Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, advokatei Daivai Dereškevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., nevedęs, dirbantis, du kartus teistas: 2016-10-11 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 veikos) - laisvės apribojimu 10 mėn.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-30 baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalį, 64 str. laisvės apribojimu devyniems mėnesiams (atlieka bausmę), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

jis, 2017-11-22 apie 21.49 val. buto, esančio P. Ž. g. 14-2, Vilniuje balkone tyčia kumščiu nuo 3 iki 5 kartų smogė E. P. į veidą ir taip nežymiai jį sužalojo, kas pasireiškė atsiradusia poodine kraujosruva kaktos kairėje ir odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje.

Apklaustas kaltinamuoju V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad galimai 2017-11-22 vakare jis su pažįstamu R. K. nuėjo pas pastarojo draugą, pravardė "Karys". Ten buvo dar E. P. su sugyventine. Visi vartojo alkoholį, tačiau jis negėrė, nes pagal teismo sprendimą turi apribojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Užstalėje E. P. negražiai išvadino savo sugyventinę. Jis (kaltinamasis) pasakė E. P., kad taip su moterimi elgtis negalima. Po kiek laiko visi, išskyrus nukentėjusiojo sugyventinę, išėjo į balkoną parūkyti. Robertas ir "Karys" parūkę išėjo balkono, o jis liko su E. P.. Jis Egidijui pakartojo, kad taip elgtis su moterimi, kaip jis negalima. E. T. E. P. jam spyrė į koją ir jis (kaltinamasis) nugriuvo ant grindų. Atsistojęs jis sudavė E. P. kumščiu du kartus į galvą, į kaktą. Tuomet į balkoną atėjo „Karys“ ir išsivedė E. P. į kambarį bei liepė eiti miegoti. Po to jis su R. K. nuėjo į parduotuvę ir jis pas „Karį“ jau nebegrįžo, o nuvažiavo į namus. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes sudavė E. P. ne penkis, o tik du kartus kumščiu į kaktą. Be to, E. P. pirmas jį užsipuolė, todėl nesijaučia sukėlęs šiam neturtinę žalą.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad jis su savo mergina K. P. nuo 2017-11-21 vakaro svečiavosi ir išgėrinėjo pas V. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-11-22 apie 15:00 val. atėjo ir prisijungė kiti Vidmanto draugai. Prie stalo jis pastebėjo, kad jam įpilama ne kiekvieną kartą ir be to matė, kad kaltinamasis pradėjo simpatizuoti jo sugyventinei. Jautė didėjančią įtampą. Visiems išgertuvių dalyviams – vyrams išėjus į balkoną parūkyti, o vėliau jam s ir kaltinamajam likus balkone dviese, šis vėl pradėjo jam aiškinti neva taip elgtis su moterimi, t.y. su sugyventine, kaip elgiasi jis (nukentėjęs) negalima ir smūgiavo kumščiu nuo 3 iki 5 kartų jam į kaktą. Po to į balkoną užėjo V. B. („Karys“), jį išsivedė ir nuvedė į lovą. Nei V. B., nei kiti išgertuvių dalyviai įvykių balkone tarp jo ir kaltinamojo nematė. Jis (nukentėjęs) balkone išties spyrė kaltinamajam ir galimai jo spyris buvo pirmasis – to tiksliai neprisimena. Jau po visko būnant kambaryje V. B. kartais prie jo prieidavo ir delnais suduodavo jam per žandus iš abiejų pusių. Jis (nukentėjęs) patyliukais paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir prašė jį išlaisvinti. Po to jis paspruko iš buto pro langą. Dėl įvykio jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 200 eurų.

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus lydraščio matyti, kad 2017-11-22 dėl šio įvykio kelis kartus buvo skambinta iš abonento numerio +3706(duomenys neskelbtini), o iš garso įrašo stenogramos matyti, kad skambinęs asmuo prisistatė E. P., nurodė, kad buvo sumuštas bei prievarta laikomas bute, esančiame (duomenys neskelbtini)name. (b.l. 37, 38-39)

Akistatos metu nukentėjusysis E. P. parodė, kad būtent V. A. 2017-11-22 jį sumušė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. balkone juodviem susistumdžius kaltinamasis sudavė jam kelis smūgius (iki 5 smūgių) į kaktą. Kaltinamasis V. A. parodė, kad minėtomis aplinkybėmis, tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjus abipusėms grumtynėms, po to, kai nukentėjusysis jam spyrė į koją, jis sudavė E. P. kumščiu 2 kartus į kaktą. (b.l. 48) Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas pateikė išvadą Nr. G 3873/2017, kad E. P. prieš 1-3 paras iki apžiūros kietu buku daiktu (daiktais) buvo padaryta nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinami poodinė kraujosruva kaktos kairėje ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. (b.l. 25)

Aptarti faktiniai duomenys yra gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie teismo yra pripažįstami įrodymais. Nors kaltinamasis V. A. teigė, jog kaltu jis prisipažįsta tik iš dalies, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad jis visiškai pripažįsta faktines įvykio aplinkybes ir ginčija tik jo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičių. Kaltinamajam inkriminuojama, kad jis sudavė nukentėjusiajam penkis smūgius kumščiu į veidą, o kaltinamasis tvirtina, jog smogė tik du kartus. Tai nėra esminė aplinkybė, ji nereikšminga veikos kvalifikacijai. Antra vertus, nors pagal teismo medicinos specialisto išvadą sužalojimus nukentėjęs patyrė ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog kaltinamojo jam suduotų smūgių kumščiu į kaktą buvę nuo 3 iki 5. Minėta teismo medicinos specialisto išvada nepaneigia tikimybės, kad smūgių buvo suduota daugiau, nei du. Nukentėjusiojo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs. Akivaizdu, kad jis buvo patekęs į grėsmingą jam situaciją, jautė pavojų ir pats gynėsi kaip išmanydamas, t.y. dar būdamas bute patyliukais kvietėsi pagalbą per Bendrajį pagalbos centrą, po to spruko iš buto per langą. Konstatuotina, kad E. P. sužalojimus, kurie, kaip matoma iš teismo specialisto išvados, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, patyrė 3-5 trauminiais poveikiais. Kaltinamasis V. A. veikė tiesiogine tyčia, vedinas tikslo „paauklėti“ nukentėjusįjį dėl to, kad šis viešai nepagarbiai atsiliepė apie merginą.

Kaltinamojo V. A. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai, nes pagal minėtą straipsnį atsako tas, kas, be kita ko, mušdamas nežymiai sužalojo žmogų. Veikos kvalifikacija teisinga.

Taip pat pažymėtina, kad, kaip numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl ta kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad ir nukentėjęs atliko smurtinius veiksmus ir būtent jis išprovokavo konfliktą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gali būti pripažintas kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo atveju kaltinamojo smurtavimas prieš nukentėjusįjį negali būti pateisinamas vien aplinkybe, kad pastarasis nepagarbiai atsiliepė apie savo draugę. Juolab, kai pirmą kartą minėtoje kompanijoje buvęs kaltinamasis iki to išvis nepažinojo nė vieno iš išgertuvių dalyvių. Nukentėjusiojo elgesys nebuvo nei provokuojantis, nei rizikingas.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybė lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepripažįsta kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės to, kad V. A. nusikalstamą elgesį sąlygojo jo girtumas. Nors teismui ir neįtikinamas yra kaltinamojo teiginys neva būdamas pas V. B. jis išvis nevartojo alkoholio (kiti išgertuvių dalyviai nurodė priešingai), vis dėlto, nėra jokių faktinių duomenų apie tai, koks buvo kaltinamojo apsvaigimo sunkumas, o būtent šis kriterijus yra reikšmingas sprendžiant ar girtumas sąlygojo nusikalstamą kaltininko elgesį.

V. A., kuriam tik 19 metų, teisiamas jau trečią kartą. Visas nusikalstamas veikas jis padarė bausmių pagal ankstesnius teismų sprendimus atlikimo metu, jis taip pat daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus tarp kurių dominuoja pažeidimai, padaryti jam būnant viešose vietose neblaiviam (b.l. 60-64)

Priklausomybių ar psichikos sutrikimai kaltinamajam nediagnozuoti, jis niekada nesigydė šios srities sveikatos priežiūros įstaigose. (b.l. 74, 75, 76)

Kaltinamasis nuo 2018-02-15 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

V. A. asmenybę teismas vertina kaip linkusią nusikalti, nepaisančią visuomenėje priimtinų elgesio normų. Kaltinamasis nekeičia savo elgesio ir nerodo pastangų taisytis.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad jis yra dar labai jauno amžiaus, į tai, kad jis pradėjo dirbti, teismas priėjo išvados, kad bausmės paskirtis gali būti realizuota neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o atidedant jos vykdymą bei skiriant drausminančias poveikio priemones.

Nukentėjusysis E. P. pareiškė 200 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. (b.l. 21)

Pažymėtina, kad pareikšti civilinį ieškinį yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga, tačiau jį pareiškus, nukentėjusysis įgyja jau pareigą pagrįsti ieškinį bei jo dydį. Šiuo atveju yra apsiribota vieno sakinio teiginiu ant paruošto dokumento „Ieškinys“ šablono: „Man padaryta du šimtai eurų neturtinė žala“. Teisme nuketėjęs nurodė, kad neturtinė žala yra patirtas stresas, pablogėjusi sveikata, nerimas, jis vartoja raminamuosius vaistus. Jokių pastarąjį teiginį pagrindžiančių įrodymų nukentėjęs neteikia.

Ieškinys atmetamas, nes jis neįrodytas. Atmesdamas ieškinį teismas vertina ne tik tai, kad nukentėjęs ieškinio nepagrindė, bet ir tai, kad jau paties įvykio aplinkybės, t.y. ilgalaikis beprasmis lėbavimas ir dažniausia to baigtis – muštynės, apskritai nedera su lūkesčiu vertinti tai moralaus elgesio aspektu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

pripažinti V. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Skiriamą bausmę subendrinti su 2017-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, kuri šio nuosprendžio paskelbimo dieną yra 37 laisvės apribojimo dienos, pakeičiant laisvės apribojimo bausmę laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti galutinę subendrintą šešių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 65 straipsnio 1 dalies 1 „b“ punktas).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį. Darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis darbo biržoje;

visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

visą šio nuosprendžio vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, jei pastarųjų nėra paskyręs gydytojas.

Nuosprendžio vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

E. P. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.