Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-919-86-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-08
Bylos Nr.
1A-919-86-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zenonas Birštonas (pirm.), Regina Pociene, Virginija Švediene
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
NuorašasPranešejas Z. Birštonas Byla Nr. 1A – 919/2010

Teisejas A.Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.; 2.1.7.;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Zenono Birštono,teiseju Reginos Pocienes, Virginijos Švedienes,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynejui advokatui Aldevidui Švedui,išteisintajam V. V. (S. ),

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. (S. ) išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1p., jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., požymiu.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. V. (S. ) buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su T. D. , nurode pastarajam pasirašyti su UAB „B.“ dokumentus del automobilio „Ford Galaxy“, v. n. (duomenys neskelbtini) , nuomos. T. D. 2002-06-27 atvyko i UAB „B. “, (duomenys neskelbtini), pateike šios bendroves direktoriui R. G. vairuotojo pažymejima Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiraše 2002-06-27 automobilio nuomos sutarti bei UAB „B. “ išduota igaliojima nuo 2002-06-27 iki 2002-07-03 vairuoti šios bendroves valdoma 36000 Lt vertes automobili „Ford Galaxy“, v.n. (duomenys neskelbtini) su teise vykti i užsieni. Gaves mineta automobili, T. D. ta pacia diena perdave ji V. V. , kuris už automobilio nuoma nemokejo ir jo nustatytu laiku negražino bei tokiu budu apgaule igijo svetima 36000 Lt vertes turta, padarydamas AB „A. “ 22023 Lt turtine žala ir UAB „B. “ 16062 Lt turtine žala.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 20 d. nuosprendi ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi, kuriuo prašo pripažinti V. V. (S. ) kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir skirti jam bausme – laisves atemima keveriems metams. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šia bausme subendrinti su 2008-12-22 nutartimi paskirta 8 metu 2 menesiu laisves atemimo bausme, visiško sudejimo budu prie šios bausmes pridedant 4 laisves atemimo bausme ir paskirti galutine 12 metu 2 menesiu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

Prokuraturos skunde nurodoma, jog del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p.). Aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas išteisinamaji nuosprendi grindžia tuo, kad duomenys, kuriais remiasi kaltinimas, yra nepatikimi: V. V. (S. ) parodymus pripažista nenuosekliais; T. D. parodymus pripažista nenuosekliais, todel atmeta juos kaip nepatikimus; liudytojo R. G. parodymus laiko neinformatyviais, siekiant daryti išvadas del apgaules kaip sukciavimo požymio; nepripažista ankstesniu teismo nuosprendžiu prejudicialumo.

Teismas irodymu vertinima atliko vienpusiškai, neanalizuodamas nustatytu faktiniu aplinkybiu visumos ivairiais aspektais. Susikloscius tokiai situacijai, kai liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, teismas, užuot juos visus atmetes kaip nepatikimus, turejo nuosprendi gristi tais irodymais, kuriuos patvirtina kiti duomenys, kurie buvo duoti praejus mažiausiai laiko po ivykio, ivertinti liudytojo ar kaltinamojo, davusio parodymus, psichologija bei šalutiniu veiksniu itaka parodymams.

T. D. parodymu patikimumas teismo buvo tikrinamas tik vienu aspektu - lyginant jo paties parodymu turini ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejant byla teisme. Toks metodas yra vienpusiškas, neatskleidžiantis apklausto asmens motyvacijos duoti vienokius ar kitokius parodymus, todel nepakankamas. Be to, vertinant T. D. parodymus butina atkreipti demesi ne tik i skirtingas aplinkybes, kurias jis nurode apklausiamas, bet ir i tai, kad kai kurios aplinkybes jo parodymuose nekito ir buvo pastovios viso baudžiamojo proceso metu. O butent: kiekviena karta apklaustas (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) jis nurode V. V. (S. ) kaip asmeni, dalyvavusi realizuojant objektyviuosius veikos požymius, taip pat kiekviena karta apklaustas jis nurode V. V. (S. ) kaip asmeni, inicijavusi automobilio Ford Galaxy nuoma tikslu išvykti i Latvija. Šiomis T. D. nurodytomis aplinkybemis netiketi nera pagrindo, kadangi del ju T. D. buvo nuoseklus ir jas patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys: R. G. parodymai, duoti teisme nagrinejant T. D. baudžiamaja byla: „ V. S. kažkada anksciau buvo emes mašina ir žinojo, kad nuomoju automobilius. Kalbejo abu. Gal daugiau kalbejo V. S. . Sake, kad išnuomotu automobiliu važiuos I Latvija. V. S. ir T. D. pasitare, kurio vardu nuomos automobili (...) V. D. ir T. S. mano kabinete nusprende, kurio vardu nuomos automobili." Tokiu budu aplinkybe, kad V. V. (S. ) kartu su T. D. buvo automobilio nuomos iniciatorius, o ne trecias, pašalinis asmuo, laikytina patvirtinta, o V. V. (S. ) parodymai, kad automobilio nuoma buvo suinteresuotas tik T. D. , laikytina paneigta.

Vertindamas T. D. parodymus teismas nepagristai visus juos atmete kaip nepatikimus, visiškai nekreipdamas demesio ir nevertindamas aplinkybes, kad 2008-01-14 apklausiamas kaip liudytojas T. D. jau buvo atlikes bausme už automobilio Ford Galaxy igijima apgaule ir jokio suinteresuotumo apkalbeti V. V. (S. ) nebeturejo. Taigi, jo pozicijos ir parodymu motyvacija 2008-01-14 nebuvo iškreipta noro sureikšminti V. V. vaidmeni nusikaltime ir sumenkinti savaji. Šios apklausos metu T. D. parode: „2002 m. vasara V. S. pasiule lengvai užsidirbti pinigu, pasake, kad reikia nuvažiuoti i Baltarusija (...). Kadangi nei aš, nei jis neturejome automobilio, jis pasake, kad galima automobili išsinuomoti. Jis surado imone, kurioje galima butu išsinuomoti automobili (...) Man atrodo, kad V. S. tos imones savininka pažinojo (...). Kadangi V. S. tuo metu neturejo paso, ar šiaip buvo kažkokios problemos, jis pasake, kad automobili išsinuomociau savo vardu. (...) visus reikalus del nuomos taresi V. S. . (...) sumokejau pradini inaša kuri man dave V. S. . (...) Po keliu dienu V. S. mane paliko Baltarusijoje (...) o pats pasieme automobili Ford Galaxy ir išvažiavo".

Atkreiptinas demesys i tai, kad apklausiamas teisme nagrinejant jo atžvilgiu iškelta baudžiamaja byla, T. D. dave parodymus del V. V. (S. ) iniciatyvos išsinuomoti automobili, del aktyvaus pastarojo vaidmens bei del V. V. (S. ) dalyvavimo nusikaltime, kurie iš esmes atitinka T. D. kaip liudytojo 2008-01-14 duotiems parodymams: „ V. S. nuejo tartis del automobilio nuomos. V. S. anksciau nuomavo automobili UAB „B. ". V. S. grižes pasake, kad susitare, bet automobili reikia remontuoti, keisti tepalus. (...) V. S. paaiškino, kad dokumentus paliko namuose ir pasiule apiforminti sutarti mano vardu. (...) V. S. mokejo nuomos inaša. (...) V. S. iš manes paeme automobilio raktelius, dokumentus ir išvažiavo pas save i namus Vilniuje išnuomotu automobiliu. (...) Nei kita ryta nei veliau V. S. neatvažiavo. Po 2 - 3 dienu K S. paskambino ir pasake, kad jis yra Baltarusijoje ir praše atvažiuoti i Minska. (...) Del ivykio kaltas S. . (...) Del automobilio Ford Galaxy nuomos V. S. taresi diena prieš, t. y., 2002-06-26. Kita diena važiavome automobilio. V. S. iniciatyva buvo išnuomotas automobilis". Pastarieji T. D. parodymai, užfiksuoti teismo posedžio protokole, teisme buvo pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., t. y. patikrinti istatymo numatytu budu, kas suteikia jiems irodymu statusa. Pažymetina, kad pamineti T. D. parodymai del V. V. (S. ) aktyvaus vaidmens ir iniciatyvos nuomotis automobili iš esmes atitinka ir liudytojo R. G. parodymams, kas rodo, jog jie teisingi, atitinka tikrove ir jais turejo buti grindžiamas nuosprendis.

