Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-09 · Administracinė byla Nr. eI-1069-362/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
eI-1069-362/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00394-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Šiaulių rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
A. T.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1069-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00394-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl Šiaulių rajono savivaldybė administracijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. SG-217(3.3); trečiasis suinteresuotas asmuo – A. T..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos S. G. (toliau – ir pareiškėja) skundas Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. SG-217(3.3); trečiasis suinteresuotas asmuo – A. T.. Skunde pareiškėja prašo:

1. Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SG-217 (3.3) dėl atsisakymo taikyti reikalavimą ginčo adresu (duomenys neskelbtini) įrengtam stacionariam triukšmo šaltiniui viešoje vietoje atlikti privalomą triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą bei reikalauti nutraukti pažeidimą;

2. Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę reikalauti pažeidėją A. T. pateikti (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą;

3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, jog vadovaudamasi Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklių 25.3 punktu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją su prašymu nutraukti neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo triukšmo šaltinio (duomenys neskelbtini) poveikį jos sveikatai ir aplinkai. 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-2017 (3.3) Šiaulių rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) valdoje nėra vykdoma ūkinė veikla, todėl toks vertinimas neatliekamas. Savivaldybė rašte nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) valdos savininkas pateikė UAB „EKO2ŠILUMA“ oficialaus „Mitsubischi Electrik“ atstovo Lietuvoje 2016 m. birželio 7 d. deklaraciją Nr. S160607-01, kurioje gamintojo oficialiais deklaruojamais techniniais parametrais, veikiant šildymo režimu, prietaisas skleidžia 51 dbA triukšmo lygį ir toks triukšmo lygis neviršija Visuomenės sveikatos centro nustatytų triukšmo ribų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. Pareiškėja nesutinka su tokiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos sprendimu, kadangi Šiaulių rajono savivaldybės administracija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą. Nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) valdoje, kuri nuosavybės teise priklauso A. T., yra sumontuotas stacionarus triukšmo šaltinis „Mitsubishi Electrik“ PUHZ-SW75VHA šilumos siurblys. A. T. yra triukšmo šaltinio savininkas. Pareiškėja nesutinka su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos argumentu, kad ūkinės veiklos vertinimas neatliekamas, nes ginčo valdoje nėra vykdoma ūkinė veikla. Namų ūkis yra ūkinė veikla. Kenksmingas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai daromas nepriklausomai nuo to, kam naudojamas stacionarus triukšmo šaltinis: namų ūkyje ar naudojamas ūkinėje veikloje. Kenksmingas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai kyla dėl to, kad stacionarus triukšmo šaltinis stovi lauke, t.y. viešoje vietoje. Ginčo stacionarus triukšmo šaltinis pastatytas namų valdoje – lauke prie namo. Šis stacionarus triukšmo šaltinis pastatytas ir eksploatuojamas šildyti (vėdinti) namą, t.y. naudojamas namų ūkyje. Būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, jeigu teisės akte numatytas privalomas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą būtų susiaurintas iki tiek, kad būtų taikomas tik ūkinę veiklą vykdantiems asmenims, o šeimos ūkyje būtų leidžiama montuoti ir eksploatuoti be poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo. Savivaldybė neteisingai nustatė vertinimo objektą: atliekamas vertinimas ne vykdomos ūkinės veiklos skleidžiamo triukšmo, o vertinamas stacionaraus triukšmo šaltinio poveikis, naudojamas jis ūkinėje veikloje ar namų ūkyje. Nėra skirtumo, kur yra naudojamas stacionarus triukšmo šaltinis: namų ūkyje ar ūkinėje veikloje, vertinimo objektas yra tas, kad triukšmo šaltinis yra stacionarus ir jis stovi viešoje vietoje – lauke. Sveikatos apsaugos ministerija ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija turi įgyvendinti visas triukšmo valdymo priemones, kurios užtikrintų gyventojų ir jų aplinkos apsaugą nuo gretimame sklype pastatytų stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo kenksmingo poveikio. Gyvenamojoje