Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

1) 2010-12-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 str., 290 str. BK 63 str. tvarka – 10 MGL bauda, įskaityta 2 MGL, galutinė bausmė 8 MGL bauda;

2) 2012-04-12 pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., BK 63 str. 64 str. tvarka – galutinė bausmė 8 mėn. laisvės atėmimo ir 8 MGL bauda;

3) 2015-12-29 pagal BK 265 str. 1 d. 40 parų areštu, BK 64 str. tvarka , galutinė bausmė 40 parų arešto ir 8 MGL (301,28 Eur ) bauda. Arešto bausmę atlikęs 2016-03-10, baudos nesumokėjęs;

4) 2017-06-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1d. ir BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 2 d. subendrinta su 2015-12-29 baudžiamuoju įsakymu – laisvės atėmimu 1 metams ir 8MGL (301,28 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2018-12-07, baudos nesumokėjęs, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d. (2022-08-10 nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas ir fizinio skausmo sukėlimas V. G.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. S., 2022-08-10, apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių priežasčių, tyčia kumščiu penkis kartus sudavė V. G. į veidą, po to, medine lazda dešimt kartų sudavė jai į įvairias kūno vietas, tai yra, į rankų žastus, dešinės rankos dilbį, kairę mentę, kairį šoną, kairį klubą, kairę blauzdą, bei kairę plaštaką, padarydamas V. G. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje mentėje, kairiame šone, kairiame klube, kairėje blauzdoje ir kairėje plaštakoje, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad nukentėjusi V. G. yra draugė. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nukentėjusi atvyko į jo namus (duomenys neskelbtini). Su nukentėjusiąja vaišinosi alkoholiu, bendravo. Apie 20 val. tarp jų kilo kvailas konfliktas, kurio metu nukentėjusiajai sudavė apie penkis kartus kumščiu, iš tiesų smūgių neskaičiavo, sudavė į veidą, po to, medine lazda apie dešimt kartų sudavė nukentėjusiai į įvairias kūno vietas. Medinę lazdą paėmė iš spintos, ji skirta rūbų pakaboms ant jos sukabinti. Nurodė, kad pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta viską. Nurodė, kad nukentėjusios atsiprašė ant kelių klūpėdamas, ji jam atleido, susitaikė, toliau bendrauja. Nurodė, kad šiuo metu nedirba. Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), kurios veikla elektros kabelių pirkimas-pardavimas, didmeninė prekyba. Nurodė, kad su alkoholio vartojimu tikrai problemų neturi, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Užimtumo tarnyboje kol kas neregistruotas, pragyvena iš santaupų. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais, bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi V. G. parodė, kad kaltinamasis draugas, artimi santykiai jų nesiejo, kartu negyveno, tik susitikdavo. Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. atvyko pas kaltinamąjį į namus, (duomenys neskelbtini). Atvyko anksčiau, nei prasidėjo konfliktas. Su kaltinamuoju gėrė alų, bendravo. Kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 20 val. įvyko konfliktas. Kaltinamasis pradėjo jai priekaištauti, kodėl ji neatsiliepianti telefonu, kai jis skambina. Tuomet, kaip ir nurodyta kaltinime, kaltinamasis apie penkis kartus kumščiu sudavė jai į veidą, o po to medine lazda apie dešimt kartų sudavė į įvairias kūno vietas. Bandė kaltinamąjį raminti ir jis pats nustojo vartoti smurtą, gal pavargo. Į policiją pati galbūt būtų ir nesikreipusi, tačiau kai ją sumuštą pamatė jos sūnus, jis apie įvykį pranešė policijai. Nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia. Kaltinamasis jos atsiprašė, jam atleido, susitaikė, toliau bendrauja. Nurodė, kad kaltinamasis yra ūmaus būdo, todėl kai išgeria, būna visaip. Konfliktas vyko bute.