Prokuraturos nuomone, vertindamas liudytojo R. G. parodymus teismas nepagristai juos atmete kaip nepakankamus išvadai del apgaules požymio buvimo padaryti. Lietuvos Aukšciausiojo teismo teiseju senato 1998-12-22 nutarime Nr. 8 „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" išaiškinta, kad apgaule sukciavime pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui del turto ar teises i turta perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teises i turta igijimas piktnaudžiaujant pasitikejimu taip pat yra viena iš apgaules formu. Liudytojo R. G. parodymai butent ir patvirtina, kad bendrininkai T. D. ir V. V. (S. ) veike apgaule, piktnaudžiaudami pasitikejimu ir klaidindami nukentejusios imones atstova. Apklaustas teisme R. G. parode: „(...) dirbau „B. ", V. V. ir anksciau nuomodavosi pas mane automobilius. (...) D. atvede V.. Jis senas mano nuomininkas. (...) V. anksciau naudojosi musu paslaugomis, atsiskaitydavo. " Iš šiu liudytojo parodymu darytina išvada, kad V. V. (S. ) neatsitiktinai pasirinko UAB „B. " kaip nuomos bendrove. Budamas senas šios imones klientas jis turejo igijes R. G. pasitikejima ir juo pasinaudojo kartu su T. D. igydamas automobili Ford Galaxy ir nutyledamas nuo R. G. esmine aplinkybe, kad automobilio negražins. Po automobilio Ford Galaxy igijimo V. V. (S. ) ne karto nebesikreipe i UAB „B. ", kas taip pat iliustruoja jo veikos subjektyviosios puses požymius. Iš liudytojo R. G. parodymu matyti, kad ne tik kad buvo pasinaudota jo pasitikejimu, bet ir pateikta klaidinanti, tikroves neatitinkanti informacija apie tiksla nuomojamu automobiliu išvykti i Latvija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis Ford Galaxy buvo išgabentas i Baltarusija, o sudarant nuomos sutarti V. V. ir T. D. nurode, jog su automobiliu važiuos i Latvija. Šie duomenys patvirtina bendrininku sieki užmaskuoti i kokia užsienio valstybe bus išvežtas automobilis, suklaidinti automobilio nuomotoja tikslu apsunkinti nustatyti tikraja jo buvimo vieta. Pažymetina ir tai, kad bendrininku išvykimas i Baltarusija buvo iš anksto suplanuotas, kadangi išvykimui i Baltarusijos Respublika reikalinga viza. Vertinant aukšciau minetas liudytojo R. G. nurodytas aplinkybes, atsiskleidžia subjektyvieji T. D. ir V. V. (S. ) veikos požymiai, kadangi ju veiksmai sandorio sudarymo metu ir po jo rodo, kad T. D. ir V. V. (S. ) sieke ne tikruju iš sandorio išplaukianciu pasekmiu, o veike nusikalstamais tikslais. Šia aplinkybe patvirtindamas Vilniaus apygardos teismas, 2003-07-10 nuosprendyje T. D. atžvilgiu konstatavo, kad: „Apylinkes teismas kaip automobilio užvaldymo tikslo irodyma pagristai nurodo ir ta aplinkybe, kad buvo išsinuomotas prabangus automobilis už 160 Lt per para nuomos mokesti, tuo tarpu kai pats T. D. buvo bedarbis. Pažymetina, kad veikos padarymo metu V. V. (S. ) taip pat buvo bedarbis. Tai leidžia daryti išvada, kad abu bendrininkai ne neketino vykdyti nuomos sutarties salygu, kadangi del dideles nuomos kainos budami bedarbiais ju ivykdyti neturejo jokiu objektyviu galimybiu ir neabejotinai ta suprato.

