Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalies, kuria baudžiamoji byla kaltinamojo A. G. atžvilgiu išskirta į atskirą bylą ir joje paskelbta pertrauka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, J. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.2016 m. rugsėjo 20 d. Lazdijų rajono apylinkės teismas nutartimi baudžiamąją bylą kaltinamojo A. G. atžvilgiu išskyrė į atskirą bylą ir joje paskelbė pertrauką. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis A. G.. Jo gynėjas pateikė pažymą dėl neatvyko į teisiamąjį posėdį ir medicininius dokumentus. Pažymoje nurodoma, kad A. G. dėl ligos negali atvykti į teismo posėdį nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., o medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog jo nedarbingumas truks apie du mėnesius. Dėl šių priežasčių bei siekiant greičiau išnagrinėti bylą, A. G. byla išskirta į atskirą.Su šia teismo nutarties dalimi nesutinka kaltinamojo A. M. gynėjas advokatas Atas Molis ir skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta kaltinamojo A. G. atžvilgiu bylą išskirti į atskirą.Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neišklausius visų proceso dalyvių nuomonės, nes 2016 m. rugsėjo 20 d. vykstant į teismą, šio teismo sekretorė informavo, kad teisiamasis posėdis nevyks, nes serga vienas iš kaltinamųjų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad posėdis vyko ir buvo priimta skundžiama nutartis. Gynėjo nuomone toks, teismo elgesys pažeidžia jo ginamojo teises, išsakyti nuomonę dėl pareikšto prašymo. Taip pat gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, A. G. bylą išskirti į atskirą, yra nepagrįstas. Teismas priimdamas sprendimą dėl bylų išskyrimo, rėmėsi medicininiais dokumentais, kurių teisėtumu pats suabejojo. Be to, gynėjo nuomone, medicininiuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad A. G. nedarbingumas truks apie du mėnesius nėra pagrindas konstatuoti, jog jis dėl savo susirgimo negalės atvykti į teisiamuosius posėdžius. Skunde pažymima, kad priimant nutartį skundžiamą nutartį, teismas suabsoliutino proceso greitumo principą, tačiau neįvertino, jog toks sprendimas pažeidžia proceso išsamumo ir objektyvumo principus. Be to, kaltinamųjų atžvilgiu nagrinėjant atskiras bylas, proceso dalyviai bus priversti dalyvauti žymiai didesnėje apimtyje posėdžių, o svarbiausia, dėl aiškinamų aplinkybių, inkriminuojamų veikų seno laiko, ir užduodamų klausimų, gali būti nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės. Gynėjas atkreipia dėmesį į formuojamą teismų praktiką, kad baudžiamosios bylos išskyrimas turi būti ypatingai pagrįstas greito ir išsamesnio nusikalstamų veikų ištyrimui. Atsiliepimų į kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Ato Molio skundą negauta.Kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Ato Molio skundas atmetamas.Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad iš tiesų priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje dalyvavo tik prokurorė ir kaltinamojo A. G. gynėjas. Teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad kitiems proceso dalyviams buvo pranešta apie tai, kad į paskirtą tiesiamąjį posėdį neatvyks kaltinamasis A. G.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patys proceso dalyviai priėmė spendimą nevykti į teisiamąjį posėdį, nors pagal galiojantį Baudžiamojo proceso įstatymą, teismas sprendimą byloje skelbti pertrauką, kai byla negali būti nagrinėjama, priima teismo posėdžių salėje. Nors šiuo atveju teismas skundžiamą nutartį priėmė išklausęs tik prokurorę ir kaltinamojo A. G. gynėją, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nėra esminis pažeidimas, kurio pagrindu būtų galima naikinti skundžiamos nutarties dalį.Skunde nurodoma, kad sprendimas bylą išskirti į atskirą vieno iš kaltinamųjų A. G. atžvilgiu, pažeidžia kitų kaltinamųjų teises bei baudžiamojo proceso principus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone tokie teiginiai yra nepagrįsti.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 1 dalį, teismas bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 234 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju gali bylą išskirti į kelias bylas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kiek įmanoma kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymai leidžia atskirai nagrinėti baudžiamąsias bylas ir asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai. Teisminėje praktikoje bylos išskiriamos arba tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba tais atvejais, kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką.Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties, jos teisminis nagrinėjimas tęsiasi jau nuo 2012 metų. 2016 m. balandžio 25 d. įsakymu bylą pripažinta greičiau nagrinėtina.Baudžiamojoje byloje esanti 2016 m. spalio 20 d. išduota pažyma, dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją, patvirtina, kad kaltinamasis A. G. negali atvykti į teismą nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 27 d. Taip pat 2016 m. rugsėjo 19 d. medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad dėl savo ligos A. G. bus nedarbingas 2 mėnesius. Teismo posėdžio metu gynėjo teigimu dar 3-4 mėnesius truks jo ginamojo reabilitacija. Nors gynėjas, kaip ir teismas suabejojo minėtų medicininių duomenų pagrįstumu, tačiau šių, pateiktų duomenų paneigiančių aplinkybių nei skundžiamos nutarties priėmimo metu, nei priimant šią nutartį byloje nėra. Jų nepateikė ir gynėjas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamojo A. G. nedarbingumas medicininėje pažymoje nurodytą dieną nesibaigs, gydymas užsitęs, kas atitinkamai trukdys tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.Skundą nagrinėjantis teismas kaip nepagrįstus atmeta skundo argumentus, kad išskyrus bylą A. G. atžvilgiu, nebus galimybės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą sprendimą, bus pažeistos kitų kaltinamųjų teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimant sprendimą išskirti baudžiamąją bylą kurio nors kaltinamojo atžvilgiu, būtina įvertinti, ar toks procesinis veiksmas bus tikslingas, taip pat įvertinti ir visiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų sudėtingumą, kiekvieno jų parodymų svarbumą tiriant kiekvieno epizodo aplinkybes. Įvertinus A. G. dalyvavimą teismo procese, darytina išvada, jog esamoje situacijoje siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo, buvo tikslinga išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu į atskirą bylą.Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamajam A. G. artimiausiu metu pasveikus, baudžiamojo proceso įstatymas nekliudo bylas vėl sujungti į vieną ir nagrinėti visų kaltinamųjų atžvilgiu.Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šioje bylos situacijoje vieno kaltinamojo nedalyvavimas bylos nagrinėjime ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet priešingai – neišskyrus bylos dėl A. G. į atskirą bus pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso kaltinamiesiems garantuota teisė, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tokia išvada daroma, įvertinus bylos eigą bei nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę.Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalis, kuria A. G. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

kaltinamojo A. M. gynėjo advokato Ato Molio skundą atmesti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria kaltinamojo A. G. baudžiamoji byla atskirta į atskirą, palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.