškėjos veiksmai, jokių objektyvių termino praleidimą įtakojusių aplinkybių pareiškėja nenurodė, todėl jos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo teismas netenkino. Pareiškėjos reikalavimą panaikinti Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.) atsisakė priimti, kaip pateiktą praleidus skundo (prašymo) padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad antrasis patikslinto skundo reikalavimas dėl termino paduoti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.), todėl jį taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėja B. L. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą.
Pareiškėja remiasi Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos 7 punktu ir pažymi, kad Tarnyba pareiškėjai nebuvo pateikusi dokumento, kuriame būtų nurodyta faktinė aplinkybė, jog nuosavybės teisei atkurti nepakanka giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų ir pareiškėja turi galimybę juos papildomai pateikti arba kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 18 straipsniu, atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas. Pareiškėja paaiškina, kad, gavusi 2015 m. rugsėjo 14 d. Tarnybos Varėnos skyriaus raštą, kuriame nenurodyti skundo pateikimo terminai, nebūdama teisininkė, savo supratimu iškart kreipėsi į Vyriausybę, kaip instituciją, nustatančią įstatymo įgyvendinimo tvarką, ir tik gavusi papildomą informaciją, kreipėsi į teismą. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį jai diagnozuota liga, ji gydyta stacionarinėse gydymo įstaigose, operuota. Pareiškėja nurodo, kad neturėjo nei finansinės, nei realios galimybės kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus. Pareiškėja pažymi, kad ji gyvena viena, neturi teisminio ginčų sprendimo patirties.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas atkreipia dėmesį į administracinių teismų praktiką ir pažymi, kad pareiga tinkamai suformuluoti skundo reikalavimus tenka pareiškėjui. Atsakovas remiasi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1, 2 dalimis ir pabrėžia, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja ABTĮ nustatytos tvarkos (skundo padavimo termino) nesilaikė. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad pareiškėjos nurodomos termino praleidimo aplinkybės – teisinio išsilavinimo neturėjimas, sunki finansinė padėtis, yra subjektyvaus pobūdžio. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčo apimtyje pareiškėja tik nurodė termino praleidimo aplinkybes, bet nepagrindė, kaip jos sukliudė jai įgyvendinti savo teises. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galiai pažeistas teises ir teisėtus interesu, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Asmenims, esantiems sunkioje finansinėje padėtyje, yra galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog dėl sunkios finansinės padėties būtų kreipusis į atitinkamas institucijas nemokamos teisinės pagalbos. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią finansinę padėtį. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kurios sukliudė jai nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. spalio 6 d. pateikti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja B. L. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria jos patikslintą skundą atsisakyta priimti, nes patikslintas skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.) pateikti, tačiau iš pareiškėjos teismui pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog B. L. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu jos prašyme nurodytų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių vertinimu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.
Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).
Pareiškėja nurodo dėl Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. kreipusis į Vyriausybės kanclerį. Vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2015 m. spalio 14 d. rezoliucija Nr. 33-962, Tarnyba 2015 m. spalio 19 d. priėmė raštą Nr. 1SS-2873-(9.5.) (t. I, b. l. 3-5). Šis raštas yra ginčijamas nagrinėjamoje administracinėje byloje, tačiau pareiškėja 2016 m. lapkričio 25 d. išsiuntė teismui patikslintą skundą, prašydama atnaujinti skundo dėl Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2) padavimo terminą ir šį įsakymą panaikinti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėja skundo dėl Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2) padavimo terminą praleido daugiau nei metus laiko.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.) buvo išsiųstas kartu su Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 3SD-5671-(14.3.104.) (t. II, b. l. 111-112). Pareiškėja nurodė, kad minėtame rašte pažymėta tik bendra nuostata dėl dokumento apskundimo, todėl ji 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vyriausybės kanclerį. Kaip matyti iš Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. 3SD-5671-(14.3.104.), juo pareiškėja informuojama, kad Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjas 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymą Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2), kuriuo nusprendė neatkurti nuosavybės teisių B. L. į buvusio savininko S. J. valdytos žemės dalį – 2,77 ha žemės, 0,52 ha miško, pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. liepos 9 d. pažymą Nr. 24842 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, taip pat pateikta kita informacija, prie rašto pridėtas šioje administracinėje byloje pareiškėjos pateiktu patikslintu skundu siekiamas nuginčyti Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2). Šiame įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 3SD-5672-(14.3.104.), su kuriuo pareiškėjai buvo siunčiamas Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 3VĮ-1155-(14.3.2.), nurodyta Tarnybos Varėnos skyriaus konkreti darbuotoja, jos telefono numeris, elektroninio pašto adresas, pažymėta, kad ši darbuotoja suteiks daugiau informacijos svarstomu klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinėje byloje skundžiamame Tarnybos 2015 m. spalio 19 d. rašte Nr. 1SS-2873-(9.5.) (t. I, b. l. 3-7), be kita ko, paaiškinta, kad Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 3VĮ-1155-(14.3.2.) pareiškėja turi teisę skųsti tiesiogiai teismui, pacituota Atkūrimo įstatymo aktuali nuostata dėl sprendimo apskundimo, šiame rašte nurodyta konkreti Tarnybos darbuotoja, jos telefono numeris, elektroninio pašto adresas, pažymint, kad ši darbuotoja suteiks daugiau informacijos svarstomu klausimu. Pareiškėja nenurodė, jog būtų kreipusis į Tarnybos Varėnos skyriaus ar tarnybos nurodytas darbuotojas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, termino praleidimo mastą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakyme Nr. 3SD-5671-(14.3.104.) nurodytas šio įsakymo apskundimo tvarkos būdas nebuvo priežastis, lėmusi pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl šio įsakymo panaikinimo tik daugiau nei po metų laiko. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1017-662/2015).
Viena pagrindinių priežasčių, pateisinančių skundo padavimo termino praleidimą, pareiškėja nurodo savo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje liga paprastai pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja turėjo sveikatos problemų, pati savaime negali būti pagrindu atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti, juolab, kad liga nesutrukdė pareiškėjai aktyviai dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, gavus skundžiamą įsakymą, su prašymu kreiptis į Vyriausybės kanclerį, su skundu į teismą.
Atskirajame skunde pareiškėja tvirtina 2015 m. rugsėjo mėn. – 2016 m. vasario mėn. laikotarpiu neturėjusi galimybių kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus, tačiau nepateikia duomenų, pakankamai pagrindžiančių šiuos teiginius, taip pat nenurodo aplinkybių, paaiškinančių nesikreipimą teisinės pagalbos nuo 2016 m. vasario mėnesio (reikalavimas dėl Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1155-(14.3.2.) panaikinimo teismui pateiktas tik 2016 m. lapkričio 25 d.). Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji gyvena viena, sūnus su šeima didžiąją metų dalį gyvena bei dirba Norvegijoje, taip pat aplinkybės dėl teisinių žinių stokos, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/13 ir kt.). Pareiškėja nenurodė jokių kitų aplinkybių, sutrukdžiusių jai kreiptis teisinės pagalbos anksčiau.
Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Be to, administracinių teismų praktikoje pažymima, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skundą dėl Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1154-(14.3.2.) panaikinimo teismui pateikė tik 2016 m. lapkričio 25 d., t. y. pareiškėja ženkliai – daugiau nei metus laiko, uždelsė kreiptis į teismą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, jog skundo terminas yra praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl jos prašymas atnaujinti terminą pagrįstai netenkintas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis yra pagrįsta, jos panaikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.