Iš byloje esančio liudytojo A. T. apklausos protokolo matyti, kad jis yra V. G. sūnus ir iš matymo žino mamos pažįstamą - V. S., su kuriuo ji kartais vartoja alkoholį. Motina su V. kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir buities. 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 24 val. 00 min., jam paskambino mama į mobilaus ryšio telefoną ir paprašė ją paimti iš (duomenys neskelbtini). Jis automobiliu nuvyko minėtu adresu ir pamatė mamą. Jis iškarto pamatė, kad ant motinos veido, akių vokuose yra kraujosruvos. Mamos paklausė, kas jai nutiko. Ji atsakė, kad ją sumušė. Kadangi mama buvo stipriai išgėrusi, nuo jos juto sklindantį aitrų alkoholio kvapą, todėl nieko daugiau neišsiaiškino. Jis ją parvežė į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Tą vakarą su mama nieko daug nekalbėjo ir daugiau tą vakarą jos nebematė. Kitą dieną, tai yra, rugpjūčio 13 d., apie 10 val. 00 min., jis vėl atvažiavo pas mamą į namus, pasižiūrėti kaip ji laikosi. Namuose ji buvo blaivi, atrodė išsigandusi ir pasimetusi. Jis jos paklausė kas jai nutiko. Ji jam paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d., ji buvo pas pažįstamą V. S. namuose, (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio ir buto nežino, ten vartojo alkoholį. Mama pasakojo, kad išgertuvių metu tarp jų kilo konfliktas, dėl to, kad ji nebenorėjo visiškai su juo bendrauti, o jis dėl to supyko. Toliau mama papasakojo, kad jai V. kumščiais sudavė į veidą, dėl ko atsirado veido srityje kraujosruvos ir su beisbolo lazda sudavė į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė į veidą kumščiais ir beisbolo lazda į kitas kūno vietas pasakyti negali, nes mama to nesakė. Jis ant mamos kūno matė kraujosruvas, jos buvo ant kairės ir dešinės rankos žastų, ant kairės kojos. Kitų kūno vietų neapžiūrėjo. Jis susijaudino dėl mamos sveikatos, todėl pasiūlė mamai kreiptis į policiją, tačiau ji atsisakė, minėjo, kad nori nusiraminti ir galbūt kitą dieną jis vietoj jos kreiptųsi į policiją. Po jų su mama pokalbio jis išvažiavo. Dienos bėgyje jis (duomenys neskelbtini) pamatė V., susijaudino ir iškvietė policiją. Po pokalbio su policijos pareigūnais jis nuvyko vėl pas savo motiną į namus ir ten su mama sulaukė policijos pareigūnų, kurie iš mamos priėmė pareiškimą dėl jos sužalojimo (1 t., b. l. 74-79).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30630-22 pradėtas pagal 2022-08-13 V. G., (duomenys neskelbtini), pareiškimą apie tai, kad 2022-08-10 apie 18.00-20.00 val., jai būnant ((duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, draugas V. S. tyčia kumščiu penkis kartus sudavė jai į veidą, po to, beisbolo lazda apie 5 kartus sudavė į įvairias kūno vietas. Sudavimo metu juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 15-26).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2022-08-13 apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos nieko nepaimta. Įvykio vieta nufotografuota 1 t., (b. l. 27-34).

Iš byloje esančio 2022-08-13 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta asmens kūno apžiūra, kurios metu ant nukentėjusiosios V. G. kūno rastos kraujosruvos ant veido po abejomis akimis, ant abiejų žastų ir kojos. Fotografuota (1 t., b. l. 55-60).

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-06-13 specialisto išvados Nr. G 1683/2022 (02) matyti, kad V. G. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, padarytos kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais; poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje mentėje, kairiame šone, kairiame klube, kairėje blauzdoje, kairėje plaštakoje – padarytos kietais bukais, galimai cilindro formos daiktais, dešimčia ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nebūdingi kritimui nuo laiptų. Pagal savo formą poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje mentėje, kairiame šone, kairiame klube neprieštarauja, kad jos galėjo būti padarytos cilindro formos daiktu ar daiktais, kuo galėjo būti ir beisbolo lazda ar kitas panašus žalojantis įrankis. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 66-68).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinamasis 2022-08-10, apie 20.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl asmeninių priežasčių, tyčia kumščiu penkis kartus sudavė V. G. į veidą, po to, medine lazda dešimt kartų sudavė jai į įvairias kūno vietas, tai yra, į rankų žastus, dešinės rankos dilbį, kairę mentę, kairį šoną, kairį klubą, kairę blauzdą, bei kairę plaštaką, padarydamas V. G. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje mentėje, kairiame šone, kairiame klube, kairėje blauzdoje ir kairėje plaštakoje, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. , tyčia kumščiu penkis kartus sudavė V. G. į veidą, po to, medine lazda dešimt kartų sudavė jai į įvairias kūno vietas, tai yra, į rankų žastus, dešinės rankos dilbį, kairę mentę, kairį šoną, kairį klubą, kairę blauzdą, bei kairę plaštaką, nukentėjusiai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasėkoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiai.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kaltinamajame akte nėra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė- kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, tačiau teismas pripažįsta kaltinamajam aukščiau nurodytą sunkinančią aplinkybę, kadangi minėta sunkinanti aplinkybė pagal faktines bylos aplinkybes yra nustatyta, byloje, tačiau liko nenurodyta kaltinamajame akte prie sunkinančių aplinkybių. Kaltinamajame akte nenurodytas aplinkybes teismas gali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti, t. y. asmuo, anksčiau padaręs nusikaltimą, ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimas Nr. 23, 6 p.), taip formuojama ir teismų praktika (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs – nesumokėjęs baudos (1 t. b. l. 194); teistumas neišnykęs. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 154), pagal SODROS duomenis, nedirba, iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165); neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l.166); Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas, taip pat nėra registruotas Priklausomybės ligų informacinėje grupėje (1 t., b. l. 169), yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusios. Nukentėjusi nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, jie toliau bendrauja. Nukentėjusi civ. ieškinio nereiškia. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę ir skirti bausmę didesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam skirtina įpareigojimas –uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe alkoholį), kartu su kitais įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe alkoholį);

Kaltinamajam vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2017-06-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda 8MGL (301,28 Eur).

Vadovaujantis BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos - 8.96 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 302-303 str.,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam: laisvės apribojimą vieniems (1) metams ir trims (3) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio); ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, programą įvykdant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą dešimt (10) mėnesių, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant nuteistąjį: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio); ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, programą įvykdant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirtą bausmę šiuo nuosprendžiu visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2017-06-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda 8 MGL (301,28 Eur) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą dešimt (10) mėnesių, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant nuteistąjį: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio); ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, programą įvykdant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir 8 MGL 301,28 Eur (tris šimtus vieną eurą 28 ct) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo V. S. proceso išlaidas (pašto išlaidas) – 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct.), valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.