Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų D. N. (D. N.), R. B., M. P., V. P., R. D. (R. D.) bei E. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis M. P. teistas tris kartus, sunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, be to, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, nėra tvirtai susietas socialiniais ryšiais, nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau teistas keturis kartus, taip pat atsižvelgęs į nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumą ir susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas, padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Nuteistajam M. P. suėmimo terminas baigiasi 2014 m. balandžio 20 d.

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos nuomone, būtina svarstyti klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo nuteistajam M. P..

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo gynėjas prašė nuteistajam M. P. skirti švelnesnę kardomąją priemonę, prokuroras – kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. P. suėmimo sąlygos ir pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykę. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, pastarasis iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, nėra tvirtai susietas socialiniais ryšiais, nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau teistas keturis kartus. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. nuosprendį, M. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti M. P. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, todėl nuteistajam M. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, BPK 121 straipsniu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 123 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Nuteistajam M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 20 d.

Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per dvidešimt dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos.