- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- 1-66-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29832-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- R. F.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Vičeslavui Jevmenovui, nukentėjusiam R. F., kaltinamajam M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Galgių k., Mickūnų sen., Vilniaus r., teistas: 1) 2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2016 m. birželio 26 d., apie 06.00 val., Vilniaus rajone, Galgių kaime, (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. F., užstojus Z. K., tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė vyriausiajam patruliui R. F. į kairę akį, padarydamas kairės akies junginės nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinkinės 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. F..
K. M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pamena kai išdaužė brolio kambario langą. Tą dieną buvo neblaivus, nelabai ką prisimena. Kai būna neblaivus būna agresyvus. Tą dieną buvo agresyvus, todėl galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo policijos pareigūnui sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl savo elgesio labai gailisi. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Šiuo metu negalėtų sumokėti 700 eurų, tačiau per pusė metų galėtų atlyginti žalą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. F. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis iš esmės teisingai nurodė įvykio aplinkybes. Jie gavo pranešimą dėl konflikto tarp brolių. Nuvykus į vietą, kaltinamasis buvo agresyvus. Bandant užstoti kaltinamojo brolį Z. K., kaltinamasis jam sudavė į kairę akį. Jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtos traumos 5 dienas buvo nedarbingas. Po šio įvykio vieni kolegos darbe jį palaikė, kiti juokėsi, galima sakyti šiek tiek tyčiojosi. Po įvykio eidamas į tarnybą pradėjo jaustis nesaugiai. Dėl patirtos traumos vartojo medikamentus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kiti proceso dalyviai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
N. R. Franckevič apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-26 apie 06.00 val., dirbdamas kartu su kursantu D. L., pagal pranešimą atvyko į Vilniaus r., Galgių k., (duomenys neskelbtini), dėl to, kad pranešėjo neblaivus brolis išdaužė langą, rėkavo kieme, buvo agresyvus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko Z. K., kuris parodė išdaužtą langą, kambario viduje gulėjo blokas. Z. K. paaiškino, kad brolis M. K., grasino jį sumušti, o po to, metė statybinį bloką ir išdaužė lango stiklą pirmame aukšte. I. M. K., kartu su kursantu D. L. pakilo į antrą namo aukštą, kur pastebėjo M. K.. M. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš karto pradėjo elgtis agresyviai. Paprašius pritildyti muziką, M. K. keikdamasis ją išjungė ir pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Į policijos pareigūnų nurodymus nutraukti neteisėtus veiksmus M. K. nereagavo, nevykdė teisėtų reikalavimų. M. K. grasindamas Z. K. pastarajį sumušti, pradėjo prie jo artintis. Išėjęs į antrame aukšte esantį koridorių, M. K. užsimojęs pasikėsino užpulti brolį Z. K. ir šiam trenkti, tačiau pamatęs, kad jis ir D. L. gina Z. K., M. K. puolė jį kumščiu. M. K., smūgiuodamas kumščiu, pataikė jam į kairę akį, dėl to jis patyrė fizinį skausmą (b. l. 19).
Liudytojas D. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-26 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. F.. Apie 06.00 val., ryte buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus rajone, Galgių kaime, Naujoji g. 4, pranešėjo brolis daužo namo langus, rėkauja. Įėję į namą, kambaryje rado statybinį bloką ir išdaužtą namo lango stiklą. Pranešėjas pareiškė, kad jo brolis yra antrame namo aukšte. Abu su R. F. užlipo į antrą aukštą. Ten kambaryje rado agresyviai nusiteikusį M. K., kuris keikėsi, rėkė ir šūkavo. M. K. išėjo į kolidorių ir užpuolė ten stovėjusį brolį. Tačiau jis su R. F. užstojo Z. K.. Kadangi jie užstojo brolį, tai M. K. trenkė ranka R. F. į kairę akį (b. l. 22).
L. Z. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-26 ryte apie 5.30 val., brolis M. K. atėjo pas jį į pirmą namo aukštą cigarečių. Jo durys buvo užrakintos ir brolis negalėjo užeiti. Brolis iš pradžių beldėsi į duris, bet jis neatidarė. Tada brolis nuėjo į lauką ir metė jam į kambario langą statybinį blokelį. Brolis buvo stipriai apsvaigęs, dėl tokių brolio veiksmų jis iškvietė policiją. Atvykusius policijos pareigūnus jis palydėjo šiuos į antrą namo aukštą, kuriame gyvena M. K.. M. K. buvo virtuvėje ir garsiai klausėsi muzikos. M. K. nepatiko tai, ką kalbėjo policijos pareigūnai. Jis iš pradžių užsimojo, ar tai norėjo užsimoti prieš pareigūną, o po to prieš jį, nes jis stovėjo šalia. Nematė, kuriuo metu M. K. pataikė pareigūnui į akį, nes viskas vyko labai greitai, pareigūnai greitai panaudojo elektrošoką ir M. K. surakino antrankiais, atrėmę į virtuvėje stovėjusią spintelę. Jis su broliu susitarė, kad pastarasis sumokės jam už išdaužtą langą (b. l. 25-26).
Iš byloje esančios 2016-06-27 specialisto išvados Nr. G 1947/2016(01) matyti, kad R. F. nustatytas kairės akies junginės nubrozdinimas, padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-06-26). Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris yra vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis ir tiriamojo papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu į kairę akį. Sužalojimas pagal jo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją kūne nebūdingas griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytas sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Nustatyto kūno sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužsifiksavo (b. l. 28).
Iš byloje esančio alkotesterio parodymo kvito matyti, kad 2016-06-26 6:59 val., M. K. buvo nustatytas 2,38 prom., girtumas (b. l. 45).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. K. padarė įstatymo draudžiamą veiką, t. y. namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą – tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė vyriausiajam patruliui R. F. į kairę akį, padarydamas kairės akies junginės nubrozdinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinkinės 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. F.. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. M. K. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje. Kartu teismas pažymi, kad M. K. teismui buvo atiduotas kaltinant jį pasipriešinimu panaudojant fizinį smurtą Lietuvos policijos mokyklos kursantui D. L.. Kaltinimo šioje dalyje nepatvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Vien aplinkybė, kad kursantas D. L. buvo šalia nukentėjusiojo R. F., kuris patyrė kaltinamojo fizinį smurtą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis naudodamas fizinį smurtą priešinosi ir kursantui D. L.. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą iš kaltinimo šalinti kaltinamajam inkriminuotą pasipriešinimą panaudojant fizinį smurtą Lietuvos policijos mokyklos kursantui D. L..
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas M. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka (b. l. 70-74), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau prieš priimant apkaltinamąjį nuosprendį už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (b. l. 69). Individualizuodamas bausmę teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis sistemingai nuo 2012 metų daro administracinius teisės pažeidimus, absoliuti dauguma pažeidimų padaryti esant neblaiviam, nukreipti prieš savo šeimos narius bei visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio taisykles (b. l. 70-74). Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis 2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2015 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. balandžio 10 d., abi veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, taip pat prieš savo šeimos narius. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, tai aiškina skolų turėjimu, kas leidžia daryti išvadas, kad kaltinamasis vengia atsiskaityti su kreditoriais, mokėti jam paskirtas baudas už administracinius teisės pažeidimus. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą minimaliam.
Kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodymų tyrimas teisme buvo atliktas sutrumpintu įrodymu tyrimo būdu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog M. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. K. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą įpareigojimą - per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, pripažįsta, kad šioje byloje tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje, - įpareigoti jį iki 2017 m. gegužės 20 d. atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą 12,19 eurų turtinę žalą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė užtikrins realų padarytos žalos atlyginimą.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšas ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, ginčo dėl jo pagrįstumo ir dydžio nėra, todėl jis tenkintinas, (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
N. R. Franckevičius pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis padarytą neturtinę žalą įvertino 700 eurų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis, vykdydamas tarnybines funkcijas, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė sveikatos nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai lėmė neišvengiamą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad toks atvejis pirmas per jo 8 tarnyboje metus, dėl kaltinamojo veiksmų tarnyboje jaučia nesaugumo jausmą. Nustatydamas konkrečią priteistiną sumą teismas pažymi ir tai, kad policijos pareigūno darbas susijęs su padidinta rizika, pradėdamas tarnybą policijoje nukentėjusysis turėjo įvertinti aptariamas grėsmes. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiojo prašoma priteisti suma mažina iki 500 eurų.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais
nusprendė:
M. K. (M. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę M. K. (M. K.) skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme – nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., 2016 m. birželio 26 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punktui bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu skirti M. K. (M. K.) baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą - įpareigoti iki 2017 m. gegužės 20 d. atlyginti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą 12,19 eurų turtinę žalą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796, naudai 12,19 eurų (dvylika eurų devyniolika centų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą.
R. F. (R. F.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) R. F. (R. F.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.