Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2015 m. sausio 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015 m. sausio 31 d., apie 14.12 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Dacia Logan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,60 promilių).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 249 str. 2 d. numatyta, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis. BPK 320 str. 3 d. numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 8 punkte išaiškinta, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto reikalavimai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) ap­skundimo pagrindų ir motyvų. Apeliantui prašant panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme dėl to, kad teisiamasis išteisintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindų grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, gali panaikinti apskųstą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo apeliacinio skundo ribos nebus viršytos.

Iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., įvykio ir sudėties. Nors šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas laiko netikslinga bylą grąžinti iš naujo, kadangi apeliaciniame skunde keliamus klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išnagrinėti iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neteisingai įvertinęs surinktus įrodymus.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., įvykio ir sudėties, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, padaryta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus.

M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad vairavo automobilį „Dacia Logan“ būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,60 promilių). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų M. K. kaltę jam inkriminuojamo pažeidimo padarymu. Alkotesterio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijoje įtvirtintas reikalavimas, palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, buvo pažeistas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesutinka ir daro priešingą išvadą, t. y. byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti M. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Iš patrulio M. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams bendraujant su M. K. nuo jo sklido alkoholio kvapas, pareikalavus pasitikrinti blaivumą su alkotesteriu „Alcotest 7510“ buvo nustatytas lengvas (0,60 promilių) girtumo laipsnis (b. l. 4). M. K. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu „Alcotest 7510“. Patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad policijos pareigūnai M. K. blaivumą tikrino tinkamu naudoti alkotesteriu (b. l. 7). M. K. neginčijo neblaivumo fakto. M. K. paaiškinime nurodė, kad vairavo transporto priemonę nemanydamas, jog yra neblaivus, sutiko su padarytu pažeidimu (b. l. 3). Teismo posėdžio metu M. K. nesutiko su pažeidimu, nepripažino, jog buvo girtas. Teigė, kad išgėrė butelį alaus ir išvažiavo pas tėvą. Policijos pareigūnai sustabdė už 1 min., patikrino neblaivumą alkotesteriu nepraėjus nei 5 min. po alaus išgėrimo (b. l. 22). Tačiau nei M. K. pirminiame paaiškinime, nei tarnybiniame pranešime nėra nurodytos aplinkybės, kad M. K. policijos pareigūnams paaiškino, jog prieš minutę gėrė alų, tokia M. K. versija atsiranda tik bylą nagrinėjant teisme. Kadangi M. K. neginčijo neblaivumo fakto policijos pareigūnai neaiškino apie galimybę kreiptis į gydymo įstaigą. Be to, M. K. teismo posėdžio metu teigė, kad net nepagalvojo kreiptis į gydymo įstaigą, nes buvo ką tik išgėręs alaus (b. l. 22). Taigi tai rodo, kad sustabdžius policijos pareigūnams, M. K. neabejojo alkotesterio parodymais, sutiko, kad yra neblaivus, pasirašė po tikrinimo rezultatu (b. l. 6). Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų paneigti alkotesterio parodymus ar patvirtintų, kad M. K. buvo blaivas. Todėl neginčijamai nustatyta, jog įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. buvo lengvo girtumo būsenoje.

M. K. teigė, kad alų gėrė namuose ir iš karto sėdo į automobilį, policijos pareigūnai jį sustabdė praėjus 1-5 min. po alkoholio vartojimo. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio internetinio tinklapio maps.lt žemėlapio matyti, kad M. K. vartojo alkoholį adresu (duomenys neskelbtini) (taškas A), o buvo sustabdytas policijos pareigūnų ties (duomenys neskelbtini) (taškas B) (b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atstumą nuo išvažiavimo iš namų iki vietos, kur M. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, padarė išvadą, jog nuo alkoholio vartojimo iki M. K. sustabdymo buvo praėjusios daugiausiai 5 min. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino viso laiko, kuris praėjo nuo M. K. alkoholio vartojimo iki neblaivumo patikrinimo, t. y. išgėręs alų M. K. turėjo išeiti iš namų, įsėsti į automobilį, išvažiuoti iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš jos pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuria pavažiavęs pasukti į (duomenys neskelbtini) g. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 416 metrų, įvertinus, kad M. K. buvo sustabdytas dienos metu, apie 14.12 val., todėl eismas buvo intensyvus. Be to, akivaizdu, kad policijos pareigūnai sustabdę M. K. pirmiausiai paprašė pateikti dokumentus, ir tik bendraudami pajutę alkoholio kvapą, paprašė pasitikrinti neblaivumą. Tai įvertinus, darytina išvada, jog laikas nuo M. K. alkoholio vartojimo iki jo sustabdymo ir neblaivumo patikrinimo tikrai buvo ilgesnis, negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

Visi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, patvirtina M. K. kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. M. K. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Įvertinus M. K. teigiamą charakteristiką ir nustatytą lengvą (0,60 promilių) girtumo laipsnį, skirtina administracinė nuobauda mažesnė už ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

M. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui.

Nutarimas neskundžiamas.