Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-207-640/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
2A-207-640/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00033-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
T. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-207-640/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00033-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, valstybės institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-2) prašydama pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui T. S., gim. 1999-03-30, pinigine 71 400 Lt suma. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt teikia atsakovo motina, nes atsakovas niekur nedirba. Teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės priteista 77961 Lt piniginė kompensacija už santuokoje įgyto turto dalį, todėl atsakovas nori kuo greičiau gauti kompensaciją ir išvykti iš Lietuvos. Taip pat nurodo, kad nepilnamečiui sūnui liko išlaikymo mokėjimas 7 metus (85mėn.), paskaičiavus į mėnesį po 850 Lt teiktino išlaikymo per mėnesį, susidarytų išmokama 71 400 Lt kompensacija. Gavęs tokią tvirtą piniginę kompensaciją sūnus turėtų išlaikymo garantą, nes šiuo metu yra pavojus, kad atsakovas gali tapti nemokus. Be to, tokiu būdu bus užtikrinta vaiko teisė į būstą, nes vykdymo procese bus galima daryti užskaitas iš ieškovei priteistos sumokėti kompensacijos. Nurodė, kad sūnus turi didelių sveikatos problemų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-22 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė ieškinį grindžia nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimu, nurodydama teiktino išlaikymo sumą per mėnesį po 850 Lt, pakeičiant išlaikymo formą ir priteisiant konkrečia 71 400 Lt suma. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba UAB „Amalva“ šaltkalve, laikotarpiu nuo 2010-11 iki 2011-01 jai buvo mokama vidutiniškai 1 721 Lt per mėnesį. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio vaiko poreikių išaugimą bei šalių turtinės padėties pasikeitimą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas teismo sprendimu nustatytą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui teikia, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovės nurodytą menamą aplinkybę, kad atsakovas gali išvykti į užsienį ir tokiu būdu neteikti nepilnamečiui vaikui išlaikymo teismas vertintino kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo nuomone, išlaikymas periodinėmis išmokomis geriau atitinka vaiko interesus, leidžia tėvui vykdyti savo pareigą be žymios žalos jo paties turtiniams interesams, labiau apsaugo vaikui skirto išlaikymo sumą nuo jos panaudojimo ne pagal paskirtį.

Šalies argumentai

Ieškovė N. S. apeliaciniu skundu (b.l. 104-106), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, jos ieškinį patenkinti. Nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad jis turi nuolatines pajamas, darbo užmokestį ir galės užtikrinti vaikui teikiamą išlaikymą periodine išmoka. Teismas motyvavo tuo, kad yra teikiamas išlaikymas nuolat, tačiau nesiaiškino, iš kokių pajamų atsakovas gali nuolat vykdyti išlaikymą, kai jis net neturi verslo liudijimo. Taip pat nurodo, kad teismo posėdžio metu T. S., patvirtino, kad tėtis yra sakęs, kad kai baigsis teismai, jis išvyks į užsienį, pokalbio metu būdavo girtas, su juo bendrauti pats vengdavo, nes nėra pinigų. Periodines išmokas moka ne atsakovas, o jo motina, tai bus daroma iki kol baigsis piniginės kompensacijos, priteistos atsakovo naudai, mokėjimas. Nurodo, kad ji neturės galimybės išmokėti piniginę kompensaciją neparduodama vaikų gyvenamojo būsto, o kitam būstui nupirkti jai gali trūkti lėšų. Tuo tarpu atsakovas, kaip tėvas, turėtų užtikrinti nepilnamečio Tomaš gyvenimo sąlygas, tačiau jis buto neturi, be to, sūnus niekada nesutiks gyventi su tėvu, todėl teismas, pagal Civilinio kodekso 3.3 str. prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą įpareigotas spręsti ginčą atsižvelgiant į vaikų interesus, turėjo įvertinti, kad du nepilnamečiai vaikai iš skirtingų santuokų, turintieji rimtų sveikatos problemų, liks be būsto ir be išlaikymo. Nurodo, kad butas be abejo, bus išvaržytas, nes ji tokio dydžio išmokos išmokėjimui neturiu pinigų. Nurodo, kad prisiima pareigą išlaikyti sūnų T. S., atsakovą atleisdama nuo prievolės teikti išlaikymą. Vaikas turi spec. poreikių, todėl jam turi būti mokama didesnė išlaikymo suma, be to, turi būti įvertinta ir infliacija.

Atsiliepimas

A. T. S., atsiliepimu (b.l. 111-114) į apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1722-131/2011 palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra nustatyta, kad atsakovas nuolat ir tinkamai teikia savo sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimo niekada nebuvo ir šiuo metu nėra. Apeliantės teiginys, kad išlaikymą teikia ne pats atsakovas, o jo motina, yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais - pašto perlaidų kvitais, kuriame mokėtoju yra atsakovas, o ne kiti asmenys. Nurodo, kad byloje apklaustas liudytoju T. S. parodė, kad jam atsakovas yra užsiminęs apie ketinimą važiuoti į užsienį, tačiau vėliau pasakė, kad nevažiuosiąs, nes negavo darbo. Taip pat nurodo, kad pats savaime atsakovo ketinimas dirbti užsienyje nereiškia, kad jis neteiks vaikui išlaikymo. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo ir formos pakeitimo, yra ne kas kita kaip siekis atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui panaudoti savo skolinių įsipareigojimų atsakovui vykdymui, o ne vaiko išlaikymui. Ieškovė vaiko išlaikymui skirtomis atsakovo mokamomis piniginėmis lėšomis siekia padengti savo turimą įsiskolinimą atsakovui, užskaitant konkrečia pinigų suma teikiamą išlaikymą vaikui savo skolos padengimui. Tenkinus tokį reikalavimą vaikas realiai jo išlaikymui skirtų pinigų iš atsakovo negautų, nes prašoma priteisti suma būtų užskaityta ieškovės skolai atsakovui padengti. Nurodo, kad ieškovė yra skolinga atsakovui piniginę kompensaciją už negautą natūra turtą, tuo tarpu atsakovas teikia išlaikymą ne ieškovei, o savo vaikui, t.y. atsakovo teikiamas išlaikymas yra vaiko, o ne ieškovės nuosavybė ir šios lėšos turi būti naudojami išimtinai tik vaiko poreikių tenkinimui. Nurodo, kad klausimai, į kokį turtą gali būti ar bus nukreipiamas išieškojimas, siekiant atsakovui išsiieškoti skolą iš ieškovės, nėra šios bylos dalykas, ieškovės skolos atsakovui išieškojimo klausimai gali būti sprendžiami vykdymo procese, o ne byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taip pat nurodo, kad vaikui išlaikymas yra teikiamas tinkamai ir laiku jau ne vienerius metus, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje išlaikymas nebus teikiamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas dėl atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų dydžio bei išlaikymo formos pakeitimo. Teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų ir pasisako.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji neįrodė, kad padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai. Kaip matyti iš bylos, Trakų rajono apylinkės teismas 2008-09-05 sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400 Lt kasmėnesinių išmokų iki pilnametystės (b.l. 8-15). 2010-12-28 apeliantė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo ir formos pakeitimo, t.y. prašė priteisti išlaikymą vienkartine pinigine išmoka, padidinant išlaikymo sumą iki 850 Lt per mėnesį ir iš viso priteisiant 71400 Lt sumą.

LR CK 3.201 str. numato galimybę vaiko tėvų prašymu pakeisti išlaikymo dydį ar formą, jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar pasikeitė vaiko poreikiai.