aplinkoje turi būti griežčiausiai laikomasi reikalavimų apsaugai nuo triukšmo. Ir vertinimo atrankos kriterijus poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai yra ne vykdoma veikla, o stacionarus triukšmo šaltinis, pastatytas lauke (viešoje vietoje). A. T. stacionaraus triukšmo šaltinio buvimo vietos apžiūros metu pats patvirtino, kad jo šilumos siurblys yra per silpnas. Todėl, kad pasiektų ekonominės naudos, anot tokių šilumos siurblių gamintojų atstovų, yra visada geriau, kai šilumos siurblys dirba kuo didesniu pajėgumu. Vadinasi, A. T. pasirinko siekti kuo didesnės naudos –pasirinko silpnesnį siurblį ir leidžia dirbti šilumos siurbliui kuo didesniu pajėgumu. Akivaizdu, kad siekiama ekonominės naudos, nesvarbu, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) informavo pareiškėją, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipsimės į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą dėl įrengto triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo Jūsų gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir jo keliamo poveikio Jūsų sveikatai ir aplinkai.“ Savivaldybė neteisingai paskirsto įrodinėjimo pareigą – A. T. yra visiškai atleistas nuo įrodinėjimo pareigos. Tai A. T. turi įrodyti, kad jo valdoje lauke pastatytas stacionarus triukšmo šaltinis veikia pagal teisės aktų reikalavimus, kad veikiantis šildymo režimu naktį (ar 51 dbA nakties metu savivaldybei neatrodo, kad viršija) jis neviršija leistinų triukšmo normų ar neviršija leistinų triukšmo normų dirbdamas ne šildymo režimu, nes dirba ir dieną. A. T. privalo pateikti stacionaraus triukšmo šaltinio poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Šiaulių rajono savivaldybės administracija privalo reikalauti, kad A. T. įrodytų, kad jis nepažeidžia imperatyvių normų reikalavimų, o neįrodžius – reikalauti, kad A. T. panaikintų neteisėtai pastatyto ir kenksmingą poveikį aplinkai ir kaimynų sveikatai darantį stacionarų triukšmo šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, visiems stacionariems triukšmo šaltiniams, pastatytiems lauke (viešoje vietoje), be išimčių galioja reikalavimas atlikti privalomą pirminį (po pareikalavimo) poveikio vertinimą, nes nepriklausomai nuo to, ūkinėje veikloje ar namų ūkyje naudojami – jie kelia grėsmę visiems be išimčių gyvenantiems aplink.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja atsakovui yra pateikusi 2017 m. kovo 10 d. pareiškimą, kuriame reikalavo nutraukti neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo triukšmo šaltinio (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo A. T., poveikį pareiškėjos sveikatai ir jos aplinkai. Gavus nurodytą pareiškėjos pareiškimą, atsakovo atstovai nuvyko į vietą, dalyvaujant pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T., patikrino pareiškėjos pareiškime nurodytus faktus. 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) atsakovas pareiškėją informavo apie nustatytas aplinkybes, patikrinimo metu pateiktus dokumentus (šilumos siurblio techninius parametrus) ir nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą dėl įrengto triukšmo šaltinio, adresu (duomenys neskelbtini), skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai. Taip pat nurodė, kad apie gautas išvadas informuos atskiru pranešimu. 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. SG-222 (3.3) atsakovas kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą su prašymu padėti nustatyti įrengto triukšmo šaltinio, adresu (duomenys neskelbtini), skleidžiamo triukšmo lygį, apie gautas išvadas informuoti atsakovą. Atkreipė dėmesį, kad šio prašymo kopija buvo pateikta ir pareiškėjai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 2.6-1367 (16.3.187.6.12) informavo pareiškėją apie gautą atsakovo raštą, kad suderintų su pareiškėja atvykimo laiką dėl matavimų atlikimo, kreipėsi į pareiškėją elektroniniu paštu. Tačiau, kaip nurodoma minėtame rašte, pareiškėjai informavus, kad yra pateiktas skundas dėl atsakovo ginčijamo sprendimo, toks tyrimas nebuvo atliktas. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, atsakovas, gavęs pareiškėjos pareiškimą ir vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, atliko visus privalomus veiksmus tam, kad pareiškime nurodyta situacija būtų išnagrinėta tinkamai ir būtinos faktinės aplinkybės (triukšmo šaltinio skleidžiamas garsas) būtų nustatytos tam įgaliotų institucijų. Nes tik atlikus skleidžiamo triukšmo šaltinio matavimus ir nustačius higienos normų neatitikimus, atsiranda teisinis pagrindas reaguoti ir taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones. Pareiškėja skunde pateikdama prašymą panaikinti atsakovo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SG-217 (3.3) nenurodo jokių faktinių aplinkybių (pvz., atliktų šaltinio keliamo triukšmo matavimų), kurių pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovas neatliko (ar netinkamai atliko) jam nustatytų funkcijų. Priešingai, pareiškėja skunde nurodo tik savo subjektyvią nuomonę (apie keliamą grėsmę, kuri paremta jos pačios nuomone arba informacija interneto šaltiniuose). Pabrėžiama, kad atsakovas neatsisakė atlikti triukšmo šaltinio keliamo garso matavimų (kaip ir nurodoma skundžiamame sprendime) ir ėmėsi visų priemonių, kad tokie matavimai būtų atlikti. Kaip nurodoma atsakovo skundžiamame sprendime, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešosiose vietose taisyklių ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis atsakovas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad taisyklių nuostatos dėl triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai atlikimo šiuo atveju netaikytinos, nes valdoje nėra vykdoma ūkinė veikla.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pateiktu pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo žmonai Z. T. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) paskirtis – gyvenamoji (butų), o ne gamybinė. Gyvenamojo namo šildymui 2014 m. lapkričio 5 d. iš UAB „Anaga“ trečiasis suinteresuotas asmuo nusipirko „Mitsubishi Electric“ šildymo agregato bloką. 2015 m. kovo 5 d. šildymo agregato blokas buvo sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti. Dalis „Mitsubishi Electric“ šildymo agregato bloko yra sumontuota išorinėje gyvenamojo namo sienoje, veikdamas jis skleidžia garsą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis gyvenamasis namas yra sublokuotas su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių nusiskundimų iš kaimynų trečiasis suinteresuotas asmuo nėra gavęs. 2015 m. gruodžio mėnesį pareiškėja žodžiu pareiškė pretenzijas, kad trečiojo suinteresuoto asmens šildymo sistema veikia per garsiai. Gerbdamas kaimynę, savo žemės sklype nuo pareiškėjos sklypo pusės trečiasis suinteresuotas asmuo pastatė garsą sulaikančią sienelę. Gavęs raštu pareiškėjos pretenziją dėl šilumos siurblio skleidžiamo triukšmo, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į UAB „EKO2ŠILUMA“ – oficialų „Mitsubischi Electric“ atstovą Lietuvoje, kuris pateikė 2016 m. birželio 7 d. deklaraciją Nr. S160607-01, kad gamintojo oficialiais deklaruojamais techniniais parametrais, veikiant šildymo režimu, šilumos siurblys skleidžia 51 dbA triukšmo lygį. Gavus pareiškėjos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksmų tyrimo poskyrį, kurio specialistas 2017 m. gegužės 3 d. atliko aplinkos triukšmo tyrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 4 d. Pagal galiojančius teisės aktus, skirtumas tarp suminio ir momentinio garso slėgio lygio neturi viršyti 3 dBA, todėl pagal atliktą tyrimą akivaizdu, kad šilumos siurblio skleidžiamas triukšmo lygis neviršija nei įstatymo, nei Visuomenės sveikatos centro nustatytų triukšmo ribų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2017 m. kovo 10 d. Šiaulių rajono savivaldybei pateikė prašymą „Dėl įrengto stacionaraus triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini), kuris daro neigiamą poveikį pareiškėjos sveikatai ir aplinkai“. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) pareiškėją informavo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kreipsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą dėl įrengto triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir jo keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai, nurodė, kad apie gautas išvadas informuos pareiškėją atskiru pranešimu. Šios aplinkybės rodo, kad administracinė procedūra dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų prašymų Šiaulių rajono savivaldybėje nėra pasibaigusi, o Šiaulių rajono savivaldybė dėl šio pareiškėjos prašymo nėra priėmusi galutinio sprendimo. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. SG-217 (3.3) laikytinas tarpiniu raštu administracinės procedūros, nagrinėjant pareiškėjos 2017 m. kovo 10 d. prašymą, nesukeliančiu jai savarankiškų teisinių pasekmių. Mano, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. raštas Nr. SG-217 (3.3) negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, nes šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos nurodytas atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsisakė atlikti veiksmus, kuriuos atlikti pareiškėja prašo įpareigoti teismą. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus, nėra ir ginčo, kurį būtų galima pagal pareiškėjos skundą nagrinėti administraciniame teisme. Dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę reikalauti pažeidėją A. T. pateikti (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra gydytojas, dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, savo gyvenamojoje vietoje jokios ūkinės veiklos nevykdo. Šildymo agregato blokas naudojamas gyvenamojo namo šildymui, šilumos trečiasis suinteresuotas asmuo negamina ir neparduoda. Privataus gyvenamojo namo šildymas nėra ūkinė veikla, pagal savo pobūdį ir mastą neįrašytas į privalomo poveikio aplinkai vertinimo sąrašą, todėl poveikio aplinkai vertinimas nėra atliekamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos S. G. skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. SG-217 (3.3) „Dėl prašymo“, kuriuo atsisakyta taikyti pareiškėjos reikalavimą ginčo adresu (duomenys neskelbtini) įrengtam stacionariam triukšmo šaltiniui viešoje vietoje atlikti privalomą triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą bei reikalauti nutraukti pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę reikalauti trečiąjį suinteresuotą asmenį A. T. pateikti (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 22 d. kreipėsi į A. ir Z. T. su pareiškimu-pretenzija dėl stacionaraus triukšmo šaltinio, prašydama iki 2016 m. birželio 22 d. pateikti (duomenys neskelbtini) įrengto triukšmo šaltinio – ginčo „agregato“ triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, kuris, anot pareiškėjos, vadovaujantis Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklių 12 punktu buvo privalomas atlikti dar iki įrengiant stacionarų triukšmo šaltinį – ginčo „agregatą“ (b. l. 40 – 42). Kaip paaiškino trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateiktame atsiliepime, dar iki šios raštu pateiktos pareiškėjos pareiškimo-pretenzijos 2015 m. gruodžio mėnesį pareiškėjai žodžiu pareiškus pretenzijas, kad trečiojo suinteresuoto asmens šildymo sistema per garsiai veikia, jis, gerbdamas kaimynę, savo žemės sklype nuo pareiškėjos sklypo pusės pastatė garsą sulaikančią sienelę (b. l. 14). Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo, gavęs pareiškėjos pareiškimą-pretenziją dėl šilumos siurblio skleidžiamo triukšmo, kreipėsi į UAB „EK02ŠILUMA“ – oficialų „Mitsubischi Electric“ atstovą Lietuvoje, kuris pateikė 2016 m. birželio 7 d. deklaraciją Nr. S160607-01, kurioje nurodyta, kad „Mitsubischi Electric“ šilumos siurbliai, modelis PUHZ-SW75VHA, remiantis gamintojo oficialiais deklaruojamais techniniais parametrais, veikiant šildymo režimu, skleidžia 51 dbA triukšmo lygį. Toks triukšmo lygis neviršija Visuomenės sveikatos centro nustatytų triukšmo ribų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje (b. l. 17). 2016 m. liepos 24 d. pareiškėja A. ir Z. T. pateikė pakartotinį įspėjimą dėl stacionaraus triukšmo šaltinio, kuriame nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikta 2016 m. birželio 7 d. UAB „EKO2ŠILUMA“ deklaracija dėl šilumos siurblio skleidžiamo triukšmo nėra Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklių 12 punkte minimo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens kieme stacionarus triukšmo šaltinis įrengtas neteisėtai ir trečiasis suinteresuotas asmuo eksploatuoti jo neturi teisės (b. l. 43). Pareiškėja Šiaulių rajono savivaldybės administracijai 2017 m. kovo 10 d. pateikė pareiškimą, kuriame reikalavo nutraukti neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo triukšmo šaltinio (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo A. T., poveikį pareiškėjos sveikatai ir jos aplinkai (duomenys neskelbtini) (b. l. 38 – 39). 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) atsakovas pareiškėją informavo apie nustatytas aplinkybes (2017 m. balandžio 5 d. 15.30 val. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovai, dalyvaujant pareiškėjai ir (duomenys neskelbtini) valdos savininkui (trečiajam suinteresuotam asmeniui), patikrino pareiškime pateiktus faktus. Valdoje adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtas šilumos siurblys. Lankantis pareiškėjos valdoje buvo girdimi aplinkui vykdomų statybų garsai. Siurblio skleidžiamas garsas patikrinimo metu buvo girdimas tik prie pat siurblio, kuris po kelių minučių automatiškai išsijungė. Patikrinimo dieną telefonu buvo apklaustas arčiausiai gyvenantis (duomenys neskelbtini) gyventojas, kuris pretenzijų dėl siurblio skleidžiamo triukšmo neturėjo), patikrinimo metu pateiktus dokumentus (šilumos siurblio techninius parametrus) ir nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą dėl įrengto triukšmo šaltinio, adresu (duomenys neskelbtini), skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai (b. l. 6 – 7). 