Liudytojo R. G. parodymai, vertinant juos kartu su kitais irodymais - T. D. parodymais, padeda atskleisti ne tik bendrininku apgaules turini, bet ir pati bendrininkavimo fakta. Liudytojas R. G. teisme parode, kad: „(..,) atejo du žmones: T. D. ir V. S. . V. S. kažkada anksciau buvo emes mašina ir žinojo, kad nuomoju automobilius. Kalbejo abu, gal daugiau kalbejo V, S. . Sake, kad išsinuomotu automobiliu važiuos i Latvija. V. S. ir T. D. tarpusavyje pasitare, kurio vardu nuomos automobili, (...) Man pasirode, kad V. S. ir T. D. kažka bendro dare. (...) T. D. ir V. S. mano kabinete nusprende, kurio vardu nuomos automobili " Šie parodymai rodo, kad V. S. su T. D. veike bendrai, sutelke pastangas nusikalstamam tikslui realizuoti ir veike pasiskirste vaidmenimis: V. V. (S. ) parinko nuomos bendrove, kurios vadovo pasitikejima buvo igijes, dave T. D. pinigu pirminiam inašui bei nurode pastarajam pasirašyti nuomos sutarti. Bendrininkavimo fakta patvirtina ir tolimesni T. D. bei V. V. (S. ) veiksmai: netrukus po automobilio nuomos jie abu išvyko i Baltarusija, T. D. ne nebande susisiekti su UAB „B. ", buvo išjunges telefona, V. V. (S. ) nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe Baltarusijoje ir i Lietuva buvo pargabentas bausmei už Baltarusijoje padarytas nusikalstamas veikas atlikti.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nepagristai sureikšmino veiksmus disponuojant automobiliu po jo igijimo iš UAB „B. " iki šio automobilio atsidurimo Baltarusijoje. Nors T. D. parodymai del disponavimo automobiliu ir jo dingimo aplinkybiu yra prieštaringi, taciau cia teismas turejo atkreipti demesi i keleta aspektu: tiek liudytojo T. D. , tiek ir V. V. (S. ) parodymai sutampa toje dalyje, kad automobilis Ford Galaxy buvo pristatytas i Baltarusija. Kuris iš bendrininku pergabeno automobili per valstybes siena, nusikaltimo kvalifikacijai reikšmes neturi. Svarbu yra tai, kad sumanymas užvaldyti automobili bendrininkams kilo iš anksto ir buvo sekmingai realizuotas.

Be to, bendrininkavimo ir sukciavimo fakta šioje baudžiamojoje byloje patvirtina ir paties išteisintojo V. V. (S. ) parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme V. V. (S. ) iš dalies pripažino savo kalte, nurodydamas, kad Baltarusijoje padejo T. D. parduoti išsinuomota automobili Ford Galaxy (2 t, 11 - 12 1.).

Skundžiamame nuosprendyje teismas analizuodamas išsinuomoto automobilio pardavimo aplinkybe nurode, kad kaltinime tokie veiksmai nera ivardinti kaip nusikalstami, o teismas byla nagrineja kaltinamajame akte nurodytu faktiniu aplinkybiu ir kvalifikacijos ribose. Taigi, iš esmes teismas daro išvada, kad automobilio pardavimo aplinkybe nevertintina, kadangi ji išeina už kaltinimo, pareikšto V. V. (S. ), ribu. Ši teismo išvada yra nepagrista. Sukciavimo sudetis yra materialioji. Tai reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto igijimo momento, kai kaltininkai igyja realia galimybe svetimu turtu disponuoti. T. D. ir V. V. (S. ) tokia galimybe igijo 2002-06-27, kuomet T. D. pasirašius nuomos sutarti automobilis Ford Galaxy buvo išgabentas iš UAB „B. " teritorijos. Kaltinime buvo atskleisti visi nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. požymiai (tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji). Kaltininku tolimesni veiksmai ir disponavimo išsinuomotu automobiliu aplinkybes po išvažiavimo iš UAB „B. " vertintinos kaip duomenys, iš kuriu galima spresti apie T. D. ir V. V. (S. ) kaltes turini bei forma, tycios kryptinguma. Šie duomenys kartu su aukšciau aptartaisiais rodo, kad T. D. ir V. V. nuo pat automobilio nuomos momento veike kryptingai, sutartinai ir buvo sumane juo disponuoti kaip nuosavu savanaudiškais tikslais.

Prokuraturos nuomone, teismas irodymus byloje ivertino netinkamai, del ko buvo priimtas nepagristas išteisinamasis nuosprendis, padarant išvadas, neatitinkancias bylos

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore praše Vilniaus miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda tenkinti, išteisintasis V. V. ir jo gynejas praše prokuroro skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.

LR BPK 20 str. 2 d. ir 5 d. yra itvirtintos nuostatos, jog tai, ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ir juos ivertina pagal vidini savo isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi buti teisetas ir pagristas. Teisetas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu bei kitu teises normu, o pagristas, kai jame padarytos išvados del nusikalstamo ivykio, veikos sudeties, asmens kaltumo ir kitu klausimu, pagristos išsamiai ir nešališkai ir teisingai ivertintais irodymais. 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes ( Teismu praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d., kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu itariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas istatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejones, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta ju pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Byloje esanciu liudytoju parodymais, dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nuosprendžiais, priimtais T. D. atžvilgiu, yra nustatyta, kad išteisintasis V. V. (S. ), dar iki nagrinejamo ivykio, nuomojosi automobilius iš UAB „B. “, už juos yra atsiskaites; 2002-06-27 i UAB „B. “ buvo atvyke V. V. ir T. D. ; automobilio nuomos sutarti pasiraše ir pradine imoka sumokejo bei iš imones nuomotu automobiliu išvažiavo T. D. ; veliau automobilis nebuvo gražintas; T. D. Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2003-04-03 bei Vilniaus apygardos teismo 2003-07-10 nuosprendžiais pripažintas kaltu apgaules budu igijus UAB „B. “ dideles vertes turta – išnuomota automobili.

Nagrinejamoje byloje V. V. (S. ) atžvilgiu pareikštas kaltinimas del, veikiant kartu su T. D. , sukciavimo, apgaule igyjant UAB „B. “ dideles vertes turta, nepasitvirtino. Teisiamajame posedyje V. V. (S. ) neprisipažino padares inkriminuota nusikalstama veika, neige, kad prieš T. D. nuomojantis automobili turejo tiksla ji užvaldyti ir disponuoti juo savo nuožiura. Jis patvirtino, kad patare T. D. , kurioje bendroveje šis gali išsinuomoti automobili, buvo su juo šioje imoneje, taciau pats automobilio nesinuomojo, už ji atsakingas nebuvo ir kokiomis aplinkybemis šis automobilis buvo prarastas jis nežino. Šiu išteisintojo parodymu nepaneigia byloje surinkti irodymai.

Pirmosios instancijos teisme bei byla nagrinejant apeliacine tvarka prokurorai V. V. kalte, padarius jam inkriminuota nusikalstama veika, grinde liudytoju T. D. , R. G. ne viena karta duotais parodymais, automobilio nuomos dokumentais, isiteisejusiu teismu nuosprendžiais. Taciau, priešingai nei teigia prokurorai, byloje esantys nenuoseklus liudytoju parodymai, rašytiniai bylos irodymai nesudaro pagrindo daryti vienareikšme išvada, kad V. V. (S. ) ir T. D. veike kartu, kad jie iki automobilio nuomos ar nuomos sutarties sudarymo metu buvo susitare neteisetai automobili užvaldyti bei ji veliau parduoti tretiesiems asmenims.

Prokuroras apeliaciniame skunde priešingas išvadas daro remdamasis liudytojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-07/2003 duotais parodymais. Teisminio nagrinejimo metu T. D. ankstesniu savo parodymu nepalaike ir nurode, kad buvo piktas ant V. V. (S. ), nes galvojo, kad jis yra prisidejes prie šio automobilio dingimo, del ko ir dave V. V. (S. ) kaltinancius parodymus. Tuo tarpu teisiamajame posedyje duoti parodymai yra teisingi. Vertinant T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-07/2003 duotus parodymus, kolegija atkreipia demesi i tai, kad šie parodymai yra nenuoseklus, prieštaringi, juos paneigia kiti bylos irodymai. Pirmoje T. D. apklausoje, neužilgus po automobilio nuomos sutarties sudarymo – 2002-07-27 bei velesnese apklausose, jis nenurode, kad V. V. (S. ) kaip nors siule pasipelnyti ar neteisetai užvaldyti automobili. Kaip matyti iš šio liudytojo paaiškinimu, V. V. (S. ) siule nuvažiuoti i Jurmala, o kadangi jie neturejo automobilio, ji išsinuomojo V. V. nurodytoje imoneje (t. 1 b.l. 51). Šiuos parodymus jis palaike ir velesneje apklausoje (2002-08-02), taciau papildomai teige, kad už automobilio nuoma pinigus sumokejo V. V. (S. ) (t. 1 b.l. 54). Dar veliau – 2002-11-12 T. D. teige, kad V. V. (S. ) pasiule nuvažiuoti i Jurmala, pasiule išsinuomoti automobili. Nurode, kad kartu buvo atvyke i imone, taciau tuo metu firmoje nebuvo atstovo, todel jie palauke lauke. Po kurio laiko V. V. (S. ) vienas nuejo i firma ir, po 10-15 minuciu grižes, pasake, kad paliko užstata už automobili ir kad ji reikia pasiimti veliau. Po kurio laiko jie kartu buvo firmoje, kur jis (T. D. ) pasiraše dokumentus, o V. V. (S. ) sumokejo pinigus (t. 1 b.l. 58). Nagrinejant baudžiamaja byla Nr. 1-120-07/2003 T. D. dave panašius parodymus, jog V. V. siule išsinuomoti automobili, i imone vyko du kartus, sudarant nuomos sutarti imoneje buvo kartu su V. V. (S. ) (t.2 b.l. 206-207). Tuo tarpu šio ikiteisminio tyrimo metu dave dar kitus parodymus, teigdamas, kad V. V. (S. ) siule lengvai užsidirbti pinigu; pasake, kad reikia važiuoti i Baltarusija; sake, kad galima išsinuomoti automobili, surado imone. Pirma karta kai buvo ateje i imone, jiems automobilis nebuvo išnuomotas, kadangi nebuvo paruoštas. Antra karta jis (T. D. ) ejo vienas i imone, o V. V. (S. ) jo lauke lauke. Imoneje liudytojas padave dokumentus ir sumokejo pradini inaša, kuri jam dave V. S. , bei, pasirašes visus reikiamus dokumentus, pasieme automobili (t. 1 b.l. 60).

Kaip matyti šie liudytojo parodymai yra nenuoseklus, juose aplinkybes iki sutarties sudarymo bei jos sudarymo metu skiriasi. Dalyje T. D. parodymai skiriasi ir nuo kito liudytojo – R. G. duotu paaiškinimu del sutarties sudarymo, kur jis nenurode, kad del automobilio T. D. ar V. V. (S. ) buvo ateje pora kartu, o teige, kad sudarant nuomos sutarti dalyvavo du asmenys, kad nuomos sutarti pasiraše ir imoka sumokejo butent T. D. . Pirmosios instancijos teismas, vertindamas T. D. anksciau duotus parodymus, pagristai atsižvelge ir i tai, kad jie duoti tuo metu, kai V. V. (S. ) buvo pasislepes nuo tyrimo ar atliko bausme kitoje valstybeje, del ko jis nebuvo tuo metu apklaustas, nedave jokiu paaiškinimu del tiriamos veikos, o tyrimas vyko T. D. atžvilgiu, del ko jo parodymai iš dalies galejo buti salygoti šiu aplinkybiu ir noro kiek imanoma sumenkinti savo vaidmeni, nurodant, kad nusikaltimo iniciatoriumi buvo V. V. (S. ), kuris juo pasinaudojo ir taip neteisetai užvalde UAB „B. “ turta. Kaip matyti iš teismo nuosprendžiu, priimtu T. D. atžvilgiu, teismai ankstesneje baudžiamojoje byloje T. D. duotus parodymus taip pat vertino kritiškai, kaip jo bandyma, sieki išvengti baudžiamosios atsakomybes. Be to, sugretinus visus T. D. duotus parodymus matyti, kad viso proceso metu T. D. pateike tris skirtingas automobilio dingimo versijas, i ka pagristai atkreipe demesi ir pirmosios instancijos teismas. Tai kartu patvirtina teismo išvadas, kad liudytojo T. D. duoti parodymai yra nenuoseklus, prieštaringi, nepatikimi. Nors šio ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. D. teige, kad išteisintasis jam siule lengvai užsidirbti pinigu, kas galetu buti vertinama kaip išankstinis sumanymas apgaules budu užvaldyti svetima turta, taciau nebuvo detalizuota, koks tokio pasiulymo turinys, ka reiškia pasiulymas lengvai užsidirbti pinigu, ar tai ir yra susitarimas apgaules budu užvaldyti automobili bei, jo negražinus, naudotis savo nuožiura. Pažymetina, kad šiuos parodymus T. D. dave praejus labai ilgam laiko tarpui po nusikaltimo padarymo. Be to, apeliacines instancijos teismas, vertindamas T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais remiasi prokurorai, atkreipia demesi i tai, kad šie parodymai iš esmes skiriasi, neatitinka šio liudytojo anksciau duotu parodymu apie ivykio aplinkybes tiek prieš išsinuomojant automobili, nuomos sutarties pasirašymo metu, tiek ir po automobilio paemimo iš UAB „B.“. Taip pat T. D. šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas apie jo paties nusikalstama veika, už kuria jis jau buvo nuteistas ir atliko bausme. Pagal BPK nuostatas, susiformavusia teismu praktika, apklausiant toki asmeni, jis neispejamas del atsakomybes pagal BK 163 str. už atsisakyma ar vengima duoti parodymus bei del atsakomybes pagal BK 235 str. už melagingus parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagas, ikiteisminio tyrimo metu T. D. buvo apklaustas kaip parastas liudytojas, jis buvo ispetas del baudžiamosios atsakomybes pagal LR BK 235 str., kas pripažintina LR BPK 80 str. 1 d. 1 p. pažeidimu. Nors šis pažeidimas nera esminis, taciau parodymai, gauti pažeidžiant BPK reikalavimus, negali buti pagrindiniais darant išvada del kaltinamojo veikos objektyviuju ir subjektyviuju požymiu. Tuo labiau, kai šiu duotu parodymu nepatvirtina kiti byloje esantys irodymai, kai šie parodymai iš esmes skiriasi nuo liudytojo (T. D. ) ankstesniu taip pat nenuosekliu parodymu.

Prokurorai, teigdami, kad V. V. padare jam inkriminuota nusikalstama veika, kartu remiasi ir liudytojo R. G. parodymais, duotais nagrinejant baudžiamaja byla Nr. 1-120-07/2003, kur jis nurode, kad i imone atejo T. D. ir V. V. (S. ); kalbejo daugiau V. V. (S. ); sake, kad važiuos i Latvija; V. V. (S. ) ir T. D. tarpusavyje pasitare, kurio vardu nuomos automobili; sutartis buvo sudaryta T. D. vardu, kuris ja pasiraše, sumokejo imoka (t. 2 b.l. 205-206). Kolegija, vertindama šiuos liudytojo parodymus, atsižvelgia i tai, kad juos liudytojas dave praejus nemažam laiko tarpui po nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu, jis ankstesniuose savo parodymuose, duotose neužilgus po nusikaltimo, kuriuos R. G. patvirtino teisiamojo posedžio metu, tokiu aplinkybiu nenurode. Tuomet jis teige, kad T. D. buvo atejes su kitu vyriškiu, nurode jo išvaizda, nuomos dokumentus pasiraše bei imoka sumokejo T. D. (t. 1 b.l. 45-48). Kaip matyti iš 2002-09-11 parodymo atpažinti protokolo (t. 1 b.l. 49-50), R. G. , atpažines V. V. (S. ), paaiškino, kad šis asmuo, kartu su T. D. 2002-06-27 buvo firmoje „B. “ ir dalyvavo, kai T. D. pasirašinejo dokumentus ir išsinuomojo automobili. Iš to seka, kad anksciau vykusio viso ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. nenurode jokiu duomenu, rodanciu, jog V. V. (S. ) kaip nors inicijuotu ar kitaip aktyviai dalyvautu nuomos sutarties pasirašyme, kas rodytu jo nusikalstama veikima kartu su T. D. .

Kiti byloje esantys rašytiniai irodymai nepatvirtina V. V. (S. ) pareikšto kaltinimo. Automobilio nuomos sutartis bei nuosavybes dokumentai patvirtina tik tai, kad 2002-06-27 buvo išnuomotas automobilis Ford Galaxy. Taciau šia sutarti pasiraše ne V. V. (S. ), o T. D. , ko neneigia nei išteisintasis, nei kiti liudytojai. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, jog V. V. (S. ) anksciau nuomojosi automobilius iš UAB „B. “, jog po nusikaltimo jis daugiau nesikreipe i UAB „B. “, jog išvykimui i Baltarusija reikalinga viza, kas neva rodo iš ankstini planavima, jog sutarties sudarymo metu V. V. (S. ) buvo bedarbis, vertinant jas kartu su kitais bylos irodymais, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad V. V. (S. ) buvo nagrinejamos nusikalstamos veikos iniciatoriumi, kad jis turejo išankstini sumanyma apgaules budu neteisetai užvaldyti UAB „B. “ dideles vertes turta.

Pirmosios instancijos teismas, ivertines T. D. bei V. V. (S. ) prieštaringus, nenuoseklius parodymus del automobilio negražinimo priežasciu, pagristai padare išvada, kad byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kurie leistu daryti kategoriška išvada, kad V. V. (S. ) automobili pardave, nes jo parodymai, kad jis padejo T. D. pardavineti automobili, suteikdamas pirkeju telefonu numerius ar susisiekdamas su galimais pirkejais, nera patvirtinti kitais irodymais, kaip ir nera paneigti T. D. parodymai, kad automobilis buvo pagrobtas.

Ivertinus šias aplinkybes, kolegija yra isitikinusi, kad byloje nera surinkta objektyviu, patikimu, nuosekliu irodymu, kuriu visuma leistu daryti išvada, kad V. V. (S. ) iniciavo inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryma; kad, jis, turedamas išankstini nusikalstama sumanyma, veikdamas kartu su T. D. , iniciavo automobilio nuomos sutarties sudaryma ir taip apgaule igijo UAB „B. “ dideles vertes turta. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad V. V. (S. ) nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymiu, ir ji pagristai išteisino.

Apeliaciniame skunde išdestyti argumentai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisetumo ir pagristumo. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 20 d. nuosprendi nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Zenonas BirštonasTeisejai (parašai) Regina PocieneVirginija ŠvedieneNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Zenonas Birštonas