Pažymėtina, kad išlaikymas po 400 Lt per mėnesį vaikui buvo priteistas 2008-09-05 sprendimu, kuris įsiteisėjo tik 2009-04-10, nes ieškovė jį buvo apskundus apeliacine tvarka (b.l. 84-92). Atkreiptinas dėmesys, jog minėtą sprendimą apeliantė skundė taip pat ir dėl išlaikymo priteisimo, ginčydama išlaikymo priteisimo būdą. Į teismą dėl išlaikymo padidinimo ir formos pakeitimo ieškovė kreipėsi 2010-01-03, t.y. po sprendimo, kuriuo priteista išlaikymas, praėjus mažam laiko tarpui. Jokių aplinkybių, kurios patvirtintų padidėjusius vaiko poreikius po teismo sprendimo priėmimo apeliantė nenurodė. Taip pat apeliantė nenurodė aplinkybių, kuriuos patvirtintų, jog po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė jos ar atsakovo turtinė padėtis. Ieškovė tik nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių, tačiau jų neįvardijo, nenurodė, kada jie atsirado, kokia išlaikymo suma turi būti skirtina būtent padidėjusiems vaiko poreikiams tenkinti. Apeliantė savo prašymą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, t.y. padidinimo ir priteisimo vienkartine išmoka, grindė iš esmės tuo, jog sumokėdama atsakovui iš jos priteistą piniginę kompensaciją, neturės galimybės išlaikyti vaiko, bei gali likti be būsto.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra sąlygų, numatytų LR CK 3.201 str. išlaikymo dydžiui keisti. Apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų vaiko poreikių padidėjimą ar jos bei atsakovo turtinės padėties pasikeitimą.

Tėvai gali išlaikyti savo vaikus, įvairiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui konkrečią pinigų sumą (LR CK 3.196 str. 1 d.). Įstatymas įpareigoja teismą, nustatant išlaikymo nepilnamečiams vaikams būdą, vadovautis išimtinai vaiko interesais ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Kolegija pripažįsta, kad atitinkamo dydžio periodinės išmokos geriau užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (tinkamai maitintis, apsirengti, tenkinti kitus būtinus ir protingus vaikų poreikius), negu tam tikro turto ar pinigų sumos priteisimas, taigi išlaikymo priteisimas natūra (nagrinėjamoje byloje – pinigų suma) galimas, kai neįmanoma kitokiu būdu gauti pajamų vaikų poreikiams tenkinti. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamatuojančias išlaikymo formos ir dyžio pakeitimą, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikui geriau atitinka vaiko interesus.

Pažymėtina, kad vaiko turtas ir jo turtinės teisės turi būti atskirtos nuo tėvų ar kitų asmenų turtinių teisių ar pareigų. Vaikui priteistas išlaikymas yra jo nuosavybė ir tėvai jį valdo tik uzufrukto teise (LR CK 3.185 str.). Todėl piniginė užskaita vykdymo procese, kaip nurodo apeliantė jai vydant teismo sprendimą dėl kompensacijos priteisimo iš jos atsakovui, yra negalima. Vaiko išlaikymui skirtos lėšos turėtų būti pervestos į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą ir pinigai naudojami išskirtinai tik nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui.

Apeliantės argumentas, jog vaikas negaus išlaikymo, nes atsakovas ketina išvykti į užsienį, yra atmestinas kaip neįrodytas. Jokių aiškių įrodymų apie tai, jog atsakovas ketina išvykti į užsienį ir dėl to neteikti vaikui išlaikymo, byloje nėra pateikta. Vien antstolio konstatuotų aplinkybių – įrašyto pokalbio turinio pagrindu teigti, jog atsakovas išvyks į užsienį ir dėl to vaikas neteks išlaikymo, nėra jokio pagrindo (CPK 178 str.). Be to, atsakovas nevengė ir nevengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Teikia jam nuolat išlaikymą ir jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra (b.l. 33-37). Vien ta aplinkybė, jog nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, nesudaro pagrindo teigti, jog pasikeitė atsakovo turtinė padėtis ir jis negalės teikti išlaikymo. Pažymėtina, kad tiek priimant sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, tiek šią bylą nagrinėjant, atsakovas dirbo turėdamas verslo liudijimą. Todėl duomenų, jog jo turtinė padėtis būtų pakitusi, nėra. Be to, išlaikymą atsakovas vaikui teikia nuolat.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėTatjana ŽukauskienėAlgirdas Auruškevičius