Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir šią nustatytą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas A. D. civilinis ieškinys, priteisiant jam iš K. U. 351,68 eurų turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U. nuteistas už tai, kad:2015 m. lapkričio 6 d. apie 17 val. adresu (duomenys neskelbtini), paimdamas iš A. D. striukės kišenės, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. D. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį mokėjimo instrumentą neteisėtai laikė tikslu finansinėms operacijoms inicijuoti;2015 m. lapkričio 6 d. 13.44 val. iki 2015 m. lapkričio 7 d. neteisėtai panaudodamas iš A. D. pagrobtą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. D. išduotus tapatybės patvirtinimo duomenis, suklaidino AB „Swedbank“ banką, kurio žinioje buvo A. D. turtas, apgaule savo naudai atliko finansines operacijas AB „Swedbank“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per penkis kartus išgrynindamas 280 eurų, AB „Seb“ bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 20 eurų, parduotuvėse septynis kartus atsiskaitė už prekes, įgydamas prekių už 51,68 eurų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. D. padarydamas bendrą 351,68 eurų dydžio turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistasis K. U. prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu jis įsidarbino, turi sugyventinę, rūpinasi jos vaiku ir savo motina, kurios sveikata yra bloga. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo K. U. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo K. U. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau nuosprendis keistinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė. Visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę (teistas 9 kartus, teistumai neišnykę), tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Skirdamas bausmę už skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės nuteistajam skyrimą, taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes bei nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatytas mažesnis nei BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliantas iki aptariamo nuosprendžio priėmimo buvo net devynis kartus teistas, iš jų – šešis kartus už nusikaltimų nuosavybei darymą. Jis 16 kartų baustas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas šiuo nuosprendžiu, ir nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, K. U. padarė praėjus trumpam laiko tarpui po realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kadangi teistumai už ankstesnių nusikaltimų padarymą jam nėra išnykę ir nepanaikinti, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nuteistasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Akivaizdu, jog skunde minimų artimųjų įtaka iki šiol nesulaikė K. U. nuo nusikalstamo elgesio, tad šeimyninės aplinkybės negali būti laikomos pagrindu skirti nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę. Aptartos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų apie tai, jog K. U. išlaiko sugyventinės mažametį vaiką ir savo motiną. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu, kaip ir nuosprendžio priėmimo dieną, nuteistasis buvo nedirbantis. Vertinat šiuos duomenis, akivaizdu, kad K. U. sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, o jam taikomos švelnesnės bausmės nepasiekia savo tikslų. Todėl tik griežta laisvės atėmimo bausmė gali padaryti įtaką, kad K. U. pakeistų savo nuostatas teigiama linkme. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu izoliuoti nuteistąjį nuo visuomenės, kol šis nėra pasiruošęs elgtis taip, kad nekeltų grėsmės kitiems visuomenės nariams. Dėl nurodytų motyvų manyti, kad bausmės tikslai K. U. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nėra pagrindo. Todėl, aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai skyrė nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę ir netaikė jam BK 75 straipsnio nuostatų. Nors apeliaciniame skunde bausmių bendrinimo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą K. U. nuteistas šiuo nuosprendžiu, jis padarė 2015 m. lapkričio 6 d. bei laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. 13.44 val. iki 2015 m. lapkričio 7 d. Taigi veikos padarytos iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio priėmimo dienos. Todėl priimant 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį, juo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, turėjo būti bendrinama su bausme, paskirta 2015 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, į subendrintos bausmės laiką įskaitant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir visiškai atliktą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo netinkamo įstatymo taikymo klaidos ištaisymas nuteistojo teisinės padėties nesunkina, o ją lengvina, aptariamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė subendrintina su ankstesniu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į galutinės bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, įskaitant visą minėtu Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir nuteistojo jau atliktą bausmę – 45 dienas laisvės atėmimo (45 parų arešto bausmę pakeitus 45 dienų laisvės atėmimu, laikantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatytos taisyklės). Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. U., išlaidas iki 2016 m. spalio 4 d. sudaro 61,72 eurų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to, pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis K. U. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. U. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo K. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti K. U. galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtos 9(devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti visą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą ir K. U. atliktą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) dienas.

Kitos Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.