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. SG-222 (3.3) atsakovas kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą su prašymu padėti nustatyti įrengto triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje skleidžiamo triukšmo lygio poveikį sveikatai ir aplinkai (b. l. 37). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 2.6-1367 (16.3.187.6.12) informavo pareiškėją apie gautą atsakovo raštą, siekiant suderinti su pareiškėja atvykimo laiką dėl matavimų atlikimo, kreipėsi į pareiškėją elektroniniu paštu. Tačiau, kaip nurodoma minėtame rašte, pareiškėjai informavus, kad yra pateiktas skundas dėl atsakovo ginčijamo sprendimo, toks tyrimas nebuvo atliktas (b. l. 36). Gavęs iš teismo procesinius dokumentus su nuoroda dėl atsiliepimo į pareiškėjos skundą pateikimo, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksmų tyrimo poskyrį, kurio specialistas 2017 m. gegužės 3 d. atliko aplinkos triukšmo tyrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 4 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-198/2017 yra aprašytas bendras triukšmas aplinkoje veikiant (duomenys neskelbtini) namo kieme įrengtam šildymo agregato blokui „Mitsubishi Electric“ PUHZ-SW75VHA (maksimaliu pajėgumu). Tyrimas atliktas dienos metu nuo 15.45 val. iki 16.30 val. ties pareiškėjos sklypo tvora, skiriančia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus. Nustatytas maksimalus garso slėgio lygis (suminis) – 47,0 dBA, o leidžiama norma nakties metu yra 50,0 dBA. Momentinis maksimalus garso slėgio lygis – 46,0 dBA. Neveikiant šildymo agregato blokui, ekvivalentinis garso slėgio lygis (suminis) – 42,7 dBA, o leidžiama norma nakties metu yra 45,0 dBA. Neveikiant šildymo agregato blokui, ekvivalentinis garso slėgio lygis (momentinis) – 39,8 dBA (b. l. 25– 8).

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklėse, patvirtintose Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-175 (toliau – ir taisyklės), kurios nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. Šių taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.

Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad viena iš pagrindinių triukšmo valdymo priemonių yra planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys savo ūkinėje veikloje naudoti stacionarius triukšmo šaltinius, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsisakymą atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą bei prašo įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją reikalauti, kad A. T. pateiktų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Atsižvelgiant į tai, svarbu nustatyti, kokiais atvejais atliekamas poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą; 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planuojama ūkinė veikla – numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) namo kieme yra įsirengęs šildymo agregato bloką „Mitsubishi Electric“ PUHZ-SW75VHA, skirtą dar efektyvesniam ir ekonomiškesniam šildymui bei buitinio karšto vandens ruošimui. Kaip nurodė ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateiktame atsiliepime, jis savo gyvenamojoje vietoje jokios ūkinės veiklos nevykdo. Šildymo agregato blokas naudojamas gyvenamojo namo šildymui, šilumos trečiasis suinteresuotas asmuo negamina ir neparduoda. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog privataus gyvenamojo namo šildymas nėra ūkinė veikla, pagal savo pobūdį ir mastą neįrašyta į privalomo poveikio aplinkai vertinimo sąrašą, todėl poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas atlikti. Šiaulių rajono savivaldybės administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens įpareigojimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjos argumentai ir paaiškinimai, jog namų ūkio veikla įeina į ūkinės veiklos sąvoką yra nepagrįsti ir tai paneigia anksčiau minėta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje pateiktas ūkinės veiklos išaiškinimas.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, gavęs pareiškėjos skundo kopiją bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, ėmėsi priemonių, norėdamas įrodyti, jog jo prietaisas nekelia triukšmo, viršijančio įstatymo nustatytus reikalavimus. A. T. kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksmų tyrimo poskyrį, kurio specialistas 2017 m. gegužės 3 d. atliko aplinkos triukšmo tyrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 4 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-198/2017 yra aprašytas bendras triukšmas aplinkoje veikiant (duomenys neskelbtini) namo kieme įrengtam šildymo agregato blokui „Mitsubishi Electric“ PUHZ-SW75VHA (maksimaliu pajėgumu). Tyrimas atliktas dienos metu nuo 15.45 val. iki 16.30 val. ties pareiškėjos sklypo tvora, skiriančia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus. Nustatytas maksimalus garso slėgio lygis (suminis) – 47,0 dBA, o leidžiama norma nakties metu yra 50,0 dBA. Momentinis maksimalus garso slėgio lygis – 46,0 dBA. Neveikiant šildymo agregato blokui, ekvivalentinis garso slėgio lygis (suminis) – 42,7 dBA, o leidžiama norma nakties metu yra 45,0 dBA. Neveikiant šildymo agregato blokui, ekvivalentinis garso slėgio lygis (momentinis) – 39,8 dBA. Lietuvos higienos normoje HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ numatyta, kad skirtumas tarp suminio ir momentinio garso slėgio lygio neturi viršyti 3 dB, todėl akivaizdu, kad šilumos siurblio skleidžiamas triukšmo lygis neviršija nei įstatymo, nei Visuomenės sveikatos centro nustatytų triukšmo ribų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. Aukščiau išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens naudojamo šilumos siurblio garsas neviršija leistinų normų. Be to, pats trečiasis suinteresuotas asmuo savo iniciatyva atliko aplinkos triukšmo tyrimą, siekdamas paneigti pareiškėjos skunde išsakytus argumentus, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti abejonėms dėl galimai per garsiai veikiančio jam priklausančio šilumos prietaiso „Mitsubishi Electric“ PUHZ-SW75VHA.

Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnyje numatyta savivaldybių institucijų kompetencija triukšmo prevencijos srityje. Šio straipsnio 2 dalies 6–10 punktuose numatyta, jog savivaldybės įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus; organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka; atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę; atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklėse numatyta, jog šių taisyklių vykdymo kontrolę atlieka Šiaulių rajono savivaldybės administracija, vietos seniūnas, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, Šiaulių rajono policijos komisariatas. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, Šiaulių rajono savivaldybės administracija turi pareigą rūpintis, kad nebūtų pažeidžiamos įstatymų nuostatos dėl triukšmo ir jo prevencijos vykdymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių rajono savivaldybė, gavusi pareiškėjos 2017 m. kovo 10 d. pareiškimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama vykdyti jai įstatymais nustatytas pareigas. O būtent, 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) pareiškėja be kita ko buvo informuota ir apie tai, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad vadovaudamasi Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą dėl įrengto triukšmo šaltinio, adresu (duomenys neskelbtini), skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai. Taip pat nurodė, kad apie gautas išvadas pareiškėją informuos atskiru pranešimu. 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. SG-222 (3.3) Šiaulių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą su prašymu padėti nustatyti įrengto triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo triukšmo lygį. Nors triukšmo šaltinio skleidžiamo triukšmo lygis nustatytas nebuvo, kadangi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 2.6-1367 (16.3.187.6.12) informavo, jog kreipusis į pareiškėją, siekiant suderinti su ja atvykimo laiką dėl matavimų atlikimo, pareiškėja nurodė, kad yra pateiktas skundas dėl atsakovo ginčijamo sprendimo ir toks tyrimas nebuvo atliktas, tačiau tai nepaneigia faktinių aplinkybių, jog atsakovas ėmėsi jam teisės aktais nustatytų funkcijų, elgėsi apdairiai, siekė spręsti kilusią ginčo situaciją. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos pareiškimą ir vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, atliko visus privalomus veiksmus tam, kad pareiškime nurodyta situacija būtų išnagrinėta tinkamai ir būtinos faktinės aplinkybės (triukšmo šaltinio skleidžiamas garsas) būtų nustatytas tam įgaliotų institucijų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą ginčo adresu (duomenys neskelbtini) įrengtam stacionariam triukšmo šaltiniui viešoje vietoje atlikti privalomą triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. SG-217 (3.3) „Dėl prašymo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus minėtą sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę reikalauti pažeidėją A. T. pateikti (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos S. G. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Pareiškėja teismui pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Šiuo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. G. skundą dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. SG-217 (3.3) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius