- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-547-280/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- M. C.
- Ieškovas
- R. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4309-837/2021, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme buvo priimtas ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo, panaikinus civilinėje byloje Nr. eL2-3157-837/2021 teismo įsakymą, atsakovui (skolininkui) pareiškus prieštaravimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisė iš atsakovo M. C. 20 000 Eur skolą, 1 523,29 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (21 523,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui R. Š..
3. 2021 m. birželio 16 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, įtraukiant į bylą trečiuoju asmeniu A. K., išreikalauti iš ieškovo trūkstamus įrodymus, ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad niekada nedirbo kartu su ieškovu, ieškovo atsiųstų pinigų neėmė, o civilinė byla išnagrinėta iš esmės neteisingai. Visus pinigus turėjo ir realiai naudojo A. K., kuris su ieškovu 2019 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė vekselį pas notarą 40 000 Eur sumai, į kurią įskaičiuotas ir 20 000 Eur sumai reiškiamas ieškovo reikalavimas, klaidingai išieškomas iš atsakovo. Gavęs teismo dokumentus, atsakovas nesuprato, kad turi būtinai pateikti atsiliepimą per teismo nustatytą terminą, todėl šį terminą praleido, neturi aukštojo išsilavinimo, todėl suklydo dėl proceso ir laiku nepateikė atsiliepimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.
6. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės galima tiktai tuo atveju, jeigu konstatuoja esant vieną iš šių dviejų aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
7. Nustatė, kad ieškinys ir nutartis apie iškeltą bylą atsakovui buvo įteikti asmeniškai 2021 m. gegužės 12 d., nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti. Terminas atsiliepimui pateikti pasibaigė 2021 m. gegužės 26 d. Kadangi atsakovas be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, neprašė pratęsti teismo nustatyto termino, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių ir atsakovui apie tai buvo žinoma tiek iš įteikto ieškinio, tiek iš teismo pranešimų, priimti sprendimą už akių šiuo atveju buvo tiek teismo procesinė teisė (CPK 227 straipsnio 3 dalis), tiek teismo procesinė pareiga (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Teismas nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas tik 2021 m. birželio 2 d., t. y. išlaukus protingo laiko po termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo. Pripažino, kad teismas, esant ieškovo prašymui, pagrįstai priėmė sprendimą už akių, atsakovo nurodytų aplinkybių, jog jis nesuprato, kad turi būtinai pateikti atsiliepimą per teismo nustatytą terminą, neturi aukštojo išsilavinimo ir suklydo, nelaikė svarbiomis priežastimis praleisti procesinį terminą, vertino, kad jis jau buvo pateikęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, naudojosi procesinėmis teisėmis, turėjo procesinę pareigą domėtis bylos eiga.
8. Pripažino, kad vien tik šalies nesutikimas su teismo atliktu įrodymų įvertinimu negali sudaryti pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti prielaidomis bei abejonėmis ir nepatvirtinantys sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėjo, kad netgi tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pateikęs į bylą naujus įrodymus, teismas dėl jų priėmimo spręstų pagal CPK 142 straipsnio 3 dalį, pagal kurią teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jei mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, kad jo teisės galėjo būti pažeistos, nes į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas A. K., kadangi atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog minėtas asmuo dalyvavo šalių sutartiniuose santykiuose.
9. Sprendė, kad atsakovo pareiškimas neatitinka nė vienos iš dviejų CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kurios sudaro pagrindą sprendimo už akių panaikinimui. Pažymėjo, kad išnagrinėtoje byloje nėra viešojo intereso elemento, procesas byloje vyko pagal bendruosius ginčo teisenos šalių rungimosi ir dispozityvumo principus, todėl teismas neturėjo pareigos imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, o atsakovas byloje turėjo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus. Atsakovui byloje neįrodžius aplinkybių, kurios sudarė atsikirtimų į ieškinį pagrindą, ieškovo ieškinys buvo patenkintas, priėmus sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - peržiūrėti 2021 m. birželio 2 d. sprendimą už akių ir panaikinti priimtą sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą.
11. Nurodo, kad teismas neanalizavo atsakovo pateiktų argumentų, dėl jų nepasisakė, neišsprendė jo prašymų išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, surinktą pagal R. Š. pareiškimą, iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato; išreikalauti iš ieškovo jo gautą išvadą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal jo pareiškimą, teismas atsisakė įtraukti į bylą A. K., jį iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju. Šie įrodymai patvirtintų, kad ieškovo pervesti 20 000 Eur buvo skirti A. K. ir kad jis juos realiai pasiėmė ir kad 40000 Eur sumai A. K. išrašytas vekselis ieškovui apima ir 20 000 Eur sumą, pervestą į atsakovo sąskaitą.
12. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek A. K., tiek atsakovas, tiek ieškovas yra davę paaiškinimus. Ieškovas meluoja teigdamas, kad vekselis neapima 20 000 Eur sumos, kuri pervesta į atsakovo sąskaitą ir perduota A. K.. Ieškovas jau yra įgijęs reikalavimo teisę į A. K. 40 000 Eur sumai, tame tarpe ir 20 000 Eur sumai, kuri buvo pervesta į atsakovo sąskaitą. Pats ieškovas ieškinyje nurodė perdavęs A. K. 40000 Eur, skirtų automobilių įsigijimu Italijoje. Pažymi, kad ieškovas neturi įrodymų, kad jis pervedė 40 000 Eur A. K. ir dar atsakovui papildomai 20 000 Eur į apelianto sąskaitą. Ieškovas į atsakovo ir A. K. sąskaitas viso yra pervedęs 40 000 Eur. Atsakovas neturi solidarios pareigos su A. K. grąžinti ieškovui 20 000 Eur. A. K. 2019-08-19 paaiškinime patvirtino, kad jis iš atsakovo gavo 20 000 Eur, kuriuos į atsakovo sąskaitą pervedė ieškovas ir A. K. šią sumą yra įskaitęs į pasirašytą vekselį 40 000 Eur sumai. Ieškovas pripažįsta, kad pinigų prašė A. K., jis ir nurodė atsakovo sąskaitos rekvizitus. A. K. pinigus paėmė iš atsakovo sąskaitos ir jais tik jis vienas disponavo. Mokėjimo pavedimuose yra nuoroda - „A.“ ir nurodytas šalia automobilis, tokie įrašai aiškiai patvirtina, kad pinigai skirti A. K., o pastarasis patvirtina, kad šiuos pinigus iš atsakovo gavo. A. K. išrašė vekselį R. Š. 2019-08-19 dieną pas notarą, jau po visų jų buvusių susitarimų, po visų atliktų mokėjimų į atsakovo sąskaitas, po grynų pinigų davimo A. K. ar mokėjimų į kitas sąskaitas. Ieškovas bando 20 000 Eur iš atsakovo prisiteisti, nors jau ši suma yra išieškoma iš A. K..
13. Pažymi, kad ieškovas nurodo, jog atsakovas ir A. K., veikdami bendrai prieš ieškovą, panaudojo apgaulę. Todėl jų atsakomybė solidari ir ieškovas, pasirinkdamas vieną atsakovą, turi kitą įtraukti trečiuoju asmeniu į bylą, nes solidarios atsakomybės atveju atsiranda regresiniai reikalavimai.
14. Nurodo, kad pateikė prieštaravimus dėl teismo priimto įsakymo, juose išdėstė glaustai aplinkybes, dėl ko nesutinka su įsakymu. Šios aplinkybės turėjo sukelti teismo pagrįstą abejonę dėl vėliau ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo.
15. Pripažįsta, kad nepateikė atsiliepimo, nes nesuprato, kad jį būtina pateikti, bet tai nereiškia, kad jis ieškinį pripažino. Teismas galėjo paskirti teismo posėdį ir iš esmės išnagrinėti klausimą atsakovui dalyvaujant ir aktyviai teikiant įrodymus, teismas galėjo pasiūlyti atsakovui pasinaudoti advokato pagalba. Atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, todėl suklydo dėl proceso ir laiku nepateikė atsiliepimo.
16. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) bankas atliko atsakovo gautų 20 000 Eur iš ieškovo aplinkybių tyrimą. Iš susirašinėjimo su banku matyti, kad ieškovas laikė, jog į atsakovo sąskaitą pinigai pateko per klaidą, ieškovas prašė banko sugrąžinti jam pinigus, aiškindamas, kad pinigai turėjo patekti į A. K. sąskaitą. Ši aplinkybė dar kartą įrodo, kad pinigų gavėju buvo A. K. ir jis šiais pinigais disponavo. Atsakovas įvykdė ieškovo prašymą ir perdavė pinigus A. K..
17. Nurodo, kad sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, bet ne teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai (ar procesinio dokumento nepateikusiai) šaliai ir ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu - teisingu bylos išnagrinėjimu; teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės - patenkinti ar atmesti reikalavimą. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis)
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, atsisakyti priimti teikiamus naujus įrodymus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad apeliantas neginčija išvados, jog neįrodė, kad sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą. Atsakovas argumentas, jog jis nesuprato, kad turi būtinai pateikti atsiliepimą per teismo nustatytą terminą, todėl praleido terminą atsiliepimui pateikti, nepagrįstas, nes jis atsiliepimo taip ir nepateikė, nors jam buvo išaiškintos pasekmės, atsakovas svarbių priežasčių, kodėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nenurodė. Atsakovas tinkamai ir sąžiningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, teismui buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.
20. Nurodo, kad teismas motyvavo kodėl atmetė ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neišsprendė jo prašymų išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei iškviesti liudytoju A. K., kadangi tokie prašymai, galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jei teismas laikytų, kad atsakovo nurodyti paaiškinimai galėjo turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo į atsakovo sąskaitą 4 pavedimais 2019-06-06 – 2019-07-09 pervesti 20 000 eurų buvo skirti A. K.. Atsakovas, teigdamas, kad pinigai buvo skirti ne jam ir perduoti bei panaudoti K., turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas sprendimą už akių panaikina ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui, o šiuo atveju atsakovas neteikė į bylą jokių įrodymų, kad verslą Italijoje vykdo savarankiškai, ką veikė kartu su A. K. 2019 m. vasarą (kai į jo sąskaitą atsakovas pervedė pinigus) Italijoje; kodėl jis suteikė teisę laisvai disponuoti savo sąskaita A. K.. Nepateikta įrodymų, kaip buvo atsakovo (ar jo vardu veikiančio A. K.) panaudoti pinigai, ieškovo pervesti į atsakovo sąskaitą (kada, kokiu būdu ir kas juos nuėmė, kada ir kaip jie buvo perduoti A. K.), kad šių pinigų nebėra atsakovo sąskaitoje. Atsakovas neteikė nei išrašų iš savo banko sąskaitos, nei pinigų išėmimą ar panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Nėra duomenų apie tai, kur atsakovas panaudojo jam pervestus pinigus. Neprotingas būtų elgesys, kai A. K., su kuriuo atsakovo teigimu net nevykdomas bendras verslas, patikima visiškai laisvai disponuoti atsakovo banko sąskaita. Nėra įrodymų, kad atsakovas turėtų kitą sąskaitą, nei tą, į kurią buvo padaryti pavedimai, neaišku, kaip atsakovas finansavo savo vykdomą verslą, vykdydavo kitus įprastinius bankinius atsiskaitymus, jeigu jo sąskaita ir kortele disponavo A. K.. Neaišku, kodėl pinigai negalėjo būti pervedami į K. sąskaitą.
22. Atsakovas pateikė tik 2019-08-19 A. K. raštelį, tačiau jis vertintinas kritiškai. Pinigai buvo pervesti į atsakovo bankinę sąskaitą, jų panaudojimas ar išėmimas iš jos turėtų būti įrodinėjamas tinkamos formos bankiniais dokumentais. Šaliai nepateikus atitinkamų bylai reikšmingų įrodymų, laikoma egzistuojant šiai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Raštelio data yra daugiau nei po dviejų mėnesių po pinigų pervedimo, galimai jis surašytas jau bylos nagrinėjimo metu, kadangi nebuvo teiktas ikiteisminio tyrimo metu, su prieštaravimu dėl teismo įsakymo, neaišku, kam jis adresuojamas, galimai tai paaiškinimas teismui, bet ne pinigų perdavimą A. K. patvirtinantis įrodymas. Iš jo net negalima spręsti, ar A. K. gavo raštelyje nurodytus pinigus (nurodama, kad pinigai yra skirti jam, bet nepatvirtina fakto, kad jis šiuos pinigus gavo iš atsakovo, neaišku, kokia forma ir kada nurodyti pinigai buvo atiduoti K.). Byloje nėra jokių įrodymų nei apie pinigų iš atsakovo sąskaitos perdavimą K., nei, kad ieškovas tokiu būdu pervedė pinigus K., o ne atsakovui. Atsakovas nepagrįstai, kaip įrodymą, kad ieškovas pervedė pinigus K., vertina ieškovo mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodytus sutrumpinimus, kur minimas žodis „A.“. Aiškinant pažodžiui, akivaizdu kad toks mokėjimo paskirties nurodymas nereiškia, kad pinigai buvo persiunčiami A. K. (turėtų būti „A.“). Ieškovas teigė, kad dėl verslo tarėsi trise, sutrumpinimai mokėjimo paskirtyje, tai ir parodo ir skirti jo patogumui, kad galima būtų atskirti kitus jo mokėjimus.
Šalies argumentai
23. Pavedimas buvo daromas K. prašymu, jis ieškovui nurodė atsakovo sąskaitos rekvizitus. Ieškovas su atsakovu tiesiogiai bendrauti pradėjo tik 2019-07-22, dėl pinigų pervedimų su juo nebendravo. Atsakovas net nebando paaiškinti, kada ir kokiu būdu šalys bendravo dėl pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą ir kaip buvo susitarta, kad pinigai skirti išimtinai disponuoti K., neteikia jokių tokio susitarimo įrodymų.
24. Pažymi, kad 2019-08-19 raštelyje nurodytos aplinkybės neatitinka šalių teiktų paaiškinimų bei faktinių aplinkybių. Raštelyje nurodoma, kad 20000 eurų suma K. ieškovo buvo paskolinta pagal vekselį. Vienintelis vekselis, kurį ieškovas gavo iš K., yra sudarytas 2019-08-19, t.y. tą pačią dieną kaip ir raštelis. Visiškai neaišku, kaip pinigai gali būti pervesti pagal vekselį, išrašytą daugiau nei du mėnesiai po atitinkamų pervedimų. Raštelyje nurodyta ne ta pirmojo pervedimo diena – pirmą mokėjimą ieškovas atsakovui padarė ne 2019-06-07, o 2019-06-06. Raštelyje nurodyta, kad pinigai buvo paskolinti, o ne pervesti už automobilius. Ieškovas neturėjo jokių paskolinių santykių su K. Nepateikti įrodymai, kad K. skolinosi pinigus iš ieškovo. Raštelis nepatvirtina, kad pinigai buvo išmokėti K. – jame rašoma, kad tik šie pinigai buvo skirti K.
Atsiliepimas
25. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad priteista 20000 eurų suma yra įskaičiuota į K. 2019-08-19 ieškovui išrašytą vekselį dėl 40 000 eurų. Vien tas faktas, kad ši suma nepagrįstu atsakovu vertinimu (be kita ko neparemtu jokiais įrodymais) yra įskaičiuota į vekselio sumą, nepanaikina atsakovo prievolės grąžinti jam pervestus 20 000 Eur. Net ir teismui pripažinus pagrįstu teiginį, kad į vekselio sumą įskaičiuota ir 20 000 eurų pervesti ieškovo atsakovui, dėl 20 000 eurų tiek atsakovas, tiek K. yra solidariai atsakingi prie ieškovą. K. galėtų gintis nuo ieškovo reikalavimo grąžinti jam 40 000 eurų, jei 20 000 eurų jam būtų grąžinęs atsakovas.
26. Atsakovo prievolė, konstatuota teismo, nepasikeičia priklausomai nuo to, ar ši suma yra įskaičiuota į vekselio sumą, ši aplinkybė neturi jokios įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas, iš ko susideda vekselyje nurodyta 40 000 eurų suma (vekselis iš vis nėra susijęs su šioje byloje pateiktais reikalavimais). Ta aplinkybė, kad yra išieškoma 40 000 eurų skola iš A. K., niekaip neriboja ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti į jo sąskaitą pervestų 20 000 eurų.
27. Visus pinigus (kurių perdavimas buvo patvirtintas 2019-08-19 vekseliu) ieškovas A. K. perdavė grynais ir į vekselyje nurodytą sumą nebuvo įtraukti mokėjimai, ieškovo atlikti į atsakovo sąskaitą. Be to, K. nėra su ieškovu atsiskaitęs pagal vekselį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovo prievolės dėl grąžinimo į jo sąskaitą pervestų 20 000 eurų yra pasibaigusios.
28. Pažymi, kad nors atsakovas siekia į bylą įtraukti ikiteisminio tyrimo medžiagą, tam, kad būtų pateikti ieškovo, atsakovo ir A. K. parodymai (paaiškinimai), tačiau šie paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo metu priimti spendimai, negali turėti įtakos teismui priimant sprendimus civilinėje byloje. Šalys teikia savo paaiškinimus civilinėje byloje ir jais vadovaujasi teismas. Nėra įrodymų, kad atsakovas, ar jį atstovaujantis advokatas bandė gauti prašomus išreikalauti įrodymus.
29. Apeliantas neginčija išvados, kad nėra jokio pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti A. K., kas, ieškovo vertinimu, vilkintų bylą. Šiam asmeniui, kuris slapstosi (antstolio paskelbta paieška), nebuvo keliami jokie reikalavimai, jam ieškovo grynaisiais pinigais sumokėtų sumų susigrąžinimas vykdomas per vykdomąjį įrašą padarytą dėl 2019-08-18 vekselio, reikalavimas pareikštas dėl būtent atsakovui į jo banko sąskaitą pervestų sumų sugrąžinimo.
30. Nurodo, kad su atskiruoju skundu teikiamas atsakovo susirašinėjimas su banku atsakovo galėjo ir turėjo būti teikiamas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naudojosi advokato pagalba ir negali teigti, kad jam nežinomos proceso taisyklės, jis net nebando pagrįsti CPK 314 punkte nurodytos sąlygos naujiems įrodymams priimti. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tiesiog siekia vilkinti procesą. Be to, teikiamas susirašinėjimas su banku ieškovui nėra žinomas, yra dalinis (teikiamai tik banko siųsti raštai, bet neteikiami atsakovo atsakymai ir su jais pateikti dokumentai). Jeigu teismas įrodymus priimtų, ieškovas prašo priimti su jais susijusį dokumentą - 2020-10-05 ieškovo raštą bankui, kurio pagrindu atsakovo bankas ir siuntė atsakovo teikiamus pranešimus. Šis ieškovo raštas paneigia atsakovo nepagrįstus teiginius, kad, ieškovo vertinimu (pagal jo susirašinėjimą su atsakovo banku), pinigai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti per klaidą, kad pinigų gavėjas buvo A. K. ir kad šis asmuo disponavo šiais pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
33. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujų įrodymų – susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini) banku, ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020-10-05 ieškovo raštą bankui, kurio pagrindu atsakovo bankas siuntė atsakovo teikiamus pranešimus.
34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
35. Šiuo atveju vertinama, jog pateikti duomenys yra susiję su klausimo sprendimu, jų priėmimas nedarys įtakos proceso trukmei, piktnaudžiavimo teise nenustatyta, todėl jie priimami. Ieškovas iš esmės dėl jų pasisakė, todėl nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, kad ieškovas pateiktų vertinimą.
36. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
37. Pagal CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką, pirmosios dalies nuostatą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
38. CPK 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių. Vienas iš jų nurodytas šios dalies 4 punkte – kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Apeliantas pripažįsta, kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį, bet pažymi, kad su ieškiniu nesutiko dėl jo nurodomų aplinkybių, ką buvo išdėstęs prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių pagrįstumą sudaro faktinės aplinkybės, kurios nustatomos atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Jeigu teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių, tai jis atlieka byloje esančių įrodymų formalų vertinimą. Apimties požiūriu tai reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
40. Nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles.
41. Kaip minėta, CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą.
42. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovas, nepažinojęs asmeniškai atsakovo, jam pervedinėjo pinigines sumas ir dėl automobilių įsigijimo bendravo su A. K., pavedimus atliko A. K. prašymu, su atsakovu susitiko jau po atliktų pavedimų, A. K. nustojus su ieškovu bendrauti. Be to, ieškinyje nurodoma, kad ieškovas A. K. buvo grynais davęs 40000 Eur ir šis ieškovui išrašė vekselį 40 000 Eur sumai, kurį išrašant dalyvavo ir atsakovas. Ieškovas nurodo, kad automobiliai Italijoje nebuvo nupirkti, todėl jis iš A. K. pareikalavo grąžinti grynais pinigais gautas sumas, kurių išmokėjimas buvo įformintas 2019-09-18 vekseliu, o iš atsakovo pareikalavo grąžinti į jo sąskaitą 4 mokėjimo pavedimais pervestą 20 000 Eur sumą. Mokėjimo pavedimuose paskirtyje nurodoma „A.“.
43. Pastebėtina, kad atsakovas byloje buvo pateikęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodęs, jog 20000 Eur paskola buvo suteikta ne jam, bet A. K., pasinaudojusiam šiais pinigais bei parašiusiam ieškovui vekselį 40000 Eur sumai, tai pat, kad aplinkybes aiškinosi policija, bankas.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės būtent sudaro pagrindą konstatuoti, kad jos yra prieštaringos, šalių nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia abejonių dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Todėl, nors ir esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytoms prielaidoms priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas ne tik neprivalėjo tenkinti ieškovo prašymo priimti sprendimą už akių, bet ir negalėjo tokio prašymo tenkinti (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte.
45. Atskirajame skunde nurodomi argumentai, kodėl teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neištyrė ir tinkamai neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių, esą pagrindžiančių sprendimo už akių nepagrįstumą.
46. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, kad pinigais, pervestais į jo sąskaitą, disponavo ne jis, o A. K.. Su pareiškimu jis pateikė šio asmens parašytą patvirtinimą, kad 20000 Eur lėšos, ieškovo pervestos atsakovui, buvo skirtos jam (paskolintos pagal vekselį). Pareiškime nurodomos aplinkybės dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, jo metu teiktų paaiškinimų, pasirašyto vekselio, būtinybės į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti A. K..
47. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių teismo sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami ar nurodomi įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra nepašalintos visos abejonės dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
48. Kadangi šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, įtvirtintos CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, priešingai nei pripažino pirmosios instancijos teismas, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
49. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie susiję su faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos bylą nagrinėjusio teismo ir kurios nustatytinos bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme įprastine ieškinio teisenos tvarka, nustatymu (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Panaikinti 2021 m. birželio 